Ekstremaliosios situacijos metu žinojimas, kur ieškoti saugios vietos ir kaip tinkamai reaguoti į grėsmes, gali padėti apsaugoti save bei artimuosius. Priedangos yra skirtos trumpalaikei gyventojų apsaugai ir padeda sumažinti sužeidimų riziką, suteikdamos saugesnę vietą pasislėpti oro pavojaus, sprogimų atveju.
Lietuvos Raudonasis Kryžius parengė dažniausiai užduodamų klausimų ir atsakymų priedangų tema sąrašą, kuris padės geriau suprasti, kaip pasiruošti galimoms grėsmėms ir jaustis saugiau kasdien.
Kaip jūsų parama palaikys humanitarines iniciatyvas
Kiti būdai prisidėti
Galite atlikti banko pavedimą, paaukoti nuskanavę QR kodą, grąžindami tarą „IKI“ taromatuose arba per „Revolut“ programėlę.
Pagrindiniai praktiniai pirmosios pagalbos mokymai
Plačiau
Praktiniai pirmosios pagalbos vaikams ir kūdikiams mokymai
Plačiau
Civilinės saugos ekskursijų registracija (NEMOKAMA)
Plačiau
Pirmosios pagalbos pristatymas/paskaita (teorija + demonstravimas)
Plačiau
Pradinis vaikų ir kūdikių gaivinimas
Plačiau
Pradinis suaugusiojo gaivinimas
Plačiau
Civilinės saugos ekskursijos
Plačiau
Praktiniai pirmosios pagalbos vaikams ir kūdikiams mokymai
Plačiau
Pagrindiniai praktiniai pirmosios pagalbos mokymai
Plačiau
Mūsų 160 m. istorija
Raudonojo Kryžiaus sėkmės istorija prasidėjo 1859 m., kai šveicarų verslininkas ir humanistas Henry Dunant atvyko į Solferino mūšio vietoje ir buvo sukrėstas matydamas tūkstančius sužeistų karių be pagalbos. Jis pavertė Kostiljonės kaimelio bažnyčią į laikiną ligoninę ir pradėjo organizuoti pagalbą.
Raudonojo Kryžiaus judėjimas yra pavyzdys, kaip vieno žmogaus vizija ir pastangos gali sukelti pasaulinį pakeitimą, teikiant pagalbą ir viltį milijonams žmonių visame pasaulyje. Jų veikla ir toliau yra gyvybiškai svarbi, teikiant paramą nukentėjusiems nuo stichinių nelaimių, kovojant su ligomis ir padedant sergantiems bei sužeistiems.
1863
Raudonojo Kryžiaus organizacija buvo įkurta 1863 m. šveicaro Henri Dunant iniciatyva. Idėja gimė po Solferino mūšio 1859 m., kur Dunant pamatė daugybę neprižiūrimų sužeistųjų ir suprato savanorių pagalbos svarbą. Iš pradžių Ženevoje įkurtas „Tarptautinis sužeistųjų karių pagalbos komitetas“, kuris vėliau tapo Tarptautiniu Raudonojo Kryžiaus komitetu (TRKK).
1901
Henri Dunant buvo apdovanotas pirmąja Nobelio taikos premija už savo indėlį į humanitarinę veiklą ir Raudonojo Kryžiaus įkūrimą.
1919
Tarptautinė Raudonojo Kryžiaus Organizacija (IFRC) buvo įkurta 1919 m. Paryžiuje po Pirmojo pasaulinio karo
1963
Tarptautinis Raudonojo Kryžiaus komitetas ir Tarptautinė Raudonojo Kryžiaus draugijų federacija gavo Nobelio taikos premiją už savo plataus masto humanitarinę veiklą.