Pranešimai spaudai

Raseiniuose - socialinės priežiūros paslaugų plėtra

Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugija pradėjo įgyvendinti projektą «Socialinės priežiūros paslaugų plėtra Raseinių rajono savivaldybėje» (Nr. 08.1.1-CPVA-R-407-21-0006). Jis finansuojamas pagal 2014-2020 m. Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 8 prioriteto «Socialinės įtraukties didinimas ir kova su skurdu» įgyvendinimo priemonę (Nr. 08.1.1-CPVA-R-407) «Socialinių paslaugų infrastruktūros plėtra».

Projekto tikslas - gerinti socialinių paslaugų prieinamumą, plėtojant socialinių paslaugų infrastruktūrą bendruomenėje socialiai pažeidžiamoms asmenų grupėms Raseinių rajono savivaldybėje.

Įgyvendinant projektą bus atlikta pastato, esančio adresu: Žemaitės g. 6 A, Raseiniai, rekonstrukcija ir įkurti nakvynės namai socialinės rizikos asmenims. Siekiant pritaikyti patalpas ir aplinką planuojamai vykdyti veiklai, bus rekonstruojamas pastatas, tvarkoma aplinka, įsigyjama reikalinga įranga ir baldai. 

Projekto įgyvendinimas prisidės prie socialinių paslaugų infrastruktūros, skirtos socialiai pažeidžiamoms asmenų grupėms, plėtros Raseinių rajono savivaldybėje, bus sudarytos geresnės galimybės šių asmenų socializacijai ir integracijai į visuomenę.

Projekto įgyvendinimo trukmė – 24 mėn. Projekto biudžetas – 420.924,68 Eur, iš jų ES fondų lėšos – 357.785,97 Eur, Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos – 63.138,71 Eur.

LRK suvažiavime - apie nuveiktus darbus ir pokyčius

Gegužės 4 dieną Vilniuje vyko Lietuvos Raudonojo Kryžiaus (LRK) XIII-asis suvažiavimas, kuriame dalyvavo visų Lietuvos skyrių atstovai. Renginio metu buvo aptarti praėjusiais metais nuveikti darbai, šių metų planai bei ateities vizija.

Susitikime dalyvavęs Socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis pabrėžė nevyriausybinių organizacijų (NVO) svarbą sprendžiant socialines problemas. «Kuo stipresnės NVO, tuo daugiau gali prisidėti sprendžiant opias visuomenės problemas», - sakė ministras.

Siekdamas tokia tapti Raudonasis Kryžius šiuos metus pradėjo pokyčių projektu «Pavasaris». «Pokyčių projekto tikslas – paversti Raudonąjį Kryžių efektyviausia humanitarine organizacija Lietuvoje», - pokyčių vizija dalinosi LRK pirmininkas Gediminas Almantas.

Praėjusiais metais LRK vykdė keturias pagrindines programas: slaugos, pirmosios pagalbos, humanitarinę ir pabėgėlių programas.

20 LRK slaugytojų ir 76 apmokyti savanoriai 17-oje savivaldybių  2016-aisiais slaugė 642 senelius ir daugiau nei 20 tūkst. kartų aplankė juos namuose. Tiek praėjusiais, tiek šiais metais slaugos programai buvo skirta 2 proc. nuo GPM kampanija.

Didelis dėmesys buvo skirtas pirmosios pagalbos mokymams. Raudonojo Kryžiaus pirmosios pagalbos ir higienos mokymus išklausė daugiau nei 19 tūkst. žmonių. 2 tūkst. daugiau nei 2015-aisiais. Aktyviausiai dirbo Kretingos, Šiaulių, Šilutės, Mažeikių, Klaipėdos, Rokiškio ir Panevėžio skyriai. 

Suburta pabėgėlių sutikimo komanda, kurios užduotis – oro uoste sutikti į Lietuvą perkeltus asmenis, suteikti visą reikalingą informaciją ir įteikti paketą su būtiniausiais daiktais. Sumažėjus pabėgėliams skirtoms išmokoms, 2016 metais Raudonasis Kryžius vykdė lėšų rinkimo akciją «Ačiū, Lietuva», kurios ambasadoriumi tapo Prezidentas Valdas Adamkus.  Kampanijos metu buvo surinkta 13 tūkst. eurų.

LRK teikė pagalbą ir krizinėse situacijose atsidūrusiems žmonėms. Šalpos skyriuose visoje Lietuvoje pagalba buvo suteikta beveik 19 tūkst. žmonių, 40 tūkst. žmonių  gavo maisto paketus. 2 tūkst. 500 žmonių pagalbos sulaukė pasitikėjimo kabinetuose Alytuje ir Visagine.

Vienas įsimintiniausių praėjusių metų projektų – didžiųjų švenčių laikotarpiu Vilniaus, Kauno, Klaipėdos ir Šiaulių «Akropoliuose» įkurta «Vilties parduotuvė», kur Raudojono Kryžiaus savanoriai kvietė artimiesiems padovanoti viltį. Kampanijos metu surinkta beveik 15 tūkst. eurų, o lūkesčius pateisinusį projektą ketinama vykdyti ir šiemet.

Suvažiavimo metu pasidžiaugta Simno skyriumi. Alytaus rajone veikiantis Raudonojo Kryžiaus skyrius yra ne tik vienas aktyviausių, bet ir surinko daugiausiai lėšų už nario mokestį (beveik  1 tūkst. 900 eurų).

«Turime kuo džiaugtis vertindami nuveiktus darbus 2016 metais. O ir 2017 metai bus nepaprastai įdomūs ir pilni iššūkių. Sieksime didinti organizacijos žinomumą, plėsti veiklos geografiją ir savanorių tinklą, stiprinti techninę bazę, kad suteiktume dar efektyvesnę pagalbą žmonėms krizinėse situacijose», - pasakojo generalinė sekretorė Gintarė Guzevičiūtė.

Raudonasis Kryžius kviečia padėti karą išgyvenantiems sirams

Šešerius metus besitęsiantis karinis konfliktas Sirijoje jau nusinešė apie pusę milijono gyvybių. Neramumai tęsiasi, o aukų skaičius auga. Bėgdami nuo karo baisumų, ketvirtadalis sirų paliko šalį, daugiau nei 6 mln. netekę namų liko Sirijoje. Jiems trūksta maisto, šiltų antklodžių, medikamentų. Lietuvos Raudonasis Kryžius kviečia Lietuvos gyventojus prisidėti prie humanitarinės pagalbos Sirijoje be namų likusiems žmonėms.
 
Stokoja būtiniausiųpriemonių
 
Konfliktas Sirijoje skaičiuoja šeštus metus. Per tą laiką daugiau nei pusė iš 23 mln. Sirijos gyventojų buvo priversti palikti savo namus.
 
Skaičiuojama, kad beveik ketvirtadalis jų bėgdami nuo karo sunkumų paliko šalį. Beveik 5 mln. sirų priglaudė kaimyninės šalys: Turkija, Libanas, Jordanija, Irakas ir Egiptas. Dalis pateko į Europą ar Šiaurės Ameriką.
 
Daugiau nei 6,5 mln. namus praradusių Sirijos gyventojų liko šalyje. Pusė jų – vaikai. Vieni apsistojo pas mažiau konflikto nusiaubtose vietose esančius giminaičius, kitiems tenka glaustis mokyklų, buvusių ligoninių patalpose, apleistuose pastatuose, griuvėsiuose, kur sąlygos yra nepaprastai sudėtingos.
 
«Regėjau vaikus, tačiau jų akyse nemačiau vaikystės džiaugsmo. Jie nežaidė, jie nesidžiaugė vaikyste. Jie paprasčiausiai laukė savo lemties. Šiuo metu ten ne tik šalta, bet ir vėjuota, o laikinosios prieglaudos nuo šalčio neapsaugo. Žmonės degina įvairiausius daiktus, kad tik išlaikytų šilumą. Jie stengiasi išgyventi iki kitos dienos. Daugelis tų žmonių nežino ar rytojus jiems išauš», - pasakojo Raudonojo Kryžiaus darbuotojas Ahmedas, dirbęs evakuojant žmones iš Alepo.
 
Kviečia prisidėti Lietuvą
 
Nepaisant praėjusių metų pabaigoje paskelbtų paliaubų neramumai Sirijoje tęsiasi, o šalyje dirbančios humanitarinę pagalbą teikiančios organizacijos nespėja padėti visiems, vienaip ar kitaip nukentėjusiems nuo karo.
 
Tarptautinis Raudonojo Kryžiaus komitetas praėjusiais metais Sirijoje surengė 55 pagalbos teikimo operacijas, kurių metų būtiniausiąją pagalbą suteikė 8 mln. žmonių. Prie šios misijos kviečiami prisidėti ir Lietuvos gyventojai.
 
