Lietuvos Raudonojo Kryžiaus sukaktis

Rokas Šliūpas

Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugijos įkūrėjas

1919 01 12

Šiemet sukanka 150 metų kai išleista Anri Diunano knyga „Prisiminimai apie Solferiną“. Joje šveicarų komersantas aprašo žiaurius vaizdus, kuriuos 1859 m. vasara matė prie Italijos miestelio Solferino – ten ką tik buvo pasibaigęs prancūzų ir italų mūšis su austrais. Per keletą valandų čia buvo nukauta ir sužeista 40000 žmonių. Kančiose mirštančiųjų niekas negelbėjo, nes medicinos tarnybų buvo per mažai – 1000 arklių teko 4 veterinarai, o 1000 kareivių vos vienas medikas

Savo knygą A. Diunanas išsiuntė Europos monarchams, karvedžiams, filantropams, bičiuliams, kurių daugumai nuožmi karo realybė buvo nepažįstama ir kuriuos tiesiog pribloškė aprašyti reginiai. Po metų Ženevoje įvyko 16 valstybių konferencija, patvirtinusi skiriamąjį ženklą – raudoną kryžių baltame fone (sukeistos Šveicarijos vėliavos spalvos), kad būtų galima apsaugoti sužeistuosius ir tuos, kurie teikia jiems pagalbą. Ta konferencija ir laikoma Raudonojo Kryžiaus atsiradimo pradžia.

Nors Lietuvos teritorijoje ir carizmo metais buvo Raudonojo Kryžiaus (RK) veiklos požymių, savarankiška draugija įkurta tik paskelbus valstybės nepriklausomybę. Tai įvyko 1919 m. sausio 12 d. Kaune. Gydytojų Roko Šliūpo, Jurgio Aleknos, provizoriaus Jono Makausko ir kitų medikų iniciatyva buvo sukviestas steigiamasis susirinkimas. Atvyko 40 būsimųjų draugijos narių, kurie išrinko draugijos pirmininką, jo pavaduotoją, 5 narių vyr valdybą, patvirtino įstatus. Draugijos vadovu tapo R. Šliūpas, pareigas ėjęs beveik 14 metų – pačiu sunkiausiu ir valstybei, ir draugijai laikotarpiu.

R. Šliūpas, anot Bernardo Šo, buvo ne tirpstanti žvakė, o deglas į jo rankas patekęs, kad įsiliepsnotų vis ryškiau pirma nei bus perduotas ateinančioms kartoms. Jam vadovaujant nedelsiant buvo susirūpinta atstatyti per karą nusiaubtą RK ligoninę, kur galėtų gydytis sužeisti kovų dėl nepriklausomybės kariai. Netrukus buvo įkurtos dar dvi ligoninės – šalį puolė lenkai, bolševikai, bermontininkai. Kartu teko padėti tūkstančiams iš Rusijos po karo grįžtantiems pabėgėliams, rinkti aukas ne tik Lietuvoje, bet ir Amerikoje.Ten gyvenę lietuviai savo šalies gynėjams surinko kelis milijonus dolerių, Tuo metu tai buvo milžinški pinigai.

Įtvirtinus valstybingumą, R. Šliūpas, Vyr. valdybai padedant, ėmėsi žygių statyti pirmąją Lietuvoje tuberkuliozės sanatoriją Aukštojoje Panemunėje, Klaipėdos Raudonojo Kryžiaus ligoninę, iš valstybės perėmė valdyti Birštono kurortą, daug dėmesio skyrė gailestingųjų seserų rengimui, savajai spaudai leisti. Vyriausybei prisijungus prie Ženevos konvencijų, 1923 m. Lietuvos RK pripažino Tarptautinis RK komitetas, draugija buvo priimta į Tarptautinę RK lygą (dabar Federacija).

Dėl nesutarimų su valdžia principingasis draugijos pirmininkas pasitraukęs iš RK veiklos, savo įsiliepsnojusį deglą perdavė kitiems bičiuliams. Jis buvo aukštai iškeltas ir prasidėjus Antrajam pasauliniam karui, ir sunkiais fašistinės okupacijos metais, ir sovietmečiu. Tūkstančiai žmonių sulaukė paramos ir dėmesio, šimtams šeimų pavyko susijungti, surasti artimuosius arba bent sužinoti jų likimą.

1990 m. kovo 21 d. Vyksta neeilinis Lietuvos RK draugijos suvažiavimas. „Kai verda gyvenimas ir nėra abejingų ryškiai išreikštai Nepriklausomybės vizijai, ir mums verta pagalvoti apie savarankiškos humanitarinės organizacijos atkūrimą,“ – kalbėjo aistringas pirmeivio R.Šliūpo idėjų pasekėjas, ilgametis draugijos vadovas Juozas Šapoka. Ir vieningai nuspręsta atsiskirti nuo SSRS RK sąjungos. To meto sąlygomis tai buvo drąsus žingsnis.

Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugija yra Tarptautinės Raudonojo Kryžiaus ir Raudonojo Pusmėnulio draugijų federacijos narė, kurios gretose yra 187 nacionalinės draugijos.

Šiuo metu Lietuvos RK draugijoje yra per 3000 narių ir per 2000 savanorių. Draugijos pagrindinės veiklos sritys : senų vienišų žmonių priežiūra ir pagalba jų namuose; mokymas suteikti pirmąją pagalbą; pagalba pabėgėliams, prieglobsčio prašytojams, migrantams; žmonių paieška; pasiruošimas ekstremalioms situacijoms; savanoriška jaunimo veikla; humanitarinė pagalba.

Parengė Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugijos garbės narys   Algimantas Jazdauskas