Naujienos

2021 04 09 / Lietuvos Raudonasis Kryžius pristato kampaniją „(Ne)vieniši gimtadieniai“

Akcentuodamas vyresnių žmonių vienišumo problemą ir žiaurią senjorų mirčių statistiką, Lietuvos Raudonasis Kryžius pradėjo viešinimo kampaniją "(Ne)vieniši gimtadieniai". Kampanija skatina prisidėti prie senelių vienišumo mažinimo skiriant 1,2 proc. gyventojų pajamų mokesčio (GPM) Lietuvos Raudonajam Kryžiui.

"Senjorų vienišumo bei socialinės atskirties problema pastebime jau ne pirmus metus. Apie tai kalbėjome ir pernai, atlikę senjorų apklausą. Tuomet įsitikinome, kad karantinas ne tik dar labiau įkalino juos namuose, bet ir atėmė džiaugsmą, kurį seneliai patiria išeidami į viešumą ir persimesdami bent vienu kitu žodžiu kad ir su menkiau pažįstamais žmonėmis. Vis gi, gavę išankstinius 2020 metų Higienos instituto duomenis, rodančius, jog vyresni nei 60 metų žmonės žudosi kur kas dažniau nei žmonės kitose amžiaus grupėse, buvome šokiruoti ir mes. Apie tai viešojoje erdvėje kalbama ir diskutuojama retai – turbūt ir todėl, kad senjorai neretai miršta vieni", –  sako Lietuvos Raudonojo Kryžiaus vadovė Kristina Meidė.

Pasak K.Meidės, drastiška senjorų savižudybių statistika paskatino kalbėti šia tema garsiau ir pakviesti kiekvieną prisidėti prie to, kad pagyvenę žmonės neliktų vieni. "Tai galime padaryti tiek prisijungdami prie savanorių, kurie lanko vienišus senelius, tiek skirdami paramą tokioms organizacijoms kaip Lietuvos Raudonasis Kryžius, kurios rūpinasi pagyvenusiais žmonėmis", – siūlo Lietuvos Raudonojo Kryžiaus vadovė. "Svarbiausia, jog negalvotume, kad tai „kitų problema". Kiekvienas galime padaryti nedidelį žingsnį, padėsiantį sumažinti šią problemą. Ir tik nuo mūsų visų priklauso, kaip jausis ir kuo gyvens šalia esantys vyresni žmonės“, – teigia K.Meidė.

Kampanijai pasirinkta jautri vienišo gimtadienio scena

Atsižvelgiant į šokiruojančią savižudybių statistiką (net 40 proc. nusižudžiusių asmenų sudaro vyresni nei 60 metų žmonės), buvo suformuluota viešinimo kampanijos užduotis – atkreipti dėmesį į senjorų vienišumo problemą ir paskatinti prisidėti prie senelių vienišumo ir savižudybių mažinimo skiriant 1,2 proc. GPM dalį Lietuvos Raudonajam Kryžiui. Ši viešinimo kampanijos užduotis buvo patikėta kūrybos agentūrai "WorkFork".

"Skaudi savižudybių statistika tapo pagrindu aštresnei viešinimo kampanijai. Tačiau kita užduoties dalis buvo kalbėti apie tai jautriai ir atsakingai", – sako kūrybos agentūros "WorkFork" kūrybos direktorius Andrius Jakučionis. Pasak jo, rengiant kampaniją taip pat buvo konsultuojamasi su psichologais, kurie patarė, kaip komunikuoti šia tematika atsakingai.

"Atspirties tašku šių metų Lietuvos Raudonojo Kryžiaus 1,2% kampanijos idėjai tapo vienišo gimtadienio scena. Turbūt visi žinome, kad vienišumo problema skaudžiausiai atsiskleidžia per šventes – kai nėra su kuo jų švęsti, vienišus žmonės apninka liūdnos mintys. Vyresnioji karta nelinkusi atvirauti apie savo jausmus, dažniausiai visas besikaupiančias emocijas  užgniaužia savyje ir su jomis gyvena visą gyvenimą. Su amžiumi artimų žmonių ratas stipriai siaurėja, o neretais atvejais jie lieka visai vieniši. Todėl vienišumas ir nereikalingumo jausmas gali sukelti ir savižudiškų minčių", – kampanijos idėją pristato "WorkFork" kūrybos direktorius Andrius Jakučionis.

Kampanijai buvo sukurtas videoklipas, kuris pasakoja trumpą vienišos močiutės gimtadienio istoriją. Kaip įprasta, gimtadienio kulminacija yra tortas ir žvakutės su norais. Tačiau vienišą senolę vietoje artimųjų ar draugų aplanko juodos mintys. Sakinys nebaigtas sąmoningai – jį pabaigti galės žiūrovas, pamatęs savižudybių statistiką.

Videoklipą nufilmavo "Broproduction" kūrybinė komanda su režisieriumi Šarūnu Mikulskiu. Net ir vienam kadrui nufilmuoti prireikė 5 valandų ir 100 žvakučių. Vienišumą pabrėžia minimalistiniai viso klipo sprendimai – juodai baltas koloritas, vienas veiksmas, kukli aplinka, santūri muzika ir įtaigus močiutės žvilgsnis.

Kampanijos "(Ne)vieniši gimtadieniai" metu iki  gegužės 3 d. planuojama transliuoti televizijos bei radijo klipus, taip pat numatyta lauko reklama, komunikacija socialinėse medijose bei kitos viešinimo priemonės.

Pagrindinė kampanijos žinia – kad kiekvienas norintis prisidėti prie senelių vienišumo problemos sprendimo, gali tai padaryti skirdamas 1,2 proc. ar dalį paramos nuo GPM Lietuvos Raudonajam Kryžiui. Lietuvos Raudonojo Kryžiaus (identifikacinis numeris) kodas 190679146. Be to, norintieji gali skirti ir nuolatinę paramą.

Lietuvos Raudonasis Kryžius jau ne pirmi metai vykdo "Šiltų apsilankymų" programą, kuri nukreipta į tai, kad būtų pasirūpinta vienišais senjorais. 2020 metais, surinktų lėšų ir savanorių dėka, organizacija pasirūpino beveik 1700 senelių, iš jų 754-iems teikta reguliari pagalba (lankymo bei slaugos paslaugos). Savanoriai lanko vienišus bei sergančius senelius namuose, o kai to neįmanoma padaryti dėl karantino sąlygų – nuolat bendrauja su senjorais telefonu, moko juos naudotis ir kitomis komunikacijos priemonėmis.

Lietuvos Raudonojo Kryžiaus klipą pamatyti galite čia.

Jei susidūrėte su sunkumais, skambinkite nemokama emocinės pagalbos linija numeriu 1809.

Apie Raudonąjį Kryžių

Raudonasis Kryžius yra tarptautinė humanitarinė organizacija, kartu su Raudonojo Pusmėnulio draugija veikianti nuo 1919 metų ir vienijanti 192 nares valstybes bei apie 13 mln. savanorių. Pagrindinė organizacijos misija – padėti valstybėms ir jų gyventojams ekstremalių situacijų ar įvykių atvejais – esant ginkluotiems konfliktams, karams ar kitoms humanitarinėms krizėms.

Organizacijos veiklos kryptys Lietuvoje: pagalba vienišiems ir sergantiems senoliams; pagalba žmonėms, pasitraukusiems nuo karo ar neramumų savo šalyse; pagalba valstybei ekstremalių situacijų atvejais bei atsitikus kitoms didesnėms nelaimėms.

Daugiau informacijos:

Žydronė Lukšytė, Lietuvos Raudonojo Kryžiaus komunikacijos vadovė,

Tel.nr. + 370 687 52351// El.paštas: Zydrone.luksyte@redcross.lt

2021 04 07 / Lietuvoje pradeda galioti tarptautinis Raudonojo Kryžiaus kelionės dokumentas

Bendru Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ir užsienio reikalų ministrų įsakymu nuo šiol yra pripažįstamas tinkamu atvykti į Lietuvos Respubliką Tarptautinio Raudonojo Kryžiaus komiteto išduodamas kelionės dokumentas, skirtas kirsti valstybių sienas išskirtiniais atvejais, kai žmogus kito dokumento neturi ir yra apsunkintos galimybės jį gauti (angl. "Emergency travel document"). Lietuva yra pirmoji iš Baltijos valstybių, nusprendusi pripažinti šį dokumentą.

Tarptautinis Raudonojo Kryžiaus kelionės dokumentas yra išduodamas asmenims, kurie bėgdami nuo neramumų savo šalyse prarado tapatybę patvirtinančius dokumentus ir kitais būdais neturi galimybės jų atkurti. Šis dokumentas palengvina galimybes grįžti į savo šalį (jei pasibaigus neramumams ar pasikeitus kitoms aplinkybėms, asmuo nori ten grįžti); atvykti į šalį, kuri yra pasiruošusi suteikti prieglobstį, bei vykti į kitą valstybę, kad asmuo susijungtų su savo šeimos nariais. Išduodant tarptautinį kelionės dokumentą, bendradarbiauja skirtingų šalių Raudonojo Kryžiaus organizacijos bei tų šalių institucijos, kad būtų įsitikinta asmenų tapatybe ir jų giminystės ryšiais.

"Lietuva žengė dar vieną žingsnį, stiprindama bendradarbiavimą su Tarptautine Raudonojo Kryžiaus organizacija. Naujausius saugumo reikalavimus atitinkantis kelionės dokumentas leis kirsti valstybių sienas išskirtinais atvejais ir palengvins žmonėms galimybę grįžti į gimtinę ar vykti į priimančią šalį", – teigė užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.

"Iš tiesų galima pasidžiaugti, kad dviejų ministrų įsakymu pripažinus Tarptautinio Raudonojo Kryžiaus Komiteto išduodamą kelionės dokumentą tinkamu atvykti į Lietuvą, sudaryta galimybė padėti nuo karo ar persekiojimo iš savo tėvynės bėgantiems žmonėms susijungti su savo šeimomis. Pripažindama šį kelionės dokumentą Lietuva tuo pačiu prisijungia prie šalių, kurios vedinos humanitarinių tikslų yra pasirengusios padėti pabėgėliams ar kitiems, sunkioje padėtyje atsidūrusiems ir savo dokumentų neturintiems asmenims," – sakė Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.

Pasak Lietuvos Raudonojo Kryžiaus vadovės Kristinos Meidės, valstybės institucijoms pripažinus tarptautinį Raudonojo Kryžiaus kelionės dokumentą, palengvės ir Lietuvos Raudonojo Kryžiaus darbas, kurį atlieka organizacijos specialistai, besirūpindami pabėgėliais bei migrantais, esančiais Lietuvoje.