Lietuvos Raudonasis Kryžius, bendradarbiaudamas su Užsienio reikalų ministerija (URM), rengia akciją ir kviečia prisidėti prie humanitarinės pagalbos Sirijoje likusiems ir būtiniausių dalykų stokojantiems žmonėms.
 
«Tai, ką šiandien išgyvena vaikai, moterys ir vyrai Sirijoje, yra viena didžiausių humanitarinių krizių po Antrojo pasaulinio karo. Prieigą prie civilių Sirijos gyventojų, esančių sunkiai pasiekiamose vietose, kartais turi tik Tarptautinis Raudonojo Kryžiaus komitetas», - sakė Lietuvos Raudonojo Kryžiaus generalinė sekretorė Gintarė Guzevičiūtė.
 
Akcijos ambasadorius – L.Linkevičius
 
Akcijos metu paaukoti pinigai bus pervesti Tarptautiniam Raudonojo Kryžiaus komitetui, teikiančiam būtiniausią humanitarinę pagalbą Sirijoje.
 
Lietuvoje gautos lėšos bus skirtos aprūpinti žmones maistu, šiltomis antklodėmis, medicinos priemonėmis.
 
Akcijos ambasadoriais mūsų šalyje tapo užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius ir keliautojas Martynas Starkus.
 
«Šio konflikto pasekmės jaučiamos visame pasaulyje. Žmonėms Sirijoje reikia mūsų pagalbos. Kviečiu padėti kartu su Lietuvos Raudonuoju Kryžiumi», - sakė L.Linkevičius.
 
Sausio 24 dieną prasidėjusi akcija truks beveik du mėnesius – iki kovo pabaigos.
 
Aukoti ir prisidėti prie humanitarinės pagalbos nuo karo nukentėjusiems Sirijos žmonėms galite skambindami trumpaisiais numeriais 1891 (auka 2 eurai) ir 1892 (auka 3 eurai). Aukoti galite ir 
internetu arba bankiniu pavedimu į Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugijos sąskaitą LT277044060000908211.

Raseiniuose duris atvėrė paramos šeimai centras

Rūpestis pažeidžiamiausiais  šeimos nariais visada buvo dėmesio centre. Iššūkių šeimai šiandien taip padaugėjo,  jog reikia ginti šeimą, pagarbą moteriai ir vaikų teises.


Lietuvos Raudonojo Kryžiaus Raseiniuose  vykdomas projektas, tai tik dar viena galimybė padėti šeimoms išgyvenančioms sunkų etapą. Jau daugelį metų Lietuvos Raudonojo Kryžiaus Raseinių skyrius teikia įvairiapusišką pagalbą šeimai. Įkurtas labdaros ir paramos centras,  labdaros valgykla, kur dalinama šilta sriuba, maisto, duonos daviniai. Užsienio partnerių dėka tiek Raseiniuose, tiek kituose miesteliuose žmonėms, turintiems negalią, suteikiama pagalba, įsigyjant reikalingą įrangą. Ji padovanota Ariogalos slaugos ligoninei, kur įrengta Raudonojo Kryžiaus palata,  Raseinių rajono Blinstrubiškių socialinės globos namams, VŠĮ Raseinių neįgaliųjų dienos užimtumo centrui,  VŠĮ Raseinių dienos centrui «Vilties takas», Raseinių specialiajai mokyklai, žmonėms, kuriuos nukreipia VŠĮ Raseinių socialinių paslaugų centras. Sunku būtų ir suskaičiuoti kiek žmonių, turinčių įvairių problemų, atvėrė šio pastato duris.

Džiaugiamės, kad naujai atidarytas LRKD Raseinių skyriaus Paramos šeimai centras gali padėti  patiems pažeidžiamiausiems visuomenės nariams, t. y  mamoms ir vaikučiams, patyrusiems smurtą artimoje aplinkoje ar netekusiems gyvenamosios vietos. Šiame centre jie laikinai apgyvendinami tris paras. Norisi tikėti, kad suteikta pagalba nors dalelę palengvins jų problemų naštą. 

Nacionalinių Raudonojo Kryžiaus Draugijų Europoje pozicija dėl ES-Turkijos susitarimo

Mes, Nacionalinės Raudonojo Kryžiaus Draugijos Europoje, išreiškiame didelį susirūpinimą dėl praėjusią savaitę pasiekto susitarimo tarp ES ir Turkijos dėl migracijos į Europą sumažinimo. Mes baiminamės, kad šio susitarimo vykdymas gali prieštarauti tarptautiniams ir ES pabėgėlių bei žmogaus teisių įstatymams. Taip pat norime pabrėžti, kad visos ES ir jos valstybių narių iniciatyvos privalo atitikti jų tarptautinius įsipareigojimus. Tai apima įsipareigojimą gerbti visų prieglobsčio prašytojų teisę prašyti prieglobsčio bei garantuoti teisingą ir efektyvų procesą suteikiant pabėgėlio statusą. ES valstybės taip pat privalo apsaugoti prieglobsčio prašytojus nuo grąžinimo į kitą valstybę, įskaitant grandininį grąžinimą, kuomet prieglobsčio prašytojas grąžinamas į valstybę, iš kurios bėgo.


Po politikų derybomis, finansiniais susitarimais ir bandymais uždaryti valstybių sienas slypi į beviltišką situaciją papuolę dešimtys tūkstančių pažeidžiamų žmonių – vyrų, moterų, tėvų, motinų ir vaikų, kurie rizikuoja savo gyvybėmis bandydami rasti saugią vietą Europoje. Mes manome, kad ES-Turkijos susitarimas parodo empatijos ir humaniškumo trūkumą bei ignoruoja priežastis, dėl kurių daugybė žmonių buvo priversti leistis į pavojingą kelionę Europos link. Mūsų patirtis rodo, kad atgrasymo politika ir valstybių sienų uždarymas turi ribotą poveikį mažinant beviltiškose situacijose atsidūrusių žmonių pažeidžiamumą. Atvirkščiai, beatodairiška sienų kontrolė ir neteisėto judėjimo kriminalizavimas padidina šeimų atskyrimo, seksualinio išnaudojimo, prekybos žmonėmis, smurto bei mirties riziką patiems pažeidžiamiausiems, ypač moterims ir vaikams. Kaip jau ne kartą matėme, uždarius sienas atsiranda nauji maršrutai.

Graikijoje susidarė kritinė humanitarinė padėtis. Tai yra visos Europos krizė, kuri reikalauja konkrečių ir nuoširdžių solidarumo aktų tarp valstybių. Negalima tikėtis, kad Graikija ar Turkija savarankiškai pasirūpins visais į jų teritorijas atvykstančiais migrantais. Nepaisant ES pastangų sumažinti migracijos srautus į Graikiją, daugiau nei 1,500 pažeidžiamų migrantų kasdien atvyksta į Graikijos salas. UNHCR (Jungtinių Tautų vyriausiasis pabėgėlių reikalų komisaras) duomenimis vien šiais metais, iki kovo19d., jau buvo užregistruoti 158,432naujai atvykę žmonės. Apie 50,000 žmonių šiuo metu yra įstrigę Graikijoje ir gyvena pasibaisėtinomis sąlygomis. Graikijos Raudonojo Kryžiaus ir Nacionalinių Raudonojo Kryžiaus Draugijų Europoje darbuotojai bandydami gerinti humanitarinę situaciją šioje šalyje, kiekvieną dieną susiduria su žmonėmis miegančiais palapinėse minusinėje temperatūroje ir neturinčiais prieigos prie saugių sanitarinių sąlygų, maisto, būtiniausių reikmių, sveikatos apsaugos ir švietimo. Praėjusį šeštadienį, pasirašius ES-Turkijos susitarimą, tūkstančiai žmonių buvo perkelti iš Graikijos salų į pagrindinį žemyną. Tai sukėlė didelį sąmyšį ir paniką. Šis žingsnis greičiausiai dar labiau apsunkins ir taip pavojingas humanitarines sąlygas, su kuriomis susiduria migrantai pagrindiniame Graikijos žemyne.    
    
Saugumą ir žmonių orumą užtikrinančių gyvenimo standartų užtikrinimas migrantams Graikijoje ir Turkijoje reikalauja didelių ir suderintų tarpusavyje ES valstybių narių pastangų. Paprasčiausias žmonių judėjimo suvaržymas neišsprendžia šios humanitarinės krizės, o sukuria dar vieną. Turime atsiminti, kad šiuo metu mes susiduriame su skurdo ir neišspręstų konfliktų, kurie reikalauja politinių sprendimų, pasekmėmis.   

