Pagalba pabėgėliams ir migrantams

Advokacija

Lietuvos Raudonojo Kryžiaus advokacija prieglobsčio prašytojų, pabėgėlių ir migrantų teisių apsaugos srityje siekiama struktūrinių prieglobsčio ir migracijos politikos ir praktikos pokyčių, kurie ilgainiui turėtų reikšmingą poveikį pabėgėlių ir migrantų integracijai bei teisių užtikrinimui įvairių procedūrų metu.

Pareiškimai

Teisė į šeimos susijungimą

2015 m. kovo 27 d. Vilniuje įvyko Lietuvos Raudonojo Kryžiaus inicijuota apskritojo stalo diskusija «Lietuvoje tarptautinę apsaugą gavusių užsieniečių šeimų susijungimas: kaip užtikrinti efektyvų šios teisės įgyvendinimą?». Diskusijos tikslas – aptarti praktikoje kylančius iššūkius, kurie apsunkina pabėgėlių šeimos narių atvykimą į Lietuvą, siekiant pasinaudoti teise į šeimos susijungimą. Plačiau su temos aspektais ir problematika galite susipažinti peržiūrėję žemiau pateiktus dokumentus.

Prieglobsčio prašytojų pažeidžiamumas

2016 m. kovo 9 d. įvyko Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugijos (LRKD) inicijuota apskritojo stalo diskusija «Prieglobsčio prašytojo pažeidžiamumo nustatymas ir jo įtaka praktikoje». Diskusijos tikslas – pakalbėti apie naujos kartos direktyvų nustatytus standartus valstybėms narėms nustatant ir reaguojant į specialius pažeidžiamų asmenų poreikius, aptarti pažeidžiamumo reguliavimo naujoves nacionaliniuose teisės aktuose, paanalizuoti praktikoje kylančias problemas bei kartu ieškoti galimų šių problemų sprendimų būdų. Dokumentai: 

Pasiūlymai teisės aktams

Pasiūlymai dėl gyvenamosios vietos deklaravimo tvarkos

Nuo 2016 m. pradžios pasikeitė gyvenamosios vietos deklaravimo tvarka. Anksčiau galiojusi tvarka leido asmenims, kurie nuomoja būstus nesant būsto savininko sutikimo deklaruoti gyvenamąją vietą konkrečiu būsto adresu, deklaruoti gyvenamąją vietą tiesiog savivaldybėje nenurodant konkretaus adreso. Nuo šių metų įsigaliojusi tvarka tokią galimybę palieka tik benamiams, asmenims, kurie buvo globojami (rūpinami) vaikų globos institucijose ar šeimynose, asmenims, kuriems teismo nutartimi paskirtos priverčiamosios stacionarinio stebėjimo specializuotose psichikos sveikatos priežiūros įstaigose medicinos priemonės, asmenims, laikomiems tardymo izoliatoriuose ir pataisos įstaigose.

Prieglobstį gavę asmenys paprastai nuosavo būsto Lietuvoje neturi ir nuomojasi butus iš fizinių asmenų. Neretai būsto savininkai atsisako deklaruoti užsieniečių gyvenamąją vietą išnuomoto būsto adresu. Priversti būsto savininką pateikti deklaravimo įstaigai sutikimą, kad prieglobstį gavęs asmuo deklaruotų savo gyvenamąją vietą savininkui priklausančioje gyvenamojoje patalpoje, nėra jokių galimybių. Tokiu būdu prieglobstį gavę asmenys ne tik priversti pažeisti įstatyme įtvirtintą pareigą deklaruoti gyvenamąją vietą, bet ir siekdami integruotis į Lietuvos visuomenę ir tapti pilnateisiais jos nariais, nedeklaravę gyvenamosios vietos, negali netgi gauti leidimo lgyventi Lietuvoje bei pasinaudoti įstatymų nustatyta tvarka suteiktomis teisėmis į socialinę, medicininę pagalbą, švietimą jų pasirinktoje gyvenamojoje vietoje. 

Balandžio 7 d. Vyriausybėje vykusio Komisijos, kurioje dalyvavo Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugijos teisininkė, posėdžio metu buvo pristatyta problema ir išsakytas susirūpinimas dėl gyvenamosios vietos deklaravimo tvarkos pasikeitimo pasekmių prieglobstį gavusiems asmenims. Aptarus problemines situacijas, nutarta pasiūlyti atsakingoms ministerijoms pateikti siūlymus dėl teisės aktų paketimų.

