Apginta pabėgėlio teisė į pensiją

Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugijos teisininkų atstovaujamas pabėgėlio statusą turintis Rusijos Federacijos pilietis Kauno apygardos teisme laimėjo strateginę bylą, kurioje buvo siekiama nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus tam, kad pabėgėlis, nesikreipdamas į Rusijos Federacijos atsakingas institucijas, galėtų įgyvendinti savo teisę į pensiją Lietuvos Respublikoje.

Rusijos Federacijos pilietis į Lietuvos Respubliką atvyko siekdamas prieglobsčio. 2003 m. Migracijos departamento prie LR vidaus reikalų ministerijos sprendimu jam buvo suteiktas pabėgėlio statusas ir išduotas leidimas nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje. Iki to laiko jis gyveno ir dirbo Rusijos Federacijoje. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir Rusijos Federacijos Vyriausybė 1993 m. lapkričio 18 d. sudarė susitarimą dėl socialinių garantijų teikimo tvarkos nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantiems Rusijos Federacijos kariškiams pensininkams, pagal kurį pabėgėlio statusą gavęs asmuo turėtų kreiptis į socialinio aprūpinimo skyrių prie Rusijos Federacijos ambasados Lietuvos Respublikoje dėl pensijos skyrimo. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir Rusijos Federacijos Vyriausybė 1999 m. birželio 29 d. taip pat sudarė susitarimą dėl pensinio aprūpinimo, pagal kurį iš Rusijos Federacijos atvykę ir nuolat Lietuvoje gyvenantys asmenys gali kreiptis į kompetentingas Lietuvos institucijas dėl pensijos skyrimo, kuri skiriama ir moka pagal Lietuvos nacionalinės teisęs nuostatas. Žinoma, dėl patirto persekiojimo kreiptis į kilmės valstybės institucijas pats asmuo negalėjo, nes nenorėjo, kad Rusijos Federacijos institucijoms taptų žinoma jo buvimo vieta. Lietuvos valstybės institucijoms taip pat keliama konfidencialumo pareiga, todėl jos tokiais atvejais negali kreiptis dėl dokumentų, patvirtinančių draudžiamąsias pajams ir stažą, gavimo, nes kreipdamosi paviešintų pabėgėlio buvimo vietą. Dėl tokių priežasčių buvo kreiptasi į Jonavos rajono apylinkės teismą dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo.

 Jonavos rajono apylinkės teismas 2015 m. kovo 17 d. sprendimu pareiškimą tenkino ir nustatė pabėgėlio nurodytus juridinę reikšmę turinčius faktus: stažus darbovietėse ir gautus atlygius už darbą, tačiau Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius Kauno apygardos teismui pateikė apeliacinį skundą.
 
Kauno apygardos teismas 2015 m. spalio 22 d. sprendime taip pat konstatavo, kad asmens galimybės gauti iš užsienio valstybės duomenis apie darbo stažą bei draudimo įmokas, dėl jam suteikto statuso, yra ribotos, t. y. jis negali naudotis tos valstybės, kurios pilietis jis yra, gynyba. Kreiptis į Rusijos kompetentingas įstaigas, siekiant nustatyti aplinkybes, turinčias svarbią reikšmę skiriant asmeniui pensiją, šalies centrinė kompetentinga įstaiga dėl tokių pačių aplinkybių, t. y. dėl grėsmės pabėgėliui, taip pat neįgyvendina. Esant nurodytoms aplinkybėms ir nesant abejonių, kad asmuo minėtais laikotarpiais buvo vidaus tarnybos pareigūnas, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, teisės aktų nuostatų taikymas nepagrįstai ribotų pabėgėlio teisę į socialinį aprūpinimą, todėl pirmos instancijos teismo nustatyti laikotarpiai pagrįstai buvo įtraukti į stažą.
 
Tai yra pirmoji tokio pobūdžio byla Lietuvoje, todėl Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugija džiaugiasi pasiekta pergale teismuose ir tikisi, kad Kauno apygardos teismo sprendimas taps precedentu sprendžiant panašias bylas, taip pat atsižvelgiant ir į tai, kad ateityje tokių bylų Lietuvoje gali tik daugėti.
 

Ši byla yra Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugijos įgyvendinto projekto "Migracija ir žmogaus teisės: migrantų orumo apsauga" dalis, kuriuo siekiama gerinti pabėgėlių ir migrantų teisių įgyvendinimą Lietuvoje. Projektą finansavo Europos Ekonominės Erdvės finansinio mechanizmo NVO Programa Lietuvoje.