"Lietuva suteikia prieglobstį tiek nuo karo pabėgusiems sirams, tiek mūsų kaimynams baltarusiams, kuriuos persekioja režimas. Tačiau geriausiai galime padėti tik turėdami aiškias taisykles. Šiuo atveju tarptautinis Raudonojo Kryžiaus kelionės dokumentas tą ir reiškia – galimybę aiškiai nustatyta tvarka padėti žmonėms pasiekti saugią valstybę. Todėl džiaugiamės, kad Lietuva, pirmoji iš Baltijos šalių, žengia šį žingsnį", – sakė K.Meidė.

Pirmieji Tarptautinio Raudonojo Kryžiaus kelionės dokumentai buvo išduoti 1945 metais, kai po II-ojo pasaulinio karo įvairiose šalyse liko itin daug užstrigusių asmenų, neturėjusių jokių dokumentų: išlaisvintų karo belaisvių, pabėgėlių ir kt. Tam, kad galėtų grįžti į savo gimtąsias šalis (ar vyktų į kitą valstybę), jiems reikėjo tapatybę patvirtinančių dokumentų, kurių jie negalėjo turėti. Tarptautinio Raudonojo Kryžiaus Komitetas, bendradarbiaudamas su įvairių šalių institucijomis, tuo metu sukūrė pagrindus tokiam laikinam dokumentui išduoti. Ir nuo to laiko šis dokumentas padėjo grįžti į namus (ar nuvykti į kitą numatytą šalį) daugiau nei 600 tūkst. asmenų.

2019 metais tarptautinis Raudonojo Kryžiaus kelionės dokumentas buvo atnaujintas, kad atitiktų naujausius saugumo reikalavimus – jame yra pateikiami biometriniai asmens duomenys, įdiegtos apsaugos nuo dokumentų klastojimo.

Apie Raudonąjį Kryžių

Raudonasis Kryžius yra tarptautinė humanitarinė organizacija, kartu su Raudonojo Pusmėnulio draugija veikianti nuo 1919 metų ir vienijanti 192 nares valstybes bei apie 13 mln. savanorių. Pagrindinė organizacijos misija – padėti valstybėms ir jų gyventojams ekstremalių situacijų ar įvykių atvejais – esant ginkluotiems konfliktams, karams ar kitoms humanitarinėms krizėms.

Organizacijos veiklos kryptys Lietuvoje: pagalba vienišiems ir sergantiems senoliams; pagalba žmonėms, pasitraukusiems nuo karo ar neramumų savo šalyse; pagalba valstybei ekstremalių situacijų atvejais bei atsitikus kitoms didesnėms nelaimėms.

Daugiau informacijos:

Žydronė Lukšytė, Lietuvos Raudonojo Kryžiaus komunikacijos vadovė,

Tel.nr. + 370 687 52351// El.paštas: Zydrone.luksyte@redcross.lt

2021 04 01 / Nors Lietuvoje savižudybių skaičius mažėja kasmet, tačiau nusižudžiusių senjorų dalis – ne

Šalyje net 40 proc. visų nusižudžiusiųjų – vyresni nei 60 metų žmonės, rodo išankstiniai 2020 metų Higienos instituto duomenys. Pasak specialistų, vienišumas ir socialinė izoliacija – vieni iš svarbiausių faktorių, lemiančių tokią statistiką. Lietuvos Raudonasis Kryžius senjorų savižudybių ir vienišumo problemą ragina spręsti drauge – kiekvienas gali prisidėti tapdamas organizacijos savanoriu ar skirdamas paramą, kuri būtų nukreipta tam, kad senjorai neliktų vieni.

Pernai šalyje iš viso nusižudė 624 asmenys, iš jų net 40 proc. vyresni nei 60 metų žmonės (254 asmenys), rodo išankstiniai Higienos instituto duomenys. 2019-aisiais Lietuvoje nusižudė 658 asmenys, iš kurių 37 proc. – vyresni nei 60 metų (242 asmenys). Bendrai visuomenėje šio amžiaus žmonės sudaro apie 27 proc.

Anot specialistų, vyresnio amžiaus žmonių savižudybėms įtakos turi vienišumas. Mat perkopę 60 metų, žmonės dažnai patenka į kritinį etapą – radikaliai mažėja jų socialumas, dažnėja sveikatos problemos, atsiranda egzistencinių klausimų.

"Kiekvienas iš mūsų nori būti matomas, girdimas ir vertinimas – nepriklausomai nuo amžiaus, socialinio statuso ar fizinės savijautos. Tačiau vyresnių žmonių vienišumas ir atskirtis yra viena didžiausių problemų mūsų visuomenėje. Todėl Lietuvos Raudonasis Kryžius jau kelerius metus vykdo „Šiltų apsilankymų" programą ir rūpinasi vienišais senoliais – iš viso pernai pasirūpinome beveik 1700 senelių, iš jų 754-iems teikėme reguliarią pagalbą (lankymo bei slaugos paslaugas). Mūsų savanoriai lanko vienišus bei sergančius senelius namuose, o kai to neįmanoma padaryti dėl karantino sąlygų – nuolat bendrauja su senjorais telefonu, moko juos naudotis ir kitomis komunikacijos priemonėmis“, – pasakoja Lietuvos Raudonojo Kryžiaus vadovė Kristina Meidė.

Pasak K.Meidės, visuomenė taip pat gali prisidėti prie šios Lietuvos Raudonojo Kryžiaus veiklos – tapdami savanoriais, skirdami nuolatinę paramą arba aukodami 1,2 proc. nuo sumokėto gyventojų pajamų mokesčio (GPM). "Paramos deklaravimas vidutiniškai užtrunka vos 2 minutes, tačiau mums tai pavirsta šimtais papildomų valandų, kurias skiriame vienišų žmonių lankymui", –  sako K.Meidė.

Būtina senelių integracija į bendruomenes

Nors vienos savižudybių priežasties nėra, tačiau 2020 metų savižudybių skaičiaus augimui įtakos galimai turėjo ir COVID-19 situacija, teigia "Vilnius sveikiau" Vilniaus miesto savižudybių rizikos valdymo algoritmo koordinatorė Viktorija Andreikėnaitė.

"Matome, jog COVID-19 dar labiau išryškino vyresnio amžiaus žmonių socialinę bei fizinę atskirtį, senelių vienišumą. Ir nors šalyje kasmet vis daugiau veiksmų, padedančių mažinti savižudybių skaičių, mums vis dar trūksta tikslingų nacionalinio lygmens priemonių, nukreiptų būtent į vyresnio amžiaus gyventojų savižudybių prevenciją. Stinga ne tik šeimos gydytojų įtraukimo į psichikos sveikatos gerinimo procesus, bet ir senjorų integracijos į visuomenę, skirtingas bendruomenių veiklas", – dėsto V. Andreikėnaitė.

"Grąžinti senjorus į bendruomenes yra vienas svarbiausių tikslų. Savanoriai ne tik gurkšnoja arbatą kartu su seneliais (kai leidžia karantino sąlygos), bet ir moko juos naudotis nuotolinio ryšio priemonėmis, aptaria kur kreiptis prireikus psichologinės ar medicininės pagalbos, padeda senoliams lengviau išgyventi artimųjų netektis. Skatina įsitraukti į vietos bendruomenių veiklas bei užmegzti naujus ryšius su bendraamžiais, tokiu būdu stiprindami senjorų savarankiškumą ir priklausymo bendruomenei jausmą", –  pasakoja K.Meidė.

Ką daryti atpažinus rizikos ženklus?

"Nors savižudybių ženklai ir jų atpažinimas bendras visoms amžiaus grupėms, tačiau vyresnio amžiaus žmonės turi vieną bendravimo ypatumą – jie kur kas dažniau kalba apie mirtį. Ir tai visiškai natūralu. Tačiau labai svarbu atkreipti dėmesį į žmogaus elgesio pokyčius – staigius nuotaikos svyravimus, posakius „aš niekam nebereikalingas", "esu našta", "noriu viską baigti", neįprastą turto, daiktų išdalinimą. Visa tai gali byloti apie suicidines mintis – vardina V. Andreikėnaitė. – Vis tik sužinoti, ar žmogus tikrai galvoja apie savižudybę galime tik tiesiai paklausę "ar tu galvoji apie savižudybę?". Dažnai baiminamasi, kad tokais klausimais savižudybę galima paskatinti. Tai – mitas. Iš tiesų toks žingsnis vyresnio amžiaus žmogui gali sukelti palengvėjimą – kažkas atkreipė dėmesį ir panoro atvirai pasikalbėti apie mano problemas, vadinasi aš vis dar rūpiu“.

Anot V. Andreikėnaitės, po pokalbio tolimesni žingsniai – išklausyti ir nukreipti profesionalios pagalbos. Juk nepuolame patys gipsuoti sulūžusios rankos ar kojos. Taip ir žmogų su savižudybės rizika svarbu patikėti šioje srityje dirbantiems specialistams.

Kiekvienas norintis prisidėti prie senelių vienišumo problemos sprendimo, turi galimybę skirti 1,2 proc. nuo GPM Lietuvos Raudonajam Kryžiui: https://www.redcross.lt/skirkite-2-procentus. Tai galima padaryti užpildant elektroninę formą, deklaracijos formą išsiunčiant paštu ar užpildytą prašymą pateikus VMI darbuotojams. Lietuvos Raudonojo Kryžiaus (identifikacinis numeris) kodas 190679146.

Jei susidūrėte su sunkumais, skambinkite nemokama emocinės pagalbos linija numeriu 1809.

Apie Raudonąjį Kryžių

Raudonasis Kryžius yra tarptautinė humanitarinė organizacija, kartu su Raudonojo Pusmėnulio draugija veikianti nuo 1919 metų ir vienijanti 192 nares valstybes bei apie 13 mln. savanorių. Pagrindinė organizacijos misija – padėti valstybėms ir jų gyventojams ekstremalių situacijų ar įvykių atvejais – esant ginkluotiems konfliktams, karams ar kitoms humanitarinėms krizėms.

Organizacijos veiklos kryptys Lietuvoje: pagalba vienišiems ir sergantiems senoliams; pagalba žmonėms, pasitraukusiems nuo karo ar neramumų savo šalyse; pagalba valstybei ekstremalių situacijų atvejais bei atsitikus kitoms didesnėms nelaimėms.

Daugiau informacijos:

Žydronė Lukšytė, Lietuvos Raudonojo Kryžiaus komunikacijos vadovė,

Tel.nr. + 370 687 52351// El.paštas: Zydrone.luksyte@redcross.lt

2021 03 18 / Pandemija kelia aukotojus į skaitmeninę erdvę – ten eina ir humanitarinės organizacijos: paaukoti Lietuvos Raudonojo Kryžiaus veikloms jau galima ir per „Revolut“ programėlę

Nevyriausybinių organizacijų atstovai pastebi, kad pandeminiais metais nesumažėjo žmonių noras remti humanitarines organizacijas ir jų vykdomas veiklas. Tačiau žmonės, negalėdami aukoti prekybos centruose ar kitose viešose vietose, daro tai elektroniniais kanalais. Todėl Lietuvos Raudonasis Kryžius, kartu su pasauline finansų platforma "Revolut", pristatė savo rėmėjams naujas galimybes aukoti paprasčiau ir neišeinant iš namų.