Kol Tarptautinis Raudonojo Kryžiaus ir Raudonojo Pusmėnulio Judėjimas toliau teiks pagalbą ir apsaugą pažeidžiamiems migrantams jų kelionės metu, ES valstybės narės turi kartu prisiimti atsakomybę ir surasti ilgalaikius ir humaniškesnius sprendimus.

Mes palaikome ES valstybių narių įsipareigojimą padidinti persikėlimo ir perkėlimo pastangas. Turint omenyje dabartinės situacijos mastus, šis pasiryžimas turi tapti tvirtesnis ir skubiau įgyvendinamas kartu su kitomis programomis, kurios gali suteikti migrantams apsaugą, įskaitant humanitarines vizas ir šeimų susijungimą. Mūsų patirtis byloja, kad virš 40%Sirų atvykstančių į Graikijos salas ketina susijungti su savo šeimos nariais, kurie jau yra ES valstybėse narėse. Svarbu paminėti, kad šios priemonės neturi turėti neigiamų pasekmių pabėgėliams iš kitų valstybių, kaip Afganistanas, Irakas ar Eritrėja, kurie taip pat leidžiasi į pavojingą kelionę jūra į Europą, kad paprašyti tarptautinės apsaugos.

Mes, Nacionalinės Raudonojo Kryžiaus Draugijos Europoje, suprantame, kad dabartinė migracijos situacija sukūrė didelius iššūkius ES vyriausybėms. Nepaisant to, mes esame įsitikinę, kad ES valstybės narės ir  Nacionalinės Raudonojo Kryžiaus Draugijos Europos Sąjungoje turėtų spręsti šiuos iššūkius bendromis pastangomis. Mes tikimės daugiau iš mūsų vyriausybių ir esame pasiruošę suteikti savo pagalbą. Todėl mes raginame ES: 

· Suteikti humanitarinę pagalbą ir apsaugą migracijos keliuose, įskaitant valstybių sienas ir karštus taškus, visiems migrantams, nepaisant jų pilietybės ar statuso.
· Garantuoti, kad visi prieglobsčio prašytojai turėtų realias galimybes ir teisę prašyti pabėgėlio statuso ir gauti apsaugą pagal Jungtinių Tautų Konvenciją dėl pabėgėlių ir galiojančius ES įstatymus.
·  Sudaryti daugiau galimybių pasiekti Europą saugiais ir legaliais keliais, įskaitant perkėlimą, humanitarines vizas ir šeimų susijungimo procedūras. Karai ir stichinės nelaimės dažnai išskiria šeimas, palieka vaikus ir senyvus žmones vienus. Europos Žmogaus teisių konvencijos 8 straipsnis garantuoja teisę susijungti su atskirtais šeimos nariais kiekvienam asmeniui.
·  Įsteigti dedikuotas paieškos ir gelbėjimo operacijas, kurios apimtų visa Viduržemio jūros baseiną ir garantuotų, kad visi nelaimės ištikti migrantai sulauks pagalbos.
·   Prioretizuoti bendrų sprendimų tarp valstybių ieškojimą, kad garantuoti saugią, netrukdomą ir nepertraukiamą humanitarinę pagalbą konfliktų ir smurto aukoms. Turi būti rasti ilgalaikiai sprendimai išspręsti šiems konfliktams. Priešingu atveju, žmonės neturi kito pasirinkimo, kaip palikti savo namus, kad užtikrintų savo ir savo šeimos saugumą. 

Pasirašo:
·         Airijos Raudonasis Kryžius
·         Austrijos Raudonasis Kryžius
·         Belgijos Raudonasis Kryžius
·         Britų Raudonasis Kryžius
·         Bulgarų Raudonasis Kryžius
·         Danijos Raudonasis Kryžius
·         Ispanijos Raudonasis Kryžius
·         Kipro Raudonasis Kryžius
·         Kroatų Raudonasis Kryžius
·         Lietuvos Raudonasis Kryžius
·         Norvegijos Raudonasis Kryžius
·         Nyderlandų Raudonasis Kryžius
·         Prancūzijos Raudonasis Kryžius
·         Slovėnijos Raudonasis Kryžius
·         Suomijos Raudonasis Kryžius
·         Švedijos Raudonasis Kryžius
-         Šveicarijos Raudonasis Kryžius

Džiugi žinia - rasti artimieji

Šiandien, praėjus daugiau nei 70-čiai metų nuo Antrojo Pasaulinio karo pabaigos, dar gyvos skaudžios žmonių gyvenimo istorijos.  Į Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugijos paieškų skyrių kasdien kreipiasi karo bei pokario audrų išblaškytų šeimų nariai su prašymu surasti savo gimines ir artimuosius. 


Su panašiu tikslu į Raudonojo Kryžiaus paieškų skyrių kreipėsi ir Biržų miesto gyventojas, prašydamas padėti rasti bet kokios informacijos  apie prarastus artimuosius: savo dėdę ir tetą. Adomas (vardas ir nuotrauka pakeisti dėl duomenų apsaugos) pasakojo: «Mano mamos brolis ir sesuo (man-dėdė ir teta) gyveno kartu su savo mama Biržuose. 1942/1943 metais gatvėje vokiečiai pradėjo gaudyti jaunesnio amžiaus vyrus ir moteris priverstiniams darbams į Vokietiją. Taip gatvėje buvo paimti dėdė su teta ir prievarta traukiniu iš Biržų išvežti priverčiamiesiems darbams į Vokietiją.  Nuo tos dienos  apie juos nieko nebuvo girdėt. Negrįžo ir po karo. Laikas bėgo, bet žinių jokių. Nuo to laiko mūsų giminėje, dėdė ir teta yra laikomi dingusiais be žinios karo metu. Tarybiniais laikais ieškojome, tačiau paieškos buvo bevaisės. Galbūt Jūsų organizacijos dėka, mes galėsime  sužinoti dėdės ir tetos  likimą? gal bus išlikę išvežimo priverstiniams darbams į Vokietiją patvirtinantys dokumentai?» - klausė Adomas.

 
Visa informacija apie ieškomus artimuosius buvo išsiųsta į Vokietijos Tarptautinę paieškų tarnybą, Bad Arolseną. Tačiau kolegos iš Vokietijos informavo, kad  duomenų apie priverstinius darbus nepilnai išlikusiuose archyvo fonduose nerasta.

Jau atrodė, kad daugiau nieko padėti negalime, tačiau paiešką tęsėme toliau. Išsiuntus papildomus užklausimus į Hamburgo, Miuncheno ir Berlyno Raudonojo Kryžiaus draugijas, 2016 metų  vasarį gavome malonų atsakymą  – surastas Adomo tetos sūnus, gyvenantis  Vokietijoje, kuris maloniai sutiko perduoti savo adresą naujam giminaičiui iš Lietuvos! Dabar vyksta susirašinėjimas tarp  atrastų giminių, kurie ir papasakojo apie tetos ir dėdės  likimus.
 
Maloniausia darbo dalis – po ilgų ieškojimų pranešti džiugią žinią artimiesiems. 

Migrantų kelias į ES - pavojinga kelionė

Šiandieniniame pasaulyje, kuris vis labiau yra purtomas karinių konfiktų ir teroristinių atakų, didėja ir žmonių, bėgančių iš savo gimtosios šalies, ir ieškančių saugesnio prieglobsčio svetur, skaičius. Iki 2014 metų pabaigos, vien  Sirijos gyventojų, kirtusių Turkijos sieną, buvo apie 1.59 milijono. Nuo šių metų pradžios į Europą atvykusių migrantų bei pabėgelių skaičius siekia 411 tūkstančių. Tačiau kaip ir karai bei įvairūs teroristiniai išpuoliai, taip ir siekis gyventi saugioje aplinkoje gali atimti gyvybes. Skaičiuojama, kad nuo 2014 metų vasario mėnesio, bandydami perplaukti Viduržemio jūrą, žuvo daugiau negu penki tūkstančiai žmonių.

Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugija, kaip ir kitos Europos  Raudonojo Kryžiaus draugijos, teikia pagalbą pabėgeliams, kurie prašo prieglobsčio mūsų šalyje. «Migrantai yra pažeidžiami ne tik kelionėje, bandydami pasiekti Europą» - teigia Raudonojo Kryžiaus Europos Sąjungos biuro vadovas. Gruodžio 18 diena – Tarptautinė migrantų diena. Minėdamos šią dieną ES Raudonojo Kryžiaus draugijos priėmė poziciją, raginančią ES ir jos valstybes nares atkreipti dėmesį į veiksnius, didinančius migrantų pažeidžiamumą ir kurti priemones, skirtas sumažinti šias rizikas. 

Smurtas, prievarta, prarasti ryšiai su artimais žmonėmis, sulaikymai ir net mirties grėsmė -  tai yra kai kurios rizikos, su kuriomis migrantai susiduria jų kelyje į Europos Sąjungą.  «Buvo tokių akimirkų, kai maniau, kad jau viskas ir manęs laukia tik mirtis» - pasakoja afganistanietis, pasiekęs Europą.