Dokumentai

Pasiūlymai LR įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ pakeitimo projektams

Lietuvos Respublikos Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komitete nagrinėjami du siūlomi LR įstatymo «Dėl užsieniečių teisinės padėties» pakeitimo projektai Nr. XIIP-3199 ir Nr. XIIP-3291.
 
Įstatymo pakeitimo projektas Nr. XIIP-3199 yra susijęs su LR vidaus reikalų ministerjos inicijuota Migracijos departamento prie LR VRM reforma, būtent, su Migracijos departamento prie LR VRM vykdomų funkcijų prieglobsčio srityje perdavimo Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie LR VRM bei papildomų funkcijų vizų ir leidimų gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo užsieniečiams vykdymo priskyrimu policijos įstaigoms panaikinus Migracijos departamentą prie LR VRM.
 
Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugijos nuomone:

  • Migracijos departamento prie LR VRM funkcijų prieglobsčio srityje perdavimas Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie LR VRM, t. y. teisėsaugos institucijai, būtų nesuderinamas su Europos Sąjungos teise ir tarptautiniais pabėgėlių teisių apsaugos principais.
  • Policijai nebūdingų vykdyti funkcijų (vizų ir leidimų gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimas, panaikinimas, įforminimas ir pan.) plėtimas yra nesuderinamas su Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintomis Migracijos politikos gairėmis ir pačia Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012-2016 metų programa, todėl Įstatymo projektu siūlomi atitinkami pakeitimai taip pat prieštarautų Lietuvos Respublikos Vyriausybės programai ir patvirtintoms Migracijos politikos gairėms.

 
Išsamiau – Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugijos «Pasiūlymuose dėl LR įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties» pakeitimo projekto Nr. XIIP-3199“.
 
Įstatymo pakeitimo projektu Nr. XIIP-3291 perkeliamos 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/32/ES dėl tarptautinės apsaugos suteikimo ir panaikinimo bendros tvarkos (nauja redakcija) ir 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/33/ES, kuria nustatomos normos dėl tarptautinės apsaugos prašytojų priėmimo (nauja redakcija) nuostatos.
 
Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugija siūlo:

  • Įstatyme aiškiai sureguliuoti perkeltų užsieniečių apgyvendinimo tvarką, pradiniu integracijos etapu numatant jų apgyvendinimą Pabėgėlių priėmimo centre ir/ar kitose jų specialiuosius poreikius atitinkančiose apgyvendinimo vietose, kurias administruoja su prieglobstį gavusiais asmenimis dirbančios nevyriausybinės organizacijos.
  • Artėjant užsieniečių perkėlimo programų realiam įgyvendinimui, mano, kad poreikis derinti, keisti su integracija susijusias nuostatas iškils ne vieną kartą, todėl siūlo palikti poįstatyminį integracijos reguliavimą.
  • Užtikrinant non-refoulement principo laikymąsi nurodyti, kad prieglobsčio prašytojas negali būti grąžinamas ar išsiunčiamas į kilmės valstybę, kol Migracijos departamentas prie LR VRM nagrinėja jo prieglobsčio prašymą, o apskundus Migracijos departamento prie LR VRM sprendimą, prieglobsčio prašytojas gali būti grąžinamas ar išsiunčiamas į kilmės valstybę tik tais atvejais, kai sprendimo vykdymas nėra sustabdomas Įstatymo pagrindu arba teismo sprendimu pritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonę.
  • Tikslinti papildomos apsaugos panaikinimo pagrindų sąrašą suderinant su Kvalifikavimo direktyvos nuostatomis.
  • Tikslinti atvejus, kada sprendimo vykdymas sustabdomas automatiškai padavus skundą, o kada asmuo turi kreiptis į teismą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, atsižvelgiant į vienareikšmę Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką ir užtikrinant, kad kiekvienu atveju asmuo turėtų teisę į veiksmingą teisinę gynybos priemonę.

 
Išsamiau – Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugijos «Pasiūlymuose dėl LR įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties» pakeitimo projekto Nr. XIIP-3291

Socialinės kampanijos

Dokumentinis filmas

Audriaus Lelkaičio sukurtas dokumentinis filmas «Beveik Švedija» apie migracijos politiką Lietuvoje ir pabėgėlių istorijas. 

Socialinė reklama

Įgyvendinant projektą «Migracija ir žmogaus teisės: migrantų orumo apsauga» sukurta socialinė reklama, skirta skatinti toleranciją migrantams visuomenės tarpe ir švelninti jų nuostatas pabėgėlių atžvilgiu. 
Plačiau apie socialinės reklamos idėją ir procesą:
www.nationontrial.lt
Socialinės reklamos video :

https://www.youtube.com/watch?v=b9VytKDCR0U