Norintys paaukoti Lietuvos Raudonajam Kryžiui dabar tai galės padaryti ir per "Revolut" programėlę. "Revolut" klientai, kurių Lietuvoje jau yra daugiau nei 300 tūkstančių, galės pasirinkti vieną iš trijų aukojimo būdų: paaukoti norimo dydžio vienkartinę įmoką; aukoti nuolat periodinėmis įmokomis – asmuo galės nustatymuose pasirinkti kokią sumą ir kokiu dažnumu aukoti (pavyzdžiui, kartą per mėnesį) arba aukoti suapvalinant pirkiniams išleidžiamas sumas.

Šis aukojimo instrumentas leis lengvai nusistatyti bei keisti ne tik aukojamas sumas bei jų dažnumą, bet ir esant poreikiui (suprastėjus finansinei situacijai ar pasikeitus aukojimo prioritetams), aukojimo atsisakyti.

"Pastebėjome, kad šiais pandeminiais metais ne tik darbai ar mokslai susikraustė į skaitmenines erdves. Aukotojai ir įvairių humanitarinių veiklų rėmėjai taip pat yra ten. Nors buvo galima baimintis, kad dėl pandemijos gyventojai turės mažiau galimybių aukoti bei paremti jiems svarbias veiklas, tačiau taip nenutiko – šie metai tapo gerumo ir dalinimosi metais. Žmonės atjautė kitus visuomenės narius, kuriems kritiniu metu situacija pablogėjo, buvo empatiški ir pasiryžę padėti. Todėl džiaugiamės, kad kartu su „Revolut" galime pasiūlyti dar paprastesnį būdą paremti tuos, kuriems šiuo metu to reikia labiausiai“, – sakė Lietuvos Raudonojo Kryžiaus vadovė Kristina Meidė.

"Aukojimo procesą supaprastinome iki kelių mygtukų paspaudimo, pasiūlėme klientams aukoti periodiškai ar suapvalinant savo išlaidas. Globaliai „Revolut" klientai per programėlę jau paaukojo daugiau nei 4,7 mln. eurų. Džiaugiamės galėdami padėti ir labdaros organizacijoms Lietuvoje – aukų surinkimui netaikome jokių mokesčių, tad 100 proc. surinktų lėšų keliauja pasirinktai organizacijai“, – teigė Virgilijus Mirkės, "Revolut" vadovas Lietuvoje.

Aukodami Lietuvos Raudonajam Kryžiui tiek per "Revolut" programėlę, tiek kitais būdais (plačiau apie tai čia)  jūs paremsite šias organizacijos veiklas: "Šiltų apsilankymų" programa – pagalba vienišiems senoliams ir negalią turintiems asmenims; migrantų ir pabėgėlių programa – pagalba Lietuvoje prieglobsčio ieškantiems asmenims; ekstremalių situacijų valdymo programa – pagalba valstybei, nutikus ekstremalioms situacijoms ar įvykiams. Šiuo metu pagal ekstremalių situacijų valdymo programą Lietuvos Raudonojo Kryžiaus savanoriai padeda medikams bei savo miestams vakcinacijos procese.

Visoje Lietuvoje vakcinacijos vietose jau dirba daugiau nei 260 Lietuvos Raudonojo Kryžiaus savanorių, jie padeda medikams 13-oje miestų bei rajonų: Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Panevėžyje, Alytuje, Ukmergėje ir kitur. Tačiau prasidėjus masinei vakcinacijai, planuojama, kad savanorių rankų reikės gerokai daugiau, todėl gyventojai ir toliau raginami jungtis prie Raudonojo Kryžiaus savanorių rezervo. Šiuo metu Raudonojo Kryžiaus savanorių rezerve yra 700 savanorių.

Apie Raudonąjį Kryžių

Raudonasis Kryžius yra tarptautinė humanitarinė organizacija, kartu su Raudonojo Pusmėnulio draugija veikianti nuo 1919 metų ir vienijanti 192 nares valstybes bei apie 13 mln. savanorių. Pagrindinė organizacijos misija – padėti valstybėms ir jų gyventojams ekstremalių situacijų ar įvykių atvejais – esant ginkluotiems konfliktams, karams ar kitoms humanitarinėms krizėms.

Organizacijos veiklos kryptys Lietuvoje: pagalba vienišiems ir sergantiems senoliams bei negalią turintiems asmenims; pagalba žmonėms, pasitraukusiems nuo karo ar neramumų savo šalyse; pirmosios pagalbos mokymai; pagalba valstybei ekstremalių situacijų atvejais.

Apie "Revolut"

Mes kuriame pirmąją tikrai pasaulinę finansų platformą. 2015 m. "Revolut" pradėjo savo veiklą Jungtinėje Karalystėje, pasiūliusi pinigų pervedimo ir valiutų keitimo paslaugas. Šiandien 15 milijonų mūsų klientų visame pasaulyje naudojasi dešimtimis pažangių finansinių paslaugų, kas mėnesį atlikdami daugiau nei 100 mln. transakcijų. Savo privatiems ir verslo klientams padedame palaikyti finansų discipliną, leidžiame jiems efektyviau kontroliuoti savo išlaidas ir sklandžiai atlikti pervedimus visame pasaulyje. www.revolut.com

Daugiau informacijos:

Žydronė Lukšytė, Lietuvos Raudonojo Kryžiaus komunikacijos vadovė,

Tel.nr. + 370 687 52351// El.paštas: Zydrone.luksyte@redcross.lt

2021 03 05 / Raudonojo Kryžiaus savanoriai padės NVSC tikrinant atvykstančiųjų į Lietuvą duomenis

Lietuvos Vyriausybei sugriežtinus atvykimo į Lietuvą taisykles (nuo kovo 10 dienos atvykstantieji turės būti atlikę COVID-19 testą, kuris būtų neigiamas), Raudonojo Kryžiaus savanoriai ateina į pagalbą Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui (NVSC) ir padės užtikrinti atvykstančiųjų duomenų patikrą Lietuvos oro uostuose bei Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste.

Jau šį savaitgalį Vilniaus oro uoste pradeda darbą 25 Raudonojo Kryžiaus savanoriai. Vėliau, esant poreikiui, savanorių skaičių Lietuvos uostuose numatyta didinti iki 60-ties. Planuojama, kad jau netrukus Raudonojo Kryžiaus savanoriai darbuosis ir Kauno bei Palangos oro uostuose, taip pat Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste.

Pagrindinė savanorių užduotis Lietuvos uostuose – pasitikti atvykstančius į šalį užsieniečius bei grįžtančius piliečius, patikrinti jų duomenis sistemoje ir atsivežamus testų rezultatus.

"Norėdami suvaldyti pandeminę situaciją šalyje, turime sutelkti jėgas ir užtikrinti, kad būtų laikomasi visų reikalavimų. Duomenų valdymas yra viena svarbiausių šio proceso dalių, ir mes džiaugiamės, galėdami savo savanorių pajėgomis padėti valstybei bei jos institucijoms – o šiuo atveju, Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui – tuo pasirūpinti", – sakė Lietuvos Raudonojo Kryžiaus vadovė Kristina Meidė.

"Raudonojo Kryžiaus savanorių pagalba yra labai laukiama. Tai bus labai svarus pastiprinimas sklandesniam darbo organizavimui oro ir jūrų uostuose. Esame labai dėkingi, kad prisijungiantys savanoriai yra nusiteikę pagelbėti mums šios ekstremalios situacijos metu, nes puikiai suprantame, jog jų pagalbos reikia daugumai", – sakė NVSC vadovas Robertas Petraitis.

Savanoriai, kurie dirbs Lietuvos uostuose, yra praėję įvadinius Raudonojo Kryžiaus mokymus, juos konkrečioms užduotims Lietuvos uostuose parengė NVSC darbuotojai. Savanoriai bus aprūpinti visomis saugumo priemonėmis.

Dalis savanorių, dirbsiančių Lietuvos uostuose, yra iš Raudonojo Kryžiaus savanorių rezervo, kuris buvo pradėtas formuoti antrosios COVID-19 bangos metu. Savanorių rezervo paskirtis – padėti valstybei ekstremalių situacijų bei įvykių atvejais (tiek epidemijos metu, kaip yra dabar, tiek atsitikus kitoms didesnėms nelaimėms).

Raudonojo Kryžiaus rezerve šiuo metu jau yra daugiau nei 620 savanorių, tačiau gyventojai ir toliau kviečiami į jį prisijungti. Jeigu norite padėti valstybei pandemijos metu (ir galimai kitais atvejais, atsitikus nelaimei), tapkite Raudonojo Kryžiaus rezervo savanoriu, užpildę šią anketą.

Savanorių pagalbos itin reikia vakcinavimo centruose bei poliklinikose, kur yra skiepijami senjorai – ypač Kaune, Vilniuje bei Klaipėdoje. Plačiau apie tai, kaip galite prisidėti prie sklandaus vakcinacijos proceso Lietuvoje, galite sužinoti čia.

Apie Raudonąjį Kryžių

Raudonasis Kryžius yra tarptautinė humanitarinė organizacija, kartu su Raudonojo pusmėnulio draugija veikianti nuo 1919 metų ir vienijanti 192 nares valstybes bei apie 13 mln. savanorių. Pagrindinė organizacijos misija – padėti valstybėms ir jų gyventojams ekstremalių situacijų ar įvykių atvejais – esant ginkluotiems konfliktams, karams ar kitoms humanitarinėms krizėms.

Organizacijos veiklos kryptys Lietuvoje: pagalba vienišiems ir sergantiems senoliams bei neįgaliems asmenims; pagalba žmonėms, pasitraukusiems nuo karo ar neramumų savo šalyse; pirmosios pagalbos mokymai; pagalba valstybei esktremalių situacijų atvejais.

Daugiau informacijos:

Žydronė Lukšytė, Lietuvos Raudonojo Kryžiaus komunikacijos vadovė,

Tel.nr. + 370 687 52351// El.paštas: Zydrone.luksyte@redcross.lt

2021 02 25 / Bendros savanorių pajėgos – Raudonojo Kryžiaus, Carito ir Maltiečių – padės savivaldybėms vakcinacijos procese

Didžiosios Lietuvos humanitarinės organizacijos – Raudonasis Kryžius, Lietuvos Caritas ir Maltiečiai – apjungia jėgas, kad padėtų Lietuvos miestams vakcinacijos procese.