Daugumai atvykėlių tenka pasirenkti rizikingą ir ilgą kelią jūra ar net griebtis kontrabandininkų paslaugų tam, kad pabėgtū nuo gręsiančio pavojaus į saugią šalį. Lietuvos Raudonasis Kryžius skatina visus visuomenės narius nebūti abėjingiems, nelikti nuošalyje, solidarizuotis ir padėti svetimoje šalyje atsidūrusiems pabėgėliams. 

Raudonasis Kryžius gelbėja nuo vienatvės

Šventės – liūdna tema 90 metų Sofijai*. Apie jas šeimos neturinti senolė stengiasi ir nekalbėti. Vienatvė jai nėra naujiena, ir jei ne Raudonojo Kryžiaus slaugytoja Ilona*, užsukanti beveik kiekvieną savaitę, turbūt išvis neturėtų su kuo išgerti arbatos. Regos negalią nuo vaikystės turinti Sofija jau kelis dešimtmečius beveik nebemato. “Vieninteliai mano pagalbininkai – lazdutė ir Raudonasis Kryžius” – sako  moteris. 
 

Slaugytoja senjorę  lanko jau keturiolika metų. Su kasdiena tos pagalbos Sofijai reikia vis daugiau. Ir ne tik medicininės pagalbos, bet ir bendravimo. “Aš negaliu tik ateiti, išmaudyti ir išeiti – pasakoja Ilona – mūsų darbe yra labai daug žmogiškumo: taip, mes atliekame tiesioginį darbą, tačiau paslaugas teikiame žmonėms, kuriems reikia dėmesio, bendravimo, todėl dažnai darbo valandų net neskaičiuoju”.
 

Ilgaamžės moters artimiausi giminaičiai gyvena užsienyje. Kartais aplanko draugių dukros. Tačiau Sofijos pečius slegia nežinomybė – ar tie, kas šiandien ją prižiūri, gales ateiti ir rytoj? Visgi į senelių namus kraustytis moteris turbūt nenorėtų “savi namai man geriausi, čia jaučiuosi šeimininkė, viskas artima ir pažįstama“. Jau antrą dešimtį metų namuose senjorę lankanti Raudonojo Kryžiaus slaugytoja, pamatavusi pulsą ir spaudimą, išmaudžiusi ir atlikusi kitas procedūras dažnai prašoma pasilikti dar valandžiukei – “ Matau, kad jaučiasi labai vieniša ir dažnai neturi su kuo pasikalbėti, todėl kartu aptariame naujienas, ir, be abejo, ligas“.
 
Jau daug metų dirbdami su  pagyvenusiais žmonėmis, jaučiame, kad vienišų, apleistų, lėtinėmis ligomis sergančių vyresnių žmonių nemažėja. Valstybei reikalinga papildoma pagalba slaugyti vienišus žmones, nes šiuo metu iš privalomojo socialinio draudimo lėšų yra apmokamas tik vienas slaugytojos apsilankymas per mėnesį. Negalintiems pilnai savimi pasirūpinti žmonėms tai per maža pagalba. Reguliari profesionalių slaugytojų pagalba namuose padeda vyresnio amžiaus žmonėms gyventi savarankiškai, jaustis oriai, savo namų, o ne institucinėje aplinkoje. Mūsų slaugomi senjorai, dažnai sako, kad savuose namuose, kur pažįstama kiekviena kertelė, kur prabėgo jų gyvenimas, jiems geriausia.
 

Apsilankymo metu Lietuvos Raudonojo Kryžiaus slaugytojos, turinčios slaugos praktikos licenciją, atlieka kasdieninės  asmens higienos paslaugas, pragulų profilaktiką, matuoja pulsą ir arterinį kraujo spaudimą, temperatūrą, duoda vaistus, maitina, stebi diurezę ir suteikia kitą, konkrečiam žmogui reikalingą priežiūrą ir pagalbą. Neatsiejama slaugytojų darbo dalis yra bendravimas – išklausyti, patarti, pasidalinti nuomonėmis – lankomi žmonės dažnai norėtų, kad Raudonojo Kryžiaus slaugytoja praleistų su jais ne 2 valandas, o visą dieną.

Per 2014 metus slaugėme 395 žmones, iš jų 48 su pragulomis, 20 - su trofinėmis opomis, 48 –nevaikštančius. 14 112 - tiek kartų aplankėme slaugomus ir prižiūrimus namuose žmones praėjusiais metais. Mūsų senjorams reikėtų, kad slaugytojos aplankytų juos dažniau - iš reikiamų 10 kartų, kol kas galime aplankyti tik 6 kartus. Taip pat šiuo metu pas mus yra  250 užsiregistravusių ir laukiančių eilėje vienišų, pagyvenusių, negalinčių pilnai savimi pasirūpinti žmonių, kurie laukia pagalbos.
 
Jūsų dėka galėtume dažniau aplankyti mūsų slaugomus ir prižiūrimus žmones ir papildomai slaugyti daugiau žmonių! 

Barclays darbuotojai vienai dienai tapo Raudonojo Kryžiaus savanoriais

Praėjęs antradienis buvo neeilinis Barclays technologijų centro darbuotojams ir Kauno pabėgėlių centro lankytojams. Vienai dienai Vilniaus Barclays darbuotojų grupė tapo Raudonojo Kryžiaus savanoriais.

 Kaip viskas prasidėjo: Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugija pasiūlė Barclays dalyvauti darbuotojų savanorystės programoje, kuomet keletą kartų per metus įmonės darbuotojai savo darbo dieną skirtų  organizacijos veikloms. Šįkart Raudonasis Kryžius savanorius įtraukė į pagalbos pabėgėliams veiklą.

Barclays darbuotojų autobusiukas dar tik keliavo iš Vilniaus, o LRKD Kauno pabėgėlių centre jau rinkosi pabėgėliai. Šio susitikimo tikslas – padėti pabėgėliams susiorientuoti įdarbinimo labirinte, įgauti teorinių žinių apie CV ir motyvacinio laiško svarbą, bei praktiškai pasiruošti darbo pokalbiui.
 
Po trumpo supažindinimo su abiejų organizacijų veiklas, centro lankytojams Barclays darbuotojai pasakojo kas yra gyvenimo aprašymas, kam jis reikalingas, kaip jį taisyklingai užpildyti, pristatė įdarbinimo agentūrų ir darbo paieškos interneto svetainių veikimo principus bei kaip jomis teisingai naudotis. Dauguma pabėgėlių pirmą kartą išgirdo apie motyvacinį laišką ir kodėl jis svarbus, kas jame turėtų būti parašyta ir kaip jį išsiųsti potencialiam darbdaviui. Neliko pamiršti ir teoriniai patarimai, kaip elgtis pokalbio dėl darbo metu.
 
Visgi svarbiausia ir įdomiausia, pasak pabėgėlių, buvo praktinė dienos dalis, kuomet penkiolika centro lankytojų iš Afganistano ir Ukrainos dalyvavo individualiose konsultacijose, padedami savanorių kartu pildė gyvenimo aprašymus ir repetavo darbo pokalbius.
 

Pasak vienos savanorės, jiems šį patirtis buvo ne mažiau naudinga, nei patiems pabėgėliams: “Prieš susipažindama su afganistaniečiais aš net neįsivaizdavau, kad jiems sunkumų gali sukelti gimimo datos parašymas gyvenimo aprašyme, jau nekalbant apie darbo patirties ir kalbų mokėjimo aprašymą. Pasirodo, jie metus skaičiuoja visai kitaip, nei mes. Apskritai visa šiandien įgyta kultūrinė patirtis labai praplėtė mano akiratį ir aš džiaugiuosi, kad mums pavyko padrąsinti pabėgėlius aktyviai ieškoti darbo”.  

Pabėgėlių centro darbuotoja Eglė dienos pabaigoje tik patvirtino, kad šis susitikimas – tai pagalba pabėgėliams sėkmingo įsiliejimo į darbo rinką kelyje, o sėkmė darbo paieškose yra ir sėkmingos integracijos pagrindas, todėl tikimasi, kad tokių praktinių seminarų pabėgėliams ateityje tik daugės.
 
Dėkojame Barclays darbuotojams ir jau laukiame kitų susitikimų.

Raseinių Raudonasis Kryžius padeda bendruomenei

Raseiniuose oficialiai atidarytas naujas Vaikų dienos užimtumo ir paramos šeimai centras. Raseinių Raudonojo Kryžiaus draugijos skyrius su vaikais iš socialinės rizikos šeimų dirba jau 8 metus, tačiau nuo šio  spalio vaikai po mokyklos pamokas ruoš ir su Raudonojo Kryžiaus savanorėmis užimtumo veiklas atliks naujai suremontuotame name V. Grybo gatvėje.

Antrame aukšte įrengtos trys nedidelės, bet labai jaukios klasės, kuriose atskiros mokymosi ir pramogų erdvės, įrengtas kompiuterių , žaidimų kambarys. Pirmajame aukšte – nedidelė virtuvė, kurioje kasdien nuo pirmadienio iki penktadienio vaikams suteikiama galimybė papietauti.

Pirmame aukšte atskirai įrengti ir du kambariai smurtą patyrusioms moterims. Čia galės kelioms dienoms prisiglausti užuovėjos nuo smurto šeimoje ieškančios moterys su vaikais. Kol šie kambariai centre dar tik laukia -pirmųjų lankytojų, 7-12 metų vaikai centro duris praveria kasdien, išskyrus savaitgalius. Būna dienų, kai jų ateina tik 8, kitais kartais apsilanko 20, o kartais net ir 30 vaikų. Raseinių Raudonojo Kryžiaus sekretorė pasakoja, kad jaunieji lankytojai mielai ateitų dar ir laisvadieniais, tačiau ir kitus darbus turinčios centro savanorės  neturi galimybių visas dienas skirti savanoriškai veiklai: „Mūsų darbuotojos labai atsidavusios – teigė Alma Kurmauskienė – pasitaiko, kad vaikus tenka ir namo palydėti, pavežti, kartais tenka ir savaitgaliais atlėkti. Tai nėra toks darbas biure, kur 17 valandą uždarai duris ir pamiršti iki kito ryto.

«Darbas su vaikais labai įvairus – jiems ne tik padedame paruošti pamokas, bet stengiamės plėsti jų akiratį, ugdyti kūrybiškumą» – pasakoja Raudonojo Kryžiaus savanorė Stasė.  Jau ne vienerius metus Raudonasis Kryžius bendradarbiauja su Raseinių krašto istorijos muziejumi, Marcelinaus Martinaičios viešąja biblioteka. Šiuo metu čia, Literatūros skyriuje,  kaip tik kaba vaikų piešinių paroda.  Tačiau kartais šiems vaikams, iš socialinės rizikos šeimų labiausiai reikia ne žaidimų ar knygų, o meilės. «Jie dažnai nori tiesiog prisiglausti, pajusti švelnumo akimirką, nes yra ištroškę namų šilumos».

Tegu Jūsų centras bent akimirką kažkam tampa namais – linkėjo per centro atidarymą susirinkusieji, Raseinių bendruomenės nariai, savivaldybės atstovai. 

Šalia centro dalyvaujant rajono merui A. Griciui pasodintas medelis ir iškilmingai perkirpta atidarymo juosta, o naująsias patalpas pašventino Raseinių parapijos vikaras.

Turbūt niekam Raseiniuose nekyla klausimas, ką mieste veikia Raudonasis Kryžius. Taip jau sutapo, kad centro atidarymo dieną į kiemą atvyko ir Vokietijos Raudonojo Kryžiaus humanitarinės paramos sunkvežimis, tad kiemas netruko prisipildyti pagalbos prašančių miestelėnų.

Raudonojo Kryžiaus savanoriai Visagine ieškojo dingusių

Raudonojo Kryžiaus gelbėjimo būrio savanoriai nuolat organizuoja įvairius mokymus, treniruotes, kad bet kurią akimirką būtų pasirengę kartu su gelbėjimo tarnybomis operatyviai reaguoti į pranešimus, susijusius su paieškos operacijomis. Šeštadienį, spalio 24 dieną, tokie Raudonojo Kryžiaus mokymai vyko Visagine.

Pagal legendą, 10 val. ryto iš Visagino policijos komisariato gautas skubus pranešimas, kad penkios 12 – 13 metų mergaitės ir jų mokytoja 9 val. ryto išėjo pasivaikščioti į mišką ir pasiklydo. Raudonojo Kryžiaus Visagino paieškos ir  gelbėjimo būrio savanorių prašoma padėti surasti dingusiąsias. Gavę pranešimą, jie pasiėmė visus būtinus reikmenis ir leidosi ieškoti paklydusiųjų. Savanoriai skubėjo ir baiminosi, kad merginoms netektų ilgai šalti tokį vėsų spalio rytą. Mokinių su mokytoja buvo ieškoma miške netoli Visagino miesto, pagal su policijos komisariatu suderintas koordinates. 

Šiose pratybose dalyvavo dešimties Raudonojo Kryžiaus savanorių komanda ir su užduotimi jiems pavyko susitvarkyti puikiai – po dviejų valandų paieškos mergaitės ir mokytoja jau buvo sėkmingai surastos, o paieškos būrio komanda dar ir džiaugėsi sklandžiu bendradarbiavimu su Visagino policijos komisariatu, tikėdamiesi jį tokį išlaikyti ir ateityje.

Šįkart tai tebuvo netikras pavojus, tačiau tokios praktinės užduotys geriausiai padeda savanoriams pasiruošti nenumatytoms situacijoms, tobulinti savo turimus gebėjimus, kad iškilus tikram pavojui, jie galėtų suteikti pačią efektyviausią pagalbą

Kaip jūsų aukos padeda žmonėms

Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugija padeda karo ir konfliktų negandas patyrusiems ir Lietuvą pasiekusiems pabėgėliams iš viso pasaulio. Nuolatinė humanitarinė pagalba, medicininės paslaugos, psichologo konsultacijos, higienos prekės - visa tai kainuoja. Tačiau su Jūsų pagalba mes galime suteikti neatidėliotinas paslaugas ir nupirkti būtinų prekių šiems žmonėms.

Iš Jūsų suaukotų lėšų rugpjūčio ir rugsėjo mėnesiais apmokėtos medikų specialistų konsultacijos 8 pabėgėliams iš Rusijos, Baltarusijos, Šri Lankos, Ukrainos ir Azerbaidžano, 4 vaikams nupirkome sauskelnių. 19 metų Aydun laiku skirtas gydymas. 54 metų moteris dėl kojos skausmų lankėsi pas ortopedą traumotolgą. 

Rudens pradžioje pusantrų metų mergaitė iš Ukrainos pateko į ligoninę. Ligoninė buvo kitame mieste, nei gyveno mergaitės šeima ir tėvai nebūtų galėję patys sumokėti už savo kelionę į ligoninę aplankyti dukrelės. Raudonasis Kryžius Jūsų pagalbos dėka padėjo jos šeimai, padengdamas vaistų ir kelionės į ligoninę išlaidas.

Vienam prieglobsčio prašytojui iš Šri Lankos rimtų komplikacijų sukėlė žandikaulio skausmai. 35 metų vyras dėl iškilusios grėsmės gyvybei buvo skubiai nuvežtas į Žalgirio klinikas, kur jam suteikta būtinoji pagalba ir skirtas gydymas. Tolimesį jo gydymą ir vaistus galėjome apmokėti iš Jūsų suaukotų lėšų.
 
Pabėgėlių vardu dėkojame visiems aukojusiems. Jūsų pagalba padėjo šiems žmonėms išsaugoti sveikatą, tačiau dar yra daug tų, kurie vis dar laukia ir kuriems reikia padėti.

Savanorių akimis: senus žmones kankina mirties baimė

Dar visai neseniai minėjome tarptautinę senjorų dieną. Ta proga žiniasklaida mirgėte mirgėjo nuotraukomis, kuriose šypsojosi pasitempę ir linksmi senoliai. Tačiau kaip gyvena tie, kurių nematome? Kurie nebegali pakilti iš lovų arba išeiti iš namų? Apie vienišų ir ligotų senyvo amžiaus žmonių rūpesčius bei džiaugsmus pasakoja Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugijos Šiaulių skyriaus savanorės, kartu atskleisdamos ir savo kasdienybę.

Savanorių netrūksta

«Savanorių, dirbančių su senais žmonėmis, daugėja», – sako Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugijos Šiaulių skyriaus koordinatorė Ilona Sungailienė ir priduria, kad kukliose organizacijos patalpose vis dažniau suskamba telefonas, o kitame jo gale pasigirsta balsas žmogaus, norinčio padėti prižiūrėti vienišus ir pasiligojusius senolius.

Tad problemų, kaip teigia I. Sungailienė, dažniausiai kyla ne dėl savanorių trūkumo, o dėl tų, kuriems savanoriaujama. «Žinote, senas žmogus ne kiekvieną nori priimti. Jam baisu į savo namus įsileisti svetimą», – aiškina ji. I. Sungailienei antrina kolegė Silva Stanelienė. Pasak jos, reikia daug laiko, kol senjoras ima pasitikėti savanoriu. Tačiau jeigu pasitikėjimą įgauti vis tik pavyksta, savanoris tampa tarsi šeimos nariu.