Bendrą savanorių pajėgų darbą vakcinacijos laikotarpiu koordinuos Raudonasis Kryžius, tačiau skiepijimo procese dalyvaus visų trijų organizacijų savanoriai – priklausomai nuo to, kiek konkrečiame mieste prireiks savanorių pajėgų, ir kiek jų galės suteikti kiekviena iš organizacijų.

Lietuvos savivaldybėms yra išsiųsti pasiūlymai pasitelkti savanorius savo miestų poliklinikose ar kitose įstaigose, ir tokiu būdu nuimti dalį koordinacinių darbų nuo medicininio personalo.

Kai kurių miestų savivaldybės jau atsiliepė į pagalbos siūlymą – pavyzdžiui, Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Panevėžyje, Lazdijuose bei Alytuje savanoriai jau pradėjo darbą. Jie pasitelkiami į pagalbą, registruojant gyventojus vizitui dėl skiepo: skambina gyventojams, kuriems pagal nustatytus prioritetus šiuo metu priklauso skiepas, ir derina vizito laiką į polikliniką. Taip pat savanoriai padeda valdyti srautus vakcinacijos vietose (padeda užpildyti reikiamus dokumentus, matuoja temperatūrą, palydi iki reikiamo kabineto) bei suteikia palydėjimo/pavėžėjimo paslaugas vyresnio amžiaus ar neįgaliems asmenims, kurie nori skiepytis, tačiau patys negali atvykti ir neturi artimųjų, galinčių juos pavėžėti.

"Šiuo metu vakcinacijos procese jau dirba daugiau kaip 120 savanorių, ir jie padeda medikams 11-oje gydymo įstaigų. Tačiau prasidėjus masinei vakcinacijai, tų rankų tikrai reikės gerokai daugiau. Tad mes džiaugiamės, kad galime suremti pečius su bičiuliškomis organizacijomis – Lietuvos Caritu bei Maltiečiais, ir kartu prisidėti prie pagalbos valstybei šiuo sudėtingu laiku", – sakė Raudonojo Kryžiaus vadovė Kristina Meidė.

"Pandemijos sukelti iššūkiai stipriai suvienijo skirtingas pajėgas – valstybė, savivaldybės, verslas, NVO, ir piliečiai pradėjo itin intensyviai darbuotis kartu, kad padėtų vieni kitiems. Vakcinacijos procesas tik įsibėgėja, taigi toliau veikti kartu yra būtina, o ir veiklos tikrai bus. Kartu esame stipresni, todėl galime dar daugiau žmonių palydėti į savanoriškos veiklos patyrimus bei tuo pačiu pagelbėti savivaldybėms", – kalbėjo Lietuvos Caritas vadovė Deimantė Bukeikaitė.

"Nevyriausybinių organizacijų indėlis mūsų valstybėje yra itin svarbus – tuo įsitikinome, prasidėjus pandemijai. Kartu su Raudonojo Kryžiaus Draugija ir Caritu jau sujungėme gretas organizuojant savanorius įvairiose globos įstaigose ir ligoninėse. Džiugu, kad šis bendradarbiavimas tęsiasi. Svarbiausia dabar – sujungti mūsų visų jėgas, dirbti kartu, suteikti medikams ir valstybei pagalbą, kad kuo greičiau galėtume grįžti prie taip laukiamo įprasto gyvenimo!", – sakė Maltos ordino pagalbos tarnybos generalinė direktorė Dalia Kedavičienė.

Vakcinacijos proceso metu svarbu suteikti gyventojams rūpimą informaciją – jiems kyla klausimų dėl to, kuria vakcina bus skiepijami, kokios galimos reakcijos į skiepą, ką daryti, jeigu pajus stipresnius simptomus. Į visus šiuos klausimus savanoriai atsako apmokyti gydymo įstaigos personalo, o iškilus rimtesnėms abejonėms, visuomet pataria dar pasikonsultuoti su šeimos gydytoju.

Pasak savanorių, didesnė senjorų dalis skiepijasi noriai – jie pasiilgę bendravimo su jaunesniais šeimos nariais ir tikisi, kad pasiskiepiję galės bendrauti dažniau. Tačiau išgirstama ir nemažai abejonių – ar verta skiepytis, jei turi gretutinių ligų (kai kurie senoliai baiminasi komplikacijų, nors būtent jiems ta vakcina yra itin svarbi), kuo skiriasi viena vakcina nuo kitos ir t.t.

Jeigu ir jūs norite padėti savo miestui masinės vakcinacijos metu, Raudonasis Kryžius, Lietuvos Caritas ir Maltiečiai kviečia prisijungti prie jų savanorių.

Į Raudonojo Kryžiaus savanorių rezervą galite užsirašyti užpildę šią anketą. Rezervo savanoriai bus kviečiami padėti valstybei ne tik epidemijos metu, bet ir kitų kritinių situacijų atvejais.

Apie Raudonąjį Kryžių

Raudonasis Kryžius yra tarptautinė humanitarinė organizacija, kartu su Raudonojo pusmėnulio draugija veikianti nuo 1919 metų ir vienijanti 192 nares valstybes bei apie 13 mln. savanorių. Pagrindinė organizacijos misija – padėti valstybėms ir jų gyventojams ekstremalių situacijų ar įvykių atvejais – esant ginkluotiems konfliktams, karams ar kitoms humanitarinėms krizėms.

Organizacijos veiklos kryptys Lietuvoje: pagalba vienišiems ir sergantiems senoliams bei neįgaliems asmenims; pagalba žmonėms, pasitraukusiems nuo karo ar neramumų savo šalyse; pirmosios pagalbos mokymai; pagalba valstybei esktremalių situacijų atvejais.

Daugiau informacijos:

Žydronė Lukšytė, Lietuvos Raudonojo Kryžiaus komunikacijos vadovė,

Tel.nr. + 370 687 52351// El.paštas: Zydrone.luksyte@redcross.lt

2021 02 18 / Raudonasis Kryžius telkia savanorių rezervą padėti valstybei ekstremalių situacijų metu

Lietuvos Raudonasis Kryžius, savanorių pajėgomis padėjęs medikams gruodžio-sausio mėnesiais, kai ligonines užplūdo itin didelis kiekis sergančių covid-19, šiuo metu formuoja nuolatinį savanorių rezervą, kuris būtų visuomet pasiruošęs padėti valstybei įvairių sudėtingų situacijų atvejais – tiek epidemijos metu, kaip yra dabar, tiek atsitikus kitoms didesnėms nelaimėms. Planuojama, kad tokių savanorių, kurie būtų pasiruošę padėti valstybei, šiais metais būtų galima sutelkti apie 2 tūkstančius.

"Norėtume paprašyti tų žmonių, kurie yra pilietiški ir siekia prisidėti prie saugesnės ir geresnės Lietuvos kūrimo, kad jie prisijungtų prie Raudonojo Kryžiaus savanorių rezervo – būdami savanorių gretose jūs galėsite užsiimti prasminga veikla ir būti nuolatiniais valstybės pagalbininkais", – sakė Raudonojo Kryžiaus vadovė Kristina Meidė.

"Stiprioje pilietinėje visuomenėje savanoriai yra didelė jėga – jie padeda savo miestui ir valstybei, kai itin reikia pagalbos. Šie pandeminiai metai parodė, kad Lietuvoje turime daugybę žmonių, kurie pasiryžę padėti, kai šalis susiduria su netikėtais iššūkiais. Todėl džiaugiamės Raudonojo Kryžiaus iniciatyva telkti šiuos žmones ir esame pasiruošę bendradarbiauti, siekiant įtraukti savanorių pajėgas ten, kur jie gali būti naudingi valstybei", – sakė Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.

Pasak K.Meidės, didelėms krizėms – tokioms kaip karai, atominės elektrinės avarijos, epidemijos ar itin didelio masto gaisrai (koks nutiko Alytuje prieš kiek daugiau nei metus) – įmanoma būti gerai pasiruošus tik tuo atveju, jei egzistuoja stipri pilietinė visuomenė, kuri yra aktyvi valdant ir mažesnes krizes. Tad Raudonojo Kryžiaus rezervo savanoriai būtų kviečiami padėti ir savo miestų ar regionų bendruomenėms atsitikus nelaimei – pavyzdžiui, nugabenti maisto ar vaistų senoliams, įkalintiems savo namuose užpusčius pūgai, organizuoti pagalbą potvynių Pamario regione metu ir t.t.

Vis gi artimiausias iššūkis, kuris lauks Raudonojo Kryžiaus savanorių visoje Lietuvoje – padėti savivaldybėms, prasidėjus masiniam gyventojų vakcinavimui. Priklausomai nuo atskirų savivaldybių poreikių, savanoriai registruotų norinčius skiepytis, padėtų koordinuoti srautus skiepijimo metu ir atliktų kitus medicininio išsilavinimo nereikalaujančius darbus.

Užsiregistravusiems į savanorių rezervą Raudonasis Kryžius organizuos mokymus. Savanoriai bus apmokyti suteikti pirmąją pagalbą, taip pat praeis pirmosios psichologinės pagalbos mokymus bei mokymus apie Raudonojo Kryžiaus veiklą. Kai sąlygos leis, bus periodiškai organizuojamos pirmosios pagalbos pratybos bei savanorių sąskrydžiai, kur jie galės dalintis patirtimi ir mokytis vieni iš kitų.

Itin trūksta savanorių Klaipėdoje ir Kaune

Į Raudonojo Kryžiaus savanorių rezervą jau užsiregistravo 532 asmenys visoje Lietuvoje. Daugiausiai atsiliepusių į Raudonojo Kryžiaus kvietimą – Vilniaus mieste.

Tačiau savanorių dar itin trūksta Klaipėdoje, Kaune ir kai kuriuose kituose miestuose. Tad Raudonasis Kryžius kviečia visus didmiesčių bei mažesnių miestų gyventojus, kuriems nesvetima savanorystės idėja, prisijungti prie nuolatinio savanorių rezervo.

Tapti rezervo savanoriais galite užpildę šią anketą.

Apie Raudonąjį Kryžių

Raudonasis Kryžius yra tarptautinė humanitarinė organizacija, kartu su Raudonojo pusmėnulio draugija veikianti nuo 1919 metų ir vienijanti 192 nares valstybes bei apie 13 mln. savanorių. Pagrindinė organizacijos misija – padėti valstybėms ir jų gyventojams ekstremalių situacijų ar įvykių atvejais – esant ginkluotiems konfliktams, karams ar kitoms humanitarinėms krizėms.

Organizacijos veiklos kryptys Lietuvoje: pagalba vienišiems ir sergantiems senoliams bei neįgaliems asmenims; pagalba žmonėms, pasitraukusiems nuo karo ar neramumų savo šalyse; pirmosios pagalbos mokymai; pagalba valstybei esktremalių situacijų atvejais.