Jaunus traukia užsienis

Abi moterys sutaria, kad padėti senoliams dažniausiai pasiryžta vyresnio amžiaus žmonės. Jaunuolių jų koordinuojamoje veikloje – tik vienas kitas, mat vis daugiau jaunimo savanoriauti traukia į svečias šalis. Kaip sako S. Stanelienė, jaunus žmones savanorystė užsienyje masina ne tik nepažinta gamta, istorija, kultūra, bet ir geresnėmis pragyvenimo sąlygomis: «Užsienyje savanoriams apmokamos kelionės, maitinimas, skiriami dienpinigiai, o Lietuva šito padaryti negali.»

Šiauliuose besidarbuojančios Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugijos savanorės sako, kad už savo darbą jokio atlygio negauna, kartkartėmis tenka ir pačioms atverti pinigines. «Tuščiomis pas žmogų juk neisi», – aiškina S. Stanelienė, o šalia sėdinti savanorė Janina Javtušenkienė prisipažįsta ruošiamais pietumis neretai pasidalijanti su prižiūrimais senoliais.

Padeda vargstantys

Anot savanorių, anksčiau situacija buvo šiek tiek geresnė – organizacijos veiklą rėmė įvairios privačios įmonės, aktyviai aukojo pavieniai žmonės. Savanorė Danutė Dambrauskienė prisimena, kad tuomet senoliams net ir laikraščių užprenumeruoti galėdavo.

Dabar laikai kitokie: paprašytos paremti, įmonės siūlo kreiptis į Savivaldybę, iš kurios, pasak I. Sungailienės, jokios naudos. Ypač, atėjus naujajai valdžiai. Kreipiantis pagalbos į žmones, vėlgi tenka išgirsti pamokslų apie tai, kad reikia užsidirbti patiems, o ne prašinėti kitų. «Žmonės yra žiaurūs, – susiklosčiusią situaciją apibūdina S. Stanelienė. – Jie, matyt, nesusimąsto, kad kažkada gali ateiti diena, kai ir patiems prireiks pagalbos.» D. Dambrauskienė pastebi, kad dažniausiai pagalbos sulaukia iš tų žmonių, kurie patys vargsta. «Savi savus užjaučia», – sako ji.

Vietoje psichologo

Kadangi Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugijos veikla nėra apmokama, konkrečios darbotvarkės savanoriai, dirbantys su vienišais ir pasiligojusiais senyvo amžiaus žmonėmis, neturi. Valandų, skiriamų per dieną, savaitę ar mėnesį, skaičius priklauso nuo savanorių užimtumo, senolių poreikių ir užsimezgusių tarpusavio santykių pobūdžio. Pastarieji dažniausiai būna gan artimi: nors Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugijos veikla grindžiama slauga, savanoriai senoliams tampa nepakeičiamais pagalbininkais apsipirkinėjant, mokant mokesčius, tvarkant artimųjų kapus, minint jų mirties metines ir pan.

Neretai savanoriams tenka atlikti ne tik įvairius slaugos ir buities darbus, bet ir pabūti psichologais. I. Sungailienė sako, kad senų žmonių nuotaikas ypač veikia įvairūs, su jų gyvenimu susiję įstatymų pakeitimai – dėl pensijų, vaistų kompensavimo ir pan. Tuomet reikia juos išklausyti, nuraminti. Ji taip pat atskleidžia, kad daugelį senų žmonių kankina mirties baimė.

Bijo, bet ruošiasi

Nors paprastai senjorai mėgsta pasiskųsti savo dalia ir lyg tarp kitko mestelti, tuoj mirsiantys arba dar blogiau – jau norintys mirti, Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugijos savanorės teigia, kad tai – tik žodžiai. «Su mirtimi seni žmonės niekaip negali susitaikyti, – sako S. Stanelienė. – Būna, vos alsuoja, kankina skausmai, bet dar vieną dieną gyventi vis tiek nori.»

Paradoksalu, tačiau bijodami mirties, seni žmonės ne tik apie ją kalbą, bet ir akivaizdžiai jai ruošiasi. Gal bando prisijaukinti? S. Stanelienė prisimena jau amžinojo poilsio iškeliavusią senjorę, kurios vyras, buvęs siuvėjas, vis siaurino ir siaurino jos laidotuvėms skirtą suknelę. Kad tiktų, kad gražiai gulėtų. J. Javtušenkienė pasakoja ir dar įdomesnę istoriją, kuomet jos prižiūrima moteris pasisamdė fotografą «pomirtinei fotosesijai». Rodytųsi, nieko keisto, bet prieš fotoaparato objektyvą ji pozavo dar būdama gyva: gulinti ant lovos, susidėjusi ant krūtinės rankas, užsidegusi žvakę, pasipuošusi. Tokiu įgeidžiu stebėjosi ir fotografas, ir pati J. Javtušenkienė, tačiau senjorė nesutriko: atšovė norėjusi pamatyti, kaip atrodys numirusi. Savo atvaizdu, beje, liko patenkinta.

Savo namuose ir sienos padeda

Seni žmonės mirties bijo kur kas labiau nei vienatvės. Pasak savanorių, daugelis kaip tik vertina privatumą, ramybę ir tylą. Ypač tie, kurie dar turi galimybę gyventi savų pačių namuose.

I. Sungailienė pasakoja, kad vos atėjusi į Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugijos Šiaulių skyrių, planavo visus senyvus, priežiūros reikalaujančius žmones apgyvendinti vienoje vietoje. Atrodė, kad taip jiems bus linksmiau, o ir savanoriams paprasčiau. Tačiau prireikė vos poros savaičių, kad įsitikintų: savuose namuose, kur pažįstama kiekviena kertelė, kur guli seni nuotraukų albumai, seni mylimojo dovanoti papuošalai ir kiti jaunas dienas menantys suvenyrai, senoliams geriausia.

Klaidina euras

Tiesa, tuos namus senjorams tampa vis sudėtingiau išlaikyti. Ypač po to, kai buvo įvestas euras. «Močiutė gauna pensiją ir, jei tik ji vaikštanti, einame kartu į parduotuvę apsipirkti», – pasakoja S. Stanelienė. – Močiutei viskas atrodo labai pigu: 29, 59, 99 centai. Parėjusi namo pasidžiaugia, kad tiek daug parsinešė ir tiek nedaug išleido. Tuomet sėdame su močiute skaičiuoti mokesčių, vaistams pinigų atidedame. Ir lieka 10–15 Eur. O dar tik pirma pensijos diena – kaip toliau gyventi?, – klausia savanorė ir sako, jog ne visi seni žmonės spėjo susigaudyti pasikeitusios valiutos kursuose.

Nors iš esmės ne valiuta čia kalta, o sukilusios kainos. Anksčiau, pasak S. Stanelienės, maistui per savaitę pakakdavo skirti 10–15 Lt, dabar nebeužtenka 10 Eur. Kadangi jos prižiūrimi žmonės mėgsta reklaminius prekybos centrų arba vaistinių bukletus, karpo ir į krūvelę sega juose pavaizduotas prekes, moteris gali kuo puikiausiai palyginti, kokios kainos buvo prieš metus, ir kokios yra dabar. Skirtumai gąsdinantys.

Giminės prisimena po mirties

Tad nori to ar nenori, savanorėms tenka pabūti savotiškomis senjorų finansų patarėjomis. Tačiau netrūksta ir tų, kurie skaičiuoja jų pačių pinigus. Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugijoje besidarbuojančios moterys sako neretai išgirstančios, kad siekia asmeninės naudos. Žmonės, anot jų, netiki, kad galima rūpintis ir padėti be atlygio, kuždasi apie neva tai užrašytus butus bei kitokius gudrybe įgytus turtus. Nors prie tokių kalbų savanorės jau pripratusios, jas girdėti vis tiek nėra malonu.

Tiesa, tikrieji naudos ieškotojai dažniausiai paaiškėja po senolio mirties. Tuomet prisistato visa eilė jo artimų arba tolimų giminaičių, kurie ir gražiausias laidotuves iškelia, ir dėl turto pasipyksta. Savanorėms tokios peštynės kelia tik juoką, be to, kaip pačios sako, lazda visuomet turi du galus.

Pirmoji pagalba padeda išgelbėti gyvybes – kiekvienas gali tapti herojumi!

Kas penkias sekundes dėl nelaimingo atsitikimo pasaulyje miršta žmogus, tačiau gebėjimas suteikti skubią pagalbą susižeidus ar žinojimas, kaip tokių susižalojimų išvengti, galėtų šį skaičių sumažinti. Rytoj rugsėjo 12-oji – Pasaulinė pirmosios pagalbos diena, kai Raudonojo Kryžiaus organizacija skatina žmones visame pasaulyje mokytis pirmosios pagalbos įgūdžių bei nelaimingų nutikimų prevencijos. 

 Šūkis «Būk herojus. Išsaugok gyvybes. Pirmoji pagalba visur ir visiems» išlieka reikšminga ir šių metų Tarptautinės Raudonojo Kryžiaus ir Raudonojo Pusmėnulio draugijų federacijos programoje, tačiau šiemet ypatingas dėmesys skiriamas būtent vyresnio amžiaus žmonių įsitraukimui į visuomeninę veiklą, akcentuojama jų svarba visuomenėje, gebėjimas perduoti neeilinę patirtį ir gebėjimus. Organizacija siekia parodyti, kad mokėdami padėti kitiems, įsitraukdami į socialinį, kultūrinį, pilietinį gyvenimą, būdami aktyvūs bendruomenės nariai vyresni žmonės neturi būti nustumti į šalį.

Į vyresnio amžiaus žmonių grupę ypatingas dėmesys atkreipiamas turint omenyje, kad iki 2050 metų kas penktas žmogus pasaulyje turėtų būti vyresnis negu 60 metų amžiaus, be to vyresni žmonės statistiškai patiria daugiua sužeidimų, jiems dažnai prireikia būtinosios pagalbos. Dauguma nelaimingų atsitikimų nutinka namuose, tad žinojimas, kaip reaguoti tokioje situacijoje, gebėjimas nesutrikti, bet elgtis užtikrintai gali padėti apsaugoti save ir savo šeimos narius. Per pirmosios pagalbos kursus taip pat suteikiama žinių ir apie saugią namų aplinką, reguliaraus sveikatos patikrinimo svarbą, sveiką gyvenimo būdą (subalansuotą mitybą, fizinę mankštą) – visa tai, kas padėtų stiprinti, gerinti visuomenės sveikatą.
 
Vyresnio amžiaus žmonės Raudonojo Kryžiaus ir Raudonojo Pusmėnulio organizacijoje  patys yra pirmosios pagalbos mokytojai ar teikėjai. Jie gali suteikti teorinių ir praktinių žinių savo anūkams, kaimynams ir kitiems savanoriams. Šių metų tikslas yra paskatinti dar daugiau tokių žmonių susipažinti su nelaimingų atsitikimų prevencija ir pirmosios pagalbos teikimo įgūdžiais bei pristatyti vyresnio amžiaus žmonių grupę kaip ypatingą patirties šaltinį visuomenėje.


Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugija kviečia mokytis suteikti pirmąją pagalbą jau dabar, nes rytoj gali būti per vėlu! Nepaisant to, kad daugelis iš visuomenės narių kartą gyvenime yra išklausę pirmosios pagalbos kursą, seniai įgytos žinios išblėsta, jei nuolat jų neatnaujinsime. Būtent dėl to ir buvo sukurta Pirmosios pagalbos programėlė mobiliems telefonams, kurią atsisiuntę galėsite bet kur ir bet kada prisiminti pirmosios pagalbos teikimo pagrindines taisykles ir žingsnius. Nėra ko laukti - ruoškimės tapti herojais jau šiandien!

Raudonojo Kryžiaus bėgimas – kai sportas sugriauna sienas

Žmonių solidarumas verčia trauktis net tamsiausius debesis. Nors orų prognozės žadėjo apniukusį dangų ir lietaus lašus, praėjusį savaitgalį vykęs Pasaulinei pabėgėlių dienai skirtas bėgimas «Kai finišo linija – tik pradžia» į Palangos oro uostą sukvietė ne tik šimtus žmonių, bet ir vasarišką saulę bei nuotaiką.

Pakilus paskutiniam lėktuvui, oro uostas atvėrė vartus į renginį sugužėjusiems bėgimo profesionalams, mėgėjams, žiūrovams bei visiems, atvykusiems pagerbti daugiau nei 50 milijono žmonių, dėl karo ar persekiojimo priverstų palikti savo namus, artimuosius bei ieškoti vietos, kurioje galėtų pradėti gyvenimą iš naujo. «Kodėl finišo linija  tik pradžia? Nes daugeliui iš mūsų pasiektas finišas yra savęs ir savo jėgų išbandymas. Tačiau kai kuriems finišas saugioje šalyje po įveiktos sunkios ir siaubingos kelionės, bėgant nuo karo ar persekiojimo, – reiškia naujo gyvenimo pradžią, naujas galimybes ir svajones», – apie renginio idėją pasakojo Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugijos l.e.p. generalinė sekretorė Gintarė Guzevičiūtė.

Artėjant startui – geros nuotaikos užtaisas

Likus valandai iki starto, dalyviai bei žiūrovai jau šurmuliavo piknikui ir pramogoms skirtoje erdvėje. Kol vyresni mėgavosi savo atsineštais ar vietoje įsigytais maistu ir gėrimais, jauniausieji užplūdo aitvarų gaminimo, «Vaikystės sodo» dirbtuves bei spalvingą batutą. Pastarajame veiksmas intensyvumu turbūt nenusileido net vėliau prasidėjusiai pagrindinių bėgimų rungčiai. Vienas po kito vaikai lipo, čiuožė, juokėsi bei stodavo į eilę dar vienam smagiam pasivažinėjimui. Lietuviai, pabėgėliai iš Sirijos, Afganistano, Ukrainos ar kitų šalių – mažųjų bendravime nebuvo žodžio «kitoks». Tu – įdomus, linksmas, draugiškas. Juk svarbiausia – kartu smagiai praleistas laikas.

«Oro uostas bėgimui pasirinktas neatsitiktinai, būdami Lietuvos vartais į pasaulį siekiame parodyti, kad norime padėti tiems, kurie pasirinko mūsų šalį tiek kaip laikiną stotelę, tiek kaip galutinę stotį», – prieš  prasidedant bėgimui sakė Lietuvos oro uostų generalinis direktorius Gediminas Almantas, kuris ir pats išbandė savo jėgas trasoje. Prie jo prisijungė ir Lietuvos oro uostų darbuotojų komanda, pasipuošusi marškinėliais su skaičiumi 100. Taip simboliškai paminėtas aviacijos Lietuvoje šimtmetis. Oro uostai taip pat įsteigė dovaną 100-ajam finišavusiam 5 kilometrų distancijoje – skrydį virš Klaipėdos laimėjo Radvilė Juškaitė.


Pirmieji trasą išbandė vaikai

Garbė pirmiesiems išbandyti oro uosto tako tvirtumą teko jauniesiems bėgikams. Raudonojo Kryžiaus atstovei iššovus starto šūvį, vaikai pradėjo minti lėktuvams skirtą dangą. Kai kas 500 metrų distanciją įveikė greitai ir savarankiškai, kai kam prireikė tėvelių pagalbos, tačiau visi sulaukė vienodo žiūrovų palaikymo ir simpatijų.

Pasiekus finišą vaikų laukė ne tik vanduo atsigaivinti, bet ir dovanos – atminimo medaliai, ledai bei kiti prizai.

Nuo iššūkių iki rekordų siekimo

Kaip ne kartą pastebėta renginio metu, oro uosto teritorija – puiki vieta gerinti asmeninius rezultatus. Išskirtinai lygi trasa, kurioje skuosti link finišo kliudyti galėjo nebent vienoje atkarpoje pūtęs vėjas. Kita vertus, gūsis tikrai nebuvo stiprus, o ir atsivėsinti šviečiant vasariškai saulei buvo ne pro šalį. Noras neatsilikti, pralenkti, išsiveržti į priekį ne vieną vertė neatsipalaiduoti. Tiesa, konkurenciją trasoje nustelbdavo kolegiškas ir draugiškas bendravimas, kitų bėgikų motyvavimas ir palaikymas. Nesvarbu, koks tavo fizinis pasirengimas. Raudonojo Kryžiaus bėgimas buvo puiki vieta įveikti save, tobulėti bei pasijusti tikra bėgikų bendruomenės dalimi.

5 km distancijoje tarp vyrų greičiausias buvo Vytautas Galvydis, nuotolį įveikęs per 18 min. ir 49 sek. Antrąją vietą užėmė Laurynas Remeika (19 min. 27 sek.), trečiąją – Mindaugas Šimkus (20 min 05 sek.). Tarp moterų nepralenkiama buvo Eglė Krištaponytė, kuriai priklauso ir geriausias rungties rezultatas (18 min. 35 sek.). Antroji liko Vilmantė Gruodytė (20 min. 45 sek.), trečioji prizinė vieta atiteko Redai Žalimienei (21 min. 04 sek.)