Daugiau informacijos:

Žydronė Lukšytė, Lietuvos Raudonojo Kryžiaus komunikacijos vadovė,

Tel.nr. + 370 687 52351// El.paštas: Zydrone.luksyte@redcross.lt

2020 12 17 / Lietuvos Raudonasis Kryžius kviečia savanorius padėti ligoninėms

Lietuvos Raudonasis Kryžius, reaguodamas į COVID-19 plitimą ir sunkią padėtį Lietuvos ligoninėse, kviečia tapti savanoriais ir padėti medicinos įstaigoms, senelių globos namams, žmonėms, esantiems izoliacijoje. Savanoriauti kviečiame tuos, kurie pastarąsias dvi savaites nebuvo užsienyje, nebendravo su užsikrėtusiais ir nejaučia ligos simptomų.

 "Situacija regione, kaip ir visoje Lietuvoje, yra įtempta: daugėja į ligonines guldomų pacientų, serga ir medicinos personalas. Esame dėkingi savo kolektyvui, kuris supranta padėtį ir sutinka padėti kolegoms kituose skyriuose. Vis dėlto jaučiame rankų stygių ligoninėje. Yra daug veiklos, kuriai atlikti nebūtinas medicininis išsilavinimas, tačiau be jos sutriktų visos ligoninės darnus funkcionavimas. Nuoširdžiai džiaugiamės Lietuvos Raudonojo Kryžiaus pasiūlyta iniciatyva suburti padėti galinčius savanorius. Iš visos širdies dėkojame socialiai atsakingiems Lietuvos žmonėms, kurie nelengvu metu turi jėgų ir pasiryžimo padėti kitiems", –  sako VUL Santaros klinikų direktorė valdymui Aušra Bilotienė Motiejūnienė.

Santaros klinikose laukiami savanoriai, kurie galėtų prisidėti prie kurjerinės veiklos: nuvežti pacientus iš vieno skyriaus į kitą, paimti tyrimų mėginius ir pristatyti juos į laboratoriją, palydėti pacientus tyrimams, procedūroms, perduoti siuntinius pacientams. Reikalinga pagalba ir COVID-19 liga sergančius pacientus gydančiuose skyriuose. Anot Santaros klinikų direktoriaus medicinai pavaduotojos slaugai Jurgos Šuminienės, labai viliamasi sulaukti tokių savanorių, kurie pagalbą galėtų teikti ilgesnį laiką, skirdami tam ne mažiau nei  20 valandų per savaitę: "Toks prašymas savanoriams – neeilinis, tačiau ir savanorystės aplinkybės yra išskirtinės: mokymams turėsime skirti didelį dėmesį – ir dėl asmeninės apsaugos, ir dėl logistinių dalykų – tam investuosime daug brangaus laiko. Labai lauktume savanorių, galinčių dirbti pamainomis, ypač svarbu – darbas naktimis ir švenčių metu". 

 "Dabar yra metas, kai turime sutelkti visas galinčių padėti žmonių rankas! Mūsų pagalbos labai reikia ligoninėms ir senelių globos namams – todėl kviečiu neabejingus žmones tapti Lietuvos Raudonojo Kryžiaus savanoriais ir padėti mūsų sveikatos sistemai ir medikams, kurie kasdien kovoja dėl kiekvienos gyvybės", – kviečia Lietuvos Raudonojo Kryžiaus vadovė Kristina Meidė.

 Savanorystės anketą kviečiame pildyti čia. Kilus klausimams, skambinti numeriu +370 659 75867.

 Savanorių saugumas yra Raudonojo Kryžiaus yra prioritetas, todėl visi savanoriai bus aprūpinti reikalingomis asmens apsaugos priemonėmis. Jiems nuotolinių mokymų metu bus suteikta svarbiausia informacija, kaip saugant save, padėti kitiems.

 Lietuvos Raudonasis Kryžius – tai  seniausia humanitarinę pagalbą teikianti nevyriausybinė organizacija Lietuvoje. Tai unikali humanitarinė jėga, kurios stiprybė yra savanoriai, kasdien padedantys tūkstančiams žmonių Lietuvoje. Svarbiausios organizacijos veiklos: pagalba vienišiems ir sergantiems seneliams, pirmosios pagalbos mokymai, pagalba žmonėms, pasitraukusiems nuo karo.

2020 11 20 / Kristina Meidė vadovaus Lietuvos Raudonajam Kryžiui

Nuo gruodžio 1 dienos keičiasi Lietuvos Raudonojo Kryžiaus vadovė. Ja taps Kristina Meidė, kuri yra sukaupusi solidžią vadovavimo patirtį verslo sektoriuje. Pastaraisiais metais ji vadovavo parduotuvių tinklui "Maxima LT".

 "Nuoširdžiai džiaugiuosi galėdama prisijungti prie Lietuvos Raudonojo Kryžiaus komandos. Man tai ne tik nauja profesinė patirtis, bet ir didžiulis prasmės jausmas priėmus šį iššūkį. Tikiu, kad kartu su taip atsidavusia savo darbui komanda auginsime organizaciją, taip palengvindami gyvenimą vis didesniam skaičiui sunkumų paliestų žmonių" – sako K. Meidė.

 Nuo 2013-ųjų K. Meidė ėjo vadovės pareigas "Eurovaistinių" tinkle Lietuvoje,  nuo 2015 metų vadovavo "Euroapotheca", valdančiai vaistinių tinklus Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje ir Lenkijoje. Nuo 2017-ųjų metų tapo parduotuvių tinklo "Maxima LT" generaline direktore ir ten sėkmingai vadovavo daugiau kaip 15 tūkstančių darbuotojų.

 Lietuvos Raudonasis Kryžius per pastaruosius metus keitėsi ir stiprėjo, o 2023 metams organizacija sau kelia ambicingus tikslus. 30 000 žmonių, gavusių Raudonojo Kryžiaus pagalbą krizės atveju – tokią viziją turi organizacija, kurią nori įgyvendinti per ateinančius trejus metus. Šiam tikslui pasiekti Raudonasis Kryžius telks didžiulę komandą savanorių, kuriuos turės tinkamai parengti, bei, bendradarbiaujant su verslu, šalies institucijomis ir kitomis organizacijomis, pritraukti reikiamų resursų tokio mąsto pagalbai organizuoti.

 "Organizacija siekia padaryti didelį šuolį ir kurti pamatuojamą vertę pažeidžiamiems žmonėms. Todėl džiaugiamės, kad prie komandos prisijungė K. Meidė, kurios patirtis padės organizacijai augti ir įveikti nelengvus pagalbos krizės paliestiems žmonėms iššūkius" – teigia Lietuvos Raudonojo Kryžiaus valdybos pirmininkas Gediminas Almantas.

 Penkerius metus organizacijai vadovavusi Gintarė Guzevičiūtė savo sprendimu palieka organizaciją. "Noriu padėkoti kiekvienam, su kuriuo susikirto keliai dirbant Lietuvos Raudonajame Kryžiuje. Raudonojo Kryžiaus komandai linkiu pačios geriausios kloties, energijos, polėkio ir džiaugsmo siekiant visų ambicingų tikslų", – sako Gintarė Guzevičiūtė.

Lietuvos Raudonasis Kryžius yra unikali humanitarinė jėga, kurios stiprybė –  savanoriai, kasdien padedantys krizės paliestiems žmonėms Lietuvoje. Lietuvos Raudonasis Kryžius priklauso tarptautinei organizacijai – Raudonojo Kryžiaus ir Raudonojo pusmėnulio draugijų federacijai. Šis judėjimas siekia užkirsti kelią žmonių kančioms ir jas palengvinti. Svarbiausios organizacijos veiklos Lietuvoje: pagalba vienišiems ir sergantiems seneliams, pirmosios pagalbos mokymai, pagalba pabėgėliams ir migrantams. 

2020 11 16 / Psichinė sveikata svarbu – 12 patarimų, kaip sumažinti stresą Covid-19 metu

Lietuvos Raudonasis Kryžius pastebi, kad įsibėgėjus antrajam karantinui, vis daugiau žmonių patiria stresą ir nerimą, todėl dabar itin svarbu atkreipti dėmesį ne tik į fizinę, bet ir į psichinę sveikatą. "Esame dar vienoje sudėtingoje, neapibrėžtoje situacijoje. Vieniems adaptuotis prie jos sekasi geriau, kitiems – sunkiau. Šiuo metu labai svarbu stebėti ir savo psichologinę būseną bei savijautą. Dalijamės patarimais, kurie, tikime, gali būti naudingi aplinkiniams ir kiekvienam iš mūsų" – sako Lietuvos Raudonojo Kryžiaus generalinė sekretorė Gintarė Guzevičiūtė.

 Pakankamai miegokite

Tam, kad gerai jaustumėtės, svarbu nepamiršti pasirūpinti savo kūnu. Nepakankamas ar prastos kokybės miegas gali neigiamai paveikti Jūsų nuotaiką, proto budrumą, energijos lygį ir fizinę sveikatą. Pasirūpinkite, kad miego trukmė būtų apie 8 valandas, o jei tai neįmanoma, bent laikykitės vienodo miego ritmo – gultis ir keltis tuo pačiu metu. Jei sunku užmigti, prieš miegą pasivaikščiokite, valandą iki miego pasitraukite nuo ekrano, nebevalgykite, ribokite kavos, arbatos, šokolado kiekį.

Valgykite sveikai ir vartokite pakankamai skysčių

Sveikas maistas gali padėti sumažinti neigiamą streso įtaką Jūsų kūnui. Fizinė sveikata stipriai lemia, kaip mes jaučiamės. Lengva pasiduoti nesveikos gyvensenos įpročiams, tačiau nuo jų jausimės tik blogiau. Ranka tiesiasi prie penkto kavos puodelio? Per daug kofeino gali padidinti nerimą, todėl gerkite daugiau vandens vietoje kavos.

Išmokite atsipalaidavimo technikų

Meditacija, kvėpavimo pratimai ir joga yra veiksmingos atsipalaidavimo technikos ir padeda kovoti su stresu. Sunku medituoti savarankiškai? Internete rasite daug meditacijos programėlių su kuriomis medituoti lengviau. Taip pat galite prisijungti ir prie virtualiai vykstančių jogos ar meditacijos pamokų.

Pagerinkite laiko valdymo įgūdžius

Geresni laiko valdymo įgūdžiai gali ne tik pagerinti Jūsų poilsio ir darbo balansą, bet ir sumažinti streso lygį. Dirbant iš namų, galima greitai prarasti laiko nuovoką. Jau 8 valanda vakaro, o jūs vis dar atrašinėjate kolegų laiškus, kurie taip pat dar dirba? Laikas nusibrėžti ribas ir pasibaigus darbo laikui, atsijungti nuo technologijų.

Skirkite laiko rūpesčiams

Jei jūsų nerimas toks didžiulis, kad užvaldo visą jūsų dieną, nustatydami konkretų "nerimo laiką" kiekvieną dieną rūpesčiams apžvelgti, galite išmokti susikoncentruoti į kitus dalykus likusį laiką.

Spręskite stresines situacijas

Neleiskite stresinėms situacijoms gadinti Jums gyvenimo. Normalu jausti nerimą, baimę ar bejėgiškumą dėl esamos situacijos. Geriau kalbėti apie savo problemas negu pasilikti jas vien sau. Surenkite problemų sprendimo sesijas tiek darbe, tiek namie.

Mankštinkitės kiekvieną dieną

Mankšta gerina bendrą sveikatos būklę, taip pat mažina stresą ir pagerina endorfino gamybą, taip suteikdama laimės jausmą. Nežinote nuo ko pradėti? Internete rasite įvairiausių nuotolinių mankštų pagal jūsų skonį. Pavargote nuo ekranų? Išeikite pabėgioti ar bent aktyviai pasivaikščiokite lauke. Jei nevilioja ir tai, gal metas aktyviai susitvarkyti namus.

Puoselėkite save

Skirkite laiko savo hobiui ir išmokite ko nors naujo, klausykitės mėgstamos muzikos, eikite pasivaikščioti arba pasivažinėkite dviračiu.

Palaikykite ryšį su savo šeima ir draugais

Palaikyti sveikus santykius su žmonėmis, kuriais pasitikime, yra svarbu mūsų psichinei gerovei, todėl, kol turime likti namuose, išlaikykime reguliarų ryšį su draugais ir šeima. Vietoje susitikimų skambinkime, rašykime, bendraukime per socialinius tinklus, vaizdo skambučius. Nesvarbu, ar tai žmonės, su kuriais įprastai susitinkate dažnai, ar retai matomi seni draugai ar pažįstami.

Palaikykite ir padėkite kitiems

Palaikymas ir pagalba kitam gali būti naudingas ir jums, ir jiems. Šiuo laikotarpiu stenkitės būti labiau supratingi dėl kitų žmonių rūpesčių, nerimo ar elgesio. Pagalvokite, ką galite padaryti, kad padėtumėt aplinkiniams. Gal galite paskambinti arba parašyti kokiam draugui ar šeimos nariui, kuriam reikia paramos? Ar turite kokių kaimynų, kuriems gali reikėti jūsų pagalbos? Gal galite prisijungti prie savanorių grupių? Tačiau atminkite, kad svarbu tai daryti laikantis visų nurodymų ir reikalavimų, kad visi būtų saugūs.

Paprašykite pagalbos

Nebijokite paprašyti pagalbos, jei matote, kad Jums ar kažkam kitam jos reikia. Nebijokite užsirašyti pas gydytoją ar psichinės sveikatos specialistą.

2020 09 30 / Šilti apsilankymai pas senelius – metų socialinės atsakomybės projektas

Šiandien Lietuvos Raudonojo Kryžiaus programa "Šilti apsilankymai" Lietuvos verslo konfederacijos rinkimuose "Metų paslauga 2020" buvo išrinkta metų socialinės atsakomybės projektu.

"Šilti apsilankymai" – Lietuvos Raudonojo Kryžiaus vykdoma programa, skirta rūpintis vienišais seneliais. Specialiai apmokyti savanoriai reguliariai lanko vienišus senelius ir kartu užsiima įvairiomis veiklomis – kartu vaikšto lauke, padeda apsipirkti, aplanko gydytoją, sodina augalus, garsiai skaito knygas, žiūri nuotraukų albumus, užsiima kita senelių mėgstama veikla. Pagrindinis programos tikslas – nuoširdus pokalbis, užmegztas emocinis ryšys ir gera globojamo žmogaus emocinė savijauta.

Trečius metus vykdoma programa šiemet sulaukė ne tik globojamų žmonių, bet ir visuomenės įvertinimo. Lietuvos verslo konfederacijos apdovanojimuose "Šilti apsilankymai" laimėjo "Metų socialinės atsakomybės projekto" nominacijoje.

"Ši programa tuo ir unikali: savanoriai reguliariai bendraudami su seneliais užmezga stiprų emocinį ryšį. Taip kuriasi ypatingos draugystės, kurios vienišiems vyresnio amžiaus žmonėms padeda jaustis pilnaverčiais visuomenės nariais", – sakė Lietuvos Raudonojo Kryžiaus generalinė sekretorė Gintarė Guzevičiūtė.

Svarba išaugo karantino metu

Skaičiuojama, kad Lietuvoje kas trečias vyresnis nei 65 metų amžiaus žmogus gyvena vienas. Psichologų teigimu, vieniši žmonės dažniau serga depresija, jaučiasi nereikalingi, užmiršti.

"Šiltų apsilankymų" savanorių darbo svarba ypatingai išaugo pandemijos akivaizdoje. Karantino metu gyvus susitikimus pakeitė reguliarūs skambučiai telefonu, kurių metu savanoriai išklausydavo ir įvertindavo žmogaus emocinę būklę, padėdavo prasiblaškyti, o taip pat atsakydavo į klausimus apie virusą ir primindavo, kad reikia rūpintis savimi.

 Savanoriai taip pat iki durų pristatydavo būtiniausius maisto produktus, kad seneliams nereikėtų palikti namų.

 "Turbūt svarbiausia pamoka, kurią per karantiną suprato visuomenė – kad vyresnio amžiaus žmonių emocinei sveikatai reikia skirti dar daugiau ir kokybiško dėmesio. Joks daiktas niekada neatstos ryšio, draugystės, emocinio palaikymo. Krizėse tai turi būti vienas svarbiausių prioritetų", – sakė programos "Šilti apsilankymai" vadovė Jurgita Labanauskienė.

 Labiausiai pasitikėjo savanoriais

Lietuvos socialinių tyrimų centro bendradarbiaujant su Lietuvos Raudonuoju Kryžiumi atliktas sociologinis tyrimas parodė, kad pandemija ir jos metu taikytos karantino priemonės neigiamai paveikė vienišų vyresnio amžiaus žmonių gyvenimą.

81 proc. tyrime dalyvavusių senelių jautė žmonių artumo stoką, sunkiai išgyveno socialinio bendravimo galimybių sumažėjimą. Kas ketvirtas respondentas karantino metu jautė stiprų nerimą.

Tyrimo metu taip pat buvo nustatyta, kad dalis pandemijos metu rizikos grupėje (65 metų ir vyresni) atsidūrusių žmonių dėl šio "statuso" jautėsi nemaloniai, o kai kurie teigė net buvę diskriminuojami. Trečdalis respondentų karantino metu Lietuvoje pastebėjo viešus pasisakymus, užrašus viešose vietose ar veiksmus, įžeidžiančius vyresnio amžiaus žmones.

Karantino metu vieniši seneliai labiausiai pasitikėjo humanitarinėmis ir labdaros organizacijomis. Pasitikėjimo šiomis organizacijomis lygį tyrimo dalyviai apibūdino skirdami 7,4 balus iš 10.

„Karantino situacijoje daug platesnis ratas žmonių pajuto, kad vienatvė ir izoliacija labai slegia, uždaro, atima galimybę jaustis matomam, svarbiam, reikalingam. Kai kurie Raudonojo Kryžiaus savanorių lankomi vyresnio amžiaus žmonės prisipažino, kad prieš pažintį su savanoriu, jautėsi taip pat kaip karantine, tad šis jausmas jiems buvo pažįstamas.

 "Tyrimas atskleidė, kad absoliuti dauguma tyrimo dalyvių karantino metu iš Lietuvos Raudonojo Kryžiaus savanorių gautą pagalbą įvertino kaip labai teigiamą ir reikšmingą. Toks grįžtamasis ryšys, nuoširdi padėka – mums didžiausias apdovanojimas", – pridūrė J. Labanauskienė.

2020 08 13 / Lietuvos Raudonasis Kryžius kviečia padėti nukentėjusiems nuo sprogimų Beirute

Katastrofos Libano sostinėje Beirute metu šimtai žmonių žuvo, tūkstančiai buvo sužeisti, o daugiau nei 300 tūkst. neteko namų. Lietuvos Raudonasis Kryžius kviečia Lietuvos žmones prisidėti prie humanitarinės pagalbos nuo nelaimės nukentėjusiems Beiruto gyventojams.

Rugpjūčio 4 dieną užsidegus uosto sandėliams Beirute nugriaudėjo du galingi sprogimai. Antrąjį sprogimą girdėjo ir už 250 km esančio Kipro gyventojai, o jo galingumas prilygo 3,3 balo žemės drebėjimui.

Nelaimė nusinešė mažiausiai 220 gyvybių, sužeisti buvo daugiau nei 6 tūkst. žmonių, o daugiau nei 300 tūkst. Beiruto gyventojų prarado namus. Sprogimo metu labiausiai nuniokota uosto teritorija, apgriauti net 10 km spinduliu nuo nelaimės vietos nutolę rajonai, pažeistos arba sugriautos 15 ligoninių ir 120 mokyklų.

Taip pat sunaikintos medikamentų ir medicinos priemonių atsargos bei didelė dalis uoste saugotų grūdų atsargų. Skaičiuojama, kad sprogimo padaryta žala Libano sostinei gali viršyti net 12 mlrd. eurų.

Lietuvos Raudonasis Kryžius kviečia Lietuvos gyventojus prisidėti prie humanitarinės pagalbos nukentėjusiems nuo nelaimės Beirute.

„Libanas šiuo metu susiduria su vienu sunkiausių laikotarpių nuo pilietinio karo pabaigos 1990-aisiais. Šalis dar iki šios nelaimės kovojo su ekonomine, politine ir socialine krizėmis, nuo praėjusių metų vyko pilietiniai protestai. Be to, Libaną bene stipriausiai paveikė pabėgėlių krizė. Už Lietuvą kelis kartus mažesnė šalis priėmė per 1,5 mln. nuo karo nukentėjusių sirų.

Šiandien didelė dalis Beiruto yra virtusi griuvėsiais, o aukos ir nuostoliai vis dar skaičiuojami. Žmonės neteko artimųjų, sveikatos, namų, verslo, darbo. Šiandien Libanas prašo mūsų pagalbos, todėl labai kviečiu Lietuvos žmones pagal galimybes prisidėti“, – kalbėjo Lietuvos Raudonojo Kryžiaus generalinė sekretorė Gintarė Guzevičiūtė.

Aukoti ir prisidėti prie humanitarinės pagalbos nukentėjusiems Beirute galite Lietuvos Raudonojo Kryžiaus svetainėje internete www.redcross.lt. Visos suaukotos lėšos bus skirtos nukentėjusiems pagalbą teikiančiam Libano Raudonajam Kryžiui.

Prie pagalbos Libanui prisidėjo ir Užsienio reikalų ministerija (URM), skyrusi 50 tūkst. eurų. Šios lėšos bus pervestos Tarptautinei Raudonojo Kryžiaus ir Raudonojo Pusmėnulio federacijai. "Su giliu liūdesiu reiškiame užuojautą aukų artimiesiems ir linkime sveikatos visiems nukentėjusiesiems. Solidarumas turi būti reiškiamas ne vien tik žodžiais, todėl lietuviai nusprendė pagelbėti šiai nelaimės ištiktai šaliai" – sako Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius.

Bendradarbiaudamas su viešomis ir privačiomis institucijomis Libano Raudonasis Kryžius per pirmąsias tris paras suteikė prieglobstį ir būtiniausias priemones daugiau nei 1000 nukentėjusių šeimų. Per tris mėnesius šis skaičius turėtų išaugti iki 10 tūkst.

Šiuo metu Beiruto gyventojams teikiama medicininė, psichologinė ir socialinė parama. Netekusiems namų suteikiamas laikinas prieglobstis, maistas, higienos priemonės, čiužiniai ir antklodės.

 Medicininės pagalbos teikimą sunkina koronaviruso (COVID-19) pandemijos padariniai: dalis ligoninių – vis dar perpildytos sergančiaisiais. Perkeliant ligonius sunku išlaikyti saugų atstumą, todėl auga rizika užsikrėsti COVID-19. Per paskutines dvi savaites pandemijos plitimas dramatiškai išaugo – apie du trečdalius visų Libane patvirtintų atvejų buvo nustatyti per pastarąsias 30 dienų.

Aukoti ir prisidėti prie humanitarinės pagalbos nukentėjusiems Beirute galite Lietuvos Raudonojo Kryžiaus svetainėje internete www.redcross.lt. Visos suaukotos lėšos bus skirtos nukentėjusiems pagalbą suteikiančiam Libano Raudonajam Kryžiui.

2020 05 07 / Padaugėjo neteisėtų Raudonojo Kryžiaus emblemos naudojimo atvejų: kokį pavojų tai kelia?

Lietuvos Raudonasis Kryžius pastebi, kad koronaviruso pandemijos metu padaugėjo neteisėtų emblemos naudojimo atvejų. Raudoną kryžių baltame fone vaizduojanti emblema – ypatingas, visame pasaulyje atpažįstamas ir saugomas simbolis. Karinių konfliktų metu šis ženklas padeda išsaugoti gyvybes, todėl jo naudojimas griežtai reglamentuotas įstatymų.

"Koronaviruso pandemijos metu medikai atlieka ypatingai svarbų darbą, todėl visuomenėje matome daug palaikymo akcijų. Vis dėlto, labai dažnai palaikymo plakatuose pastebime ir raudoną kryžių baltame fone. Tuomet teisiškai atrodo, kad dėkojama ne medikams, o Raudonajam Kryžiui. Su kolegomis pajuokavome, kad rytoj minėsime tarptautinę Raudonojo Kryžiaus dieną, tai smagu, kad mus sveikina, bet iš tikrųjų tai emblemos apsauga yra svarbus dalykas apie kurį būtina kalbėti", – pažymėjo Lietuvos Raudonojo Kryžiaus generalinė sekretorė Gintarė Guzevičiūtė.

Dar 2000-aisiais šalyje priėmus Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugijos, Raudonojo Kryžiaus, Raudonojo Pusmėnulio ir Raudonojo Kristalo emblemos ir pavadinimo įstatymą visos iki tol šį simbolį naudojusios medicinos įstaigos turėjo jo atsisakyti.

Kuo ypatinga Raudonojo Kryžiaus emblema ir kokių pasekmių gali turėti netinkamas šio simbolio naudojimas?

Ypatinga reikšmė visame pasaulyje

Raudonas kryžius baltame fone jau pusantro šimto metų visame pasaulyje simbolizuoja Raudonojo Kryžiaus judėjimą. Tai vienas seniausių ir plačiausiai tarptautiniu mastu vartojamų simbolių, kurio naudojimas griežtai apibrėžiamas kiekvienoje Ženevos konvenciją ratifikavusioje valstybėje.

Tiek taikos, tiek karo metu emblema naudojama kaip atpažinimo ženklas, kad asmuo ar objektas yra susijęs su tarptautiniu Raudonojo Kryžiaus judėjimu. Lietuvoje Raudonojo Kryžiaus emblema yra ir karo medicinos tarnybos skiriamasis ženklas.

Tačiau pagrindinis Raudonojo Kryžiaus emblemos tikslas – apsaugoti karinių konfliktų metu pagalbą teikiančius žmones.

„Kariaujančios pusės negali atakuoti šiuo ženklu pažymėto asmens, pastato ar transporto priemonės. Tai – pati aukščiausia apsauga karo metu. Taip apsaugomi savanoriai, medicinos personalas, medicininė įranga ir įstaigos. Karo metu šiuo simboliu gali būti pažymėtos ir mokyklos, bažnyčios, jei šiuose pastatuose yra įkurtos laikinos ligoninės.

Kariniuose konfliktuose būna atvejų, kai emblemą neteisėtai panaudoja kariaujančios pusės, siekdamos apsaugoti karinę techniką arba užpulti iš pasalų. Jeigu toks neteisėtas Raudonojo Kryžiaus emblemos naudojimas sukelia tragiškas pasekmes, pavyzdžiui, žmonių aukas, tai laikoma karo nusikaltimu, o už tai atsakingas asmuo – karo nusikaltėliu“, – sakė Lietuvos Raudonojo Kryžiaus savanorė, tarptautinės humanitarinės teisės specialistė Neringa Mickevičiūtė.

Simbolį saugo įstatymai

Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugijos, Raudonojo Kryžiaus, Raudonojo Pusmėnulio ir Raudonojo Kristalo emblemos ir pavadinimo įstatymas numato, kad taikos metu emblemą galima naudoti išskirtiniais atvejais ir tik su Lietuvos Raudonojo Kryžiaus leidimu.

Už šio įstatymo pažeidimus ir neteisėtą emblemos naudojimą numatyta administracinė ar net baudžiamoji atsakomybė.

„Matome, kokią ypatingą reikšmę ir misiją turi šis ženklas, todėl labai svarbu suprasti, kad neatsakingas naudojimas silpnina šį simbolį. Jei ši emblema bus naudojamas bet kur, prasidėjus kariniam konfliktui jos sukuriama apsauga bus silpnesnė.

Tai reiškia, kad kariaujančios šalys nežinos, kad šiuo ženklu pažymėtų objektų negalima atakuoti, o tie, kam reikalinga pagalba, nežinos kur kreiptis. Ne veltui šis simbolis tiek metų yra gerbiamas bei saugomas visame pasaulyje.

Todėl norėdami, kad Raudonojo Kryžiaus emblema mus saugotų kariniuose konfliktuose, turime užtikrinti jos apsaugą taikos metu. Karinis konfliktas gali ir neįvykti, tačiau mūsų sąmonėje turi būti susiformavęs supratimas, kad šis ženklas reiškia absoliučią apsaugą, todėl gali būti naudojamas tik įstatymo numatyta tvarka“, – sakė N. Mickevičiūtė.

Lietuvos Raudonasis Kryžius pastebi, kad mūsų šalyje emblema neretai naudojama iliustruojant medikų darbą ar su tuo susijusias socialines akcijas.

"Džiaugiamės, kad mūsų emblema skleidžia pasitikėjimą ir gerą žinią, kitaip nebūtų pasitelkiama kitų iniciatyvų. Tačiau šis ženklas yra labai svarbus ne tik organizacijai, bet ir visam pasauliui. Esant ypatingai sudėtingoms situacijoms Raudonojo Kryžiaus emblema padeda išsaugoti gyvybes, todėl stengiamės užtikrinti atsakingą ir teisingą šio simbolio naudojimą", – sakė Lietuvos Raudonojo Kryžiaus generalinė sekretorė G. Guzevičiūtė.

Raudonojo Kryžiaus emblema simbolizuoja pamatinius organizacijos principus – humaniškumą, nešališkumą, neutralumą, nepriklausomumą, savanoriškumą, vienumą ir universalumą.

2019 11 08 / Lietuvos Raudonasis Kryžius išsirinko naują organizacijos valdybą

Lapkričio 8 dieną vykusiame suvažiavime Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugijos (LRKD) nariai patvirtino naują organizacijos valdybą.

Organizacijos valdybą sudarys 9 nariai – 5 valdybos nariai yra nepriklausomi kandidatai, 3 valdybos nariai yra pasiūlyti Raudonojo Kryžiaus skyrių regionuose, o 1 vieta valdyboje yra dedikuota jaunimo atstovui.

Kaip 5 nepriklausomi kandidatai į LRKD valdybą buvo išrinkti: Gediminas Almantas, UAB "EPSO-G" valdybos pirmininkas, VI "Oro Navigacija" valdybos narys; Remigijus Kalpokas, verslo valdymo, rinkodaros ekspertas, reklamos įmonių bendraturtis ir vadovas; Laura Duksaitė – Iškauskienė, "Master Class Lietuva" direktorė, Ilma Cikanaitė, komunikacijos ir rinkodaros ekspertė, Niels Peter Pretzmann, UAB "Asgaard Oriens" vadovas.

Kaip trys skyrių atstovai į valdybą pateko Valė Gibienė, Alytaus apskrities S.Kudirkos ligoninės ekonomistė, Antanas Damkus, šeimos gydytojas, Nijolė Jakubaitienė, VŠĮ "Harmoningo gyvenimo studija" vadovė. Jaunimo atstovo vietą užims Marius Mirončikas, Lietuvos Raudonojo Kryžiaus savanoris.

"Norėčiau padėkoti visiems LRKD nariams už parodytą pasitikėjimą ir aišku signalą tęsti organizacijos transformacijos procesą. Tai naujos kartos valdyba, į kurios sudėtį įeina įvairių sričių profesionalai iš privataus sektoriaus, regionų atstovai ir jaunimo atstovas. Valdybai tenka ambicingos užduotys – užbaigti prieš trejus metus pradėtą organizacijos pokyčių projektą, stiprinti savanorystės kultūrą Lietuvoje ir tapti patikimu bei efektyviu valstybės partneriu, valdant šalyje nutinkančias krizines situacijas ar nelaimes. Šios kadencijos valdybos laukia nemažai įdomių iššūkių  – toliau stiprinti organizacijos gebėjimus ir programų turinį, glaudžiai bendradarbiauti su regionais, kad visiems būtų suprantami organizacijos tikslai, misija, prioritetai. Taip pat užtikrinti, kad Lietuvos Raudonasis Kryžius taptų pamatuojamą vertę pažeidžiamiems žmonėms kuriančia organizacija," – sakė Valdybos narys Gediminas Almantas.