10 kilometrų nuotolyje triumfavo Aivaras Vareika (37 min. 30 sek.), nuo jo atsiliko Mindaugas Macijauskas (41 min. 05 sek.) ir Bronius Basalykas (41 min. 11 sek.). Moterų grupėje greičiausia buvo Indrė Plegevičiūtė (42 min.  16 sek.), ant apdovanojimų pakilos taip pat lipo Monika Dailidaitė (49 min. 00 sek.) ir Renata Žulpaitė (50 min. 25 sek.)

Ilgiausioje, 20 kilometrų distancijoje, pirmas finišo liniją kirto Gintaras Anduška (1 val. 19 min. 23 sek.). Prizines vietas taip pat išsidalino Mantas Narbutas (1 val. 21 min. 57 sek.) bei Saulius Litvinavicius (1 val. 24 min. 39 sek.). Tarp moterų įtikinamai nugalėjo Violeta Vilkickaitė (1 val. 35 min. 55 sek.). Antroji ir trečioji vietos atiteko Rūtai Stonkutei (1 val. 44 min. 00 sek.) bei Giedrei Lukošiūtei (1 val. 47 min. 35 sek.).

Tarp sporto liko nepamiršta ir renginio tema. Pakalbinti laureatai išreiškė solidarumą su pabėgėliais, parodė suprantantys jų problemas bei suvokimą, jog turime prisidėti prie jiems reikalingos pagalbos teikimo. Tokios mintys bei visa renginio atmosfera nuteikia optimistiškai bei leidžia tikėtis, jog šiuo klausimu vieningos ir pilietiškos visuomenės dėka būsime pasiruošę ištiesti pabėgėliams pagalbos ranką.

Fotografo Augusto Didžgalvio įamžintas renginio akimirkas galite rasti 
čia 

Renginys organizuojamas įgyvendinant Europos Ekonominės Erdvės finansinio mechanizmo NVO Programos Lietuvoje remiamą projektą «Migracija ir žmogaus teisės: migrantų orumo apsauga».

Lietuvos Raudonasis Kryžius surinko 10 tūkst. eurų Nepalo drebėjimo aukoms paremti

Visą gegužės mėnesį Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugija (LRKD) organizavo lėšų rinkimo kampaniją, kurios metu kvietė aukoti nukentėjusiems nuo žemės drebėjimo Nepale. Suskaičiavus paramos laikotarpiu gautas lėšas paaiškėjo, jog viso buvo suaukota kiek daugiau nei 10 tūkst. eurų.

«Norėtume padėkoti visiems, kurie neliko abejingi šios skaudžios nelaimės akivaizdoje bei prisidėjo prie mūsų paramos rinkimo akcijos», - teigia LRKD generalinė sekretorė Gražina Jevgrafovienė. «Labai džiugina, jog žmonės patys imdavosi iniciatyvos, susisiekdavo su mumis, klausdavo, kaip gali padėti surinkti kuo daugiau lėšų. Toks supratingumas bei solidarumas yra itin svarbus kuriant teisingą ir atvirą visuomenę.» Pasak G. Jevgrafovienės, akcijos metu surinktos lėšos bus pervestos Tarptautinei Raudonojo Kryžiaus federacijai, organizuojančiai pagalbos teikimą stichijos paveiktiems regionams.

Balandžio – gegužės mėnesiais pietinę Aziją sukrėtę požeminiai smūgiai nusinešė daugiau nei 8 tūkst. gyvybių, beveik 18 tūkst. žmonių buvo sužeisti, visiškai sugriauta ar apgadinta apie 850 tūkst. pastatų. Raudonasis Kryžius jau suteikė laikiną pastogę 290 tūkst. namų netekusių žmonių, daugiau nei 50 tūkst. asmenų gavo reikiamas medicinos paslaugas, vandens, higienos paketus bei kitą būtiniausią pagalbą.

Nusimauk kelnes ir paaukok jas Lietuvos Raudonajam Kryžiui!

„Nusimauk kelnes. Tai geram tikslui!” – toks naujos Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugijos (LRKD) akcijos šūkis, siekiantis paraginti žmones aktyviau įsitraukti į labdaringą veiklą bei paaukoti šiltų drabužių ir avalynės, kurių šiuo metu itin trūksta įvairioms pažeidžiamoms visuomenės grupėms.

Nors Lietuvos Raudonasis Kryžius nuolat gauna žmonių paramą rūbais ir avalyne, prasidėjus šaltajam laikotarpiui jaučiamas labdaros šiais daiktais stygius. «Taip, žmonės mums nuolat atneša drabužių ir avalynės, tačiau vyrams reikalingos paramos šiais daiktais labai trūksta – ar tai būtų vienišas senolis, ar paauglys iš didelės šeimos, ar į Lietuvą prieglobsčio ieškoti atvykęs pabėgėlis iš Ukrainos,» - pasakoja viena iš akcijos organizatorių Gintarė Guzevičiūtė.

Akcijos metu Lietuvos Raudonasis Kryžius ne tik skatins peržiūrėti savo drabužių spintą, surasti nebenešiojamus, tačiau švarius drabužius ir juos paaukoti, bet ir kvies drąsiausius pasekti akcijos šūkiu, nusifotografuoti ir patiems pasidalinti nuotrauka savo Facebook paskyroje. «Daryti gerus darbus yra ne tik naudinga. Daryti gerus darbus gali būti ir linksma. Juk nebenešiojamų drabužių spintose turime visi. Pasidalinkime socialiniuose tinkluose gerų darbų pavyzdžiais ir paskatinkime draugus padaryti tą patį», - ragina Lietuvos Raudonojo Kryžiaus atstovė.

Būrys aktyvių žmonių jau sutiko įsiamžinti akcijai skirtoje fotosesijoje. Pirmieji prie iniciatyvos prisijungė «Barzdų klubo» vyriškiai, visuomenininkas Mark Splinter, akordeonistas Martynas Levickis bei kiti. Visi kartu jie drąsiai tarė: «Nusimauk kelnes. Tai geram tikslui!». Visos nuotraukos pasirodys LRKD 
Facebook paskyroje. Už jas dėkojame fotografei Kristinai Aleksynaitei.

Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugija vykdo įvairią pagalbą socialiai remtiniems asmenims, senjorams, neįgaliesiems, ligoniams, našlaičiams ir be globos likusiems vaikams, bedarbiams ir kitiems nelaimės ištiktiems asmenims. Praėjusiais metais organizacija surinko apie 54 156 kg  dėvėtų drabužių bei batų. Labdaros suteikta daugiau nei septyniems tūkstančiams žmonių.

Raudonojo Kryžiaus organizuojami pirmosios pagalbos kursai ne tik moksleiviams!

Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugijos instruktoriai veda ne tik privalomuosius visuomenės sveikatos mokymo kursus, bet ir pirmosios pagalbos mokymo kursus įmonių ar organizacijų darbuotojams pagal specialiai paruoštas temas. Taip pat organizuojame mini mokymus ir pratybas komandiniuose renginiuose (angl. «team building»).

Draugijos instruktoriai - savanoriai veda pirmosios pagalbos teikimo mokymus mokyklose 12-15 metų moksleiviams. Praėjusiai mokslo metais mokymai vyko net  15–oje miestų, 141 mokykloje bei 9-ose vasaros stovyklose, mokymuose dalyvavo daugiau nei 17 tūkst. moksleivių!

Įgytų žinių ir įgūdžių patikrinimui LRKD skyriai organizuoja moksleivių pirmosios pagalbos varžybas. LRKD Telšių skyrius kasmet organizuoja Žemaitijos krašto moksleivių pirmosios pagalbos varžybas, kuriose be Žemaitijos krašto moksleivių komandų dalyvauja ir komandos iš Vilniaus, Visagino, Panevėžio miestų.

Mokymo metu įgytus įgūdžius jaunimas taip pat tobulina dalyvaudamas LRKD skyrių, kitų organizacijų bei valstybinių institucijų organizuojamuose renginiuose, kurių metu demonstruoja pirmosios pagalbos teikimo techniką renginių dalyviams. 

Praėjusį savaitgalį LRKD Kuršėnų skyriaus darbuotojai bei jaunimo savanoriai budėjo Pakruojo dvare organizuotame renginyje ir demonstravo pirmosios pagalbos įgūdžius renginio svečiams bei dalyviams.


Praėjusiais metais Pasaulinei Pirmosios pagalbos dienai paminėti draugijos darbuotojai, instruktoriai, jaunimo savanoriai, moksleiviai  organizavo mini pirmosios pagalbos teikimo mokymus, piešinių konkursus, info kampanijas pagrindinėse miestų aikštėse, mokyklose, nelaimingų atsitikimų įmitacijas keliuose, degalinėje, turgavitėje, šalia prekybos centrų. Visuose šiuose renginiuose dalyviai galėjo pritaikyti įgytas pirmosios pagalbos žinias ir įgūdžius praktikoje.