Naujoji valdyba savanoriškais pagrindais pareigas eis 4 metus, o pirmojo posėdžio metu išrinks valdybos pirmininką.

 
Lietuvos Raudonasis Kryžius – tai unikali humanitarinė jėga, tarptautinio judėjimo dalis, kurios stiprybė yra savanoriai, kasdien padedantys tūkstančiams žmonių Lietuvoje. Svarbiausios organizacijos veiklos: pagalba vienišiems ir sergantiems seneliams, pirmosios pagalbos mokymai, pagalba pabėgėliams ir migrantams.

2019 10 28 / Raudonojo Kryžiaus prezidentas F. Rocca: „Jeigu Lietuvą ištiks ekstremalioji situacija, mes pasirengę padėti“

Šiandien Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijoje pasirašytas istorinis memorandumas, kuriuo Lietuvos Raudonasis Kryžius įsipareigojo glaudžiau bendradarbiauti su Lietuvos Respublikos Vyriausybe ekstremaliųjų situacijų, branduolinių nelaimių ir krizių metu.

Memorandumą pasirašė krašto apsaugos, vidaus reikalų, sveikatos apsaugos, socialinės apsaugos ir darbo ministrai ir Lietuvos Raudonojo Kryžiaus valdybos pirmininkas Gediminas Almantas. Pasirašant memorandumą dalyvavo Tarptautinės Raudonojo Kryžiaus ir Raudonojo Pusmėnulio federacijos prezidentas Francesco Rocca.

"Lietuvos Raudonasis Kryžius yra neįtikėtinos pasaulinės humanitarinės jėgos dalis. Tai 191 nacionalinių draugijų, pasirengusių padėti viena kitai krizės metu, tinklas. Mano vizitas Lietuvoje yra aiškus tarptautinės Raudonojo Kryžiaus bendruomenės noro ir gebėjimo suteikti humanitarinę pagalbą Lietuvai krizės metu ženklas", – teigė F. Rocca.

"Vertiname bendradarbiavimą su didžiausia humanitarine organizacija pasaulyje. Vyriausybė yra pasirengusi prisidėti prie nacionalinės draugijos stiprėjimo. Esame suinteresuoti, kad ji taptų tvaria, efektyvia ir patikima šalies institucijų partnere", – sakė Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis.

Vyriausybės palaikymas ir parama nepaprastai svarbūs

F. Rocca pabrėžė, kad Lietuvos Raudonasis Kryžius, kaip nacionalinė draugija, išgyveno daug. Visų istorinių laikotarpių padariniai yra labai aiškiai pastebimi. Kadaise gyvybinga ir stipri nacionalinė draugija sovietų okupacijos buvo smarkiai pažeista. Okupantai nacionalizavo organizacijos turtą, išteklius ir įvedė ne kokybės, o kiekybės kultūrą – akcentavo kuo didesnį narių, savanorių, teikiamų paslaugų skaičių.

"Todėl be galo džiaugiuosi matydamas, kad Lietuvos Raudonojo Kryžiaus vadovybė pradėjo labai sudėtingą organizacinių pokyčių procesą, kurio tikslas yra pakeisti pasaulėžiūrą nuo kiekybės prie kokybės – drąsiai užduoti klausimą, koks yra tikrasis organizacijos darbo poveikis ir kiek žmonių gyvenimų jis gali žymiai pagerinti", – sakė federacijos prezidentas.

F. Rocca pabrėžė, kad Lietuvos Raudonasis Kryžius negali šio pokyčio įgyvendinti vienas. Dialogas su Vyriausybe ir jos parama yra nepaprastai svarbūs tam, kad šis pokytis būtų sėkmingas. "Turėtume į tai žiūrėti kaip į investiciją – Vyriausybė investuoja į Lietuvos Raudonojo Kryžiaus pajėgumus, kad organizacija galėtų tapti tvaria ir dar svarbesne patikima partnere sprendžiant įvairius humanitarinius iššūkius", – teigė F. Rocca.

Pagalba tokių nelaimių kaip gaisras Alytuje atveju

"Lietuvos Raudonasis Kryžius niekada nepakeis valstybės pareigūnų darbo. Tačiau mūsų visas dėmesys yra sutelktas į žmogų, atsidūrusį krizėje katastrofos, stichijos, tokios nelaimės kaip gaisras Alytuje ar kitų ekstremaliųjų situacijų atveju. Tol, kol pareigūnai atlieka savo darbą likviduodami nelaimės padarinius, Raudonojo Kryžiaus savanoriai iš viso pasaulio, kurių yra daugiau nei 14 milijonų, teikia psichosocialinę pagalbą žmonėms, aprūpina juos vandeniu, maistu, higienos priemonėms, sprendžia jų evakuacijos ir laikino apgyvendinimo saugioje aplinkoje problemas. Mes galime pasirūpinti šimtais tūkstančių žmonių tokiose situacijose, tačiau mums reikia valstybės pripažinimo, įsipareigojimų ir aiškiai apibrėžtų atsakomybės ribų. Tikimės, kad artimiausiu metu galėsime pereiti į kitą kokybinį bendradarbiavimo su valstybe lygį", – sakė Lietuvos Raudonojo Kryžiaus valdybos pirmininkas G. Almantas.

Lietuvos Raudonasis Kryžius – tai unikali humanitarinė jėga, tarptautinio judėjimo dalis, kurios stiprybė yra savanoriai, kasdien padedantys tūkstančiams žmonių Lietuvoje. Svarbiausios organizacijos veiklos: pagalba vienišiems ir sergantiems seneliams, pirmosios pagalbos mokymai, pagalba pabėgėliams ir migrantams.

2019 04 10 / 2 proc. paramą galima dalinti – galimybe pasinaudoja penktadalis

Prasidėjus gyventojų pajamų deklaracijai nevyriausybinės organizacijos kviečia žmones 2 proc. gyventojų pajamų mokesčio skirti geriems tikslams. Visgi dar daug žmonių nežino, kad 2 procentų paramą galima dalinti. Pavyzdžiui, po 1 procentą paramos galima skirti dviem skirtingoms organizacijoms. Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) duomenimis, šia galimybe pernai pasinaudojo apie penktadalį paramą skyrusių gyventojų. Po 1 procentą skirstyti paramą ragina ir Lietuvos Raudonasis Kryžius.

Kasmet 2 procentų paramą skirstyti kelioms organizacijoms pasiruošusių gyventojų daugėja. Lietuvos Raudonasis Kryžius pažymi, kad pernai žmonių, skyrusių 1 procentą paramos, padvigubėjo. Už 2016 metus 1 procentą paramos Lietuvos Raudonajam Kryžiui skyrė apie 13 procentų rėmėjų, už 2017 metus 1 procentą paramos skyrė jau 26 procentai visų paramą Raudonajam Kryžiui skyrusių žmonių.

Pasak Lietuvos Raudonojo Kryžiaus vadovės Gintarė Guzevičiūtės, paramos skirstymas leidžia žmonėms padėti didesniam skaičiui realų pokytį darančių organizacijų.

"Jau ne pirmus metus sąmoningai skatiname žmones dalinti paramą po 1 procentą. Ši mintis kilo padedant seneliams. Pastebėjome, kad senoji karta moka ir nori dalintis. Seneliai nori dalintis rūpesčiu, mintimis, laiku, tačiau dauguma jau nebeturi su kuo. Kas trečias vyresnis negu 65 metų žmogus Lietuvoje gyvena visiškai vienas. Mes norime jiems padėti. Todėl dirbančius žmones taip pat kviečiame dalintis – savo skiriamą 2 procentų paramą dalinti pusiau. Vieną procentą skirti savo įprastai organizacijai, o kitą – Lietuvos Raudonajam Kryžiui, kuris rūpinasi vienišais seneliais ir kitais krizės paliestais žmonėmis", – sako Gintarė Guzevičiūtė.

Kaip dalinti paramą?

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) pažymi, kad gyventojas, nusprendęs paremti pasirinktą paramos gavėją, turi pateikti prašymą pervesti norimą pajamų mokesčio dalį paramos gavėjams ir pateikti jį kartu su pajamų deklaracija.
Prašyme galima nurodyti daugiau nei vieną paramos gavėją (labdaros ir paramos fondą, meno kūrėją, VšĮ ar pan.), tačiau bendra visiems paramos gavėjams skiriama pajamų mokesčio dalis neturi būti didesnė nei 2 procentai.

Pasirinkus paremti tik vieną paramos gavėją, jam gali būti paskirti tiek pilni 2 procentai, tiek mažesnė mokesčio dalis, pavyzdžiui, po 1 ar 0,5 procento. Nusprendus remti daugiau nei vieną paramos gavėją, skiriama pajamų mokesčio dalis gali būti paskirstyta tolygiai po 1 proc. arba gyventojo nuožiūra pasirinktomis dalimis.

Svarbu paminėti, kad paramą vienu prašymu galima skirti ir ilgesniam nei vienerių metų laikotarpiui. Taip galima sutaupyti laiko. Maksimalus laikotarpis – 5 metai (pastarieji praėję kalendoriniai metai ir ateinantys 4 metai).

Pernai 2 proc. paramą nevyriausybinėms organizacijoms skyrė apie 60 procentų dirbančių žmonių.

2019 01 09 / Lietuvos Raudonasis Kryžius efektyvina savo veiklą

Lietuvos Raudonajame Kryžiuje įsibėgėja kompleksinis organizacijos pokyčių projektas. Organizacija siekia tapti tvaria, kokybiška savanoryste grįsta organizacija, kuri šalies mastu įgyvendina vieningas programas ir teikia kokybišką pagalbą ir palaikymą didesniam skaičiui žmonių.

 Iki šiol Lietuvos Raudonasis Kryžius Lietuvos regionuose vykdė daug skirtingų veiklų. Organizacija ilgus metus veikė inertiškai, neturėjo bendrų tikslų, o pasiekti rezultatai neleido užtikrinti maksimalaus efektyvumo ir teikiamų paslaugų kokybės. Todėl 2017 metais organizacijos valdyba priėmė sprendimą keisti veiklos modelį. Naujas veiklos modelis apima šiuos pagrindinius elementus – vieningų humanitarinių programų vykdymą nacionaliniu mastu, savanorystės tinklo stiprinimą ir finansinio organizacijos tvarumo užtikrinimą.

Spręs senelių vienišumo problemą

Pirmiausia, naujas veiklos modelis siekia rasti bendrą vardiklį – vieningas humanitarines programas, palaipsniui įtraukiančias visus Raudonojo Kryžiaus regionus. Šiuo metu viena iš prioritetinių programų yra "Šilti apsilankymai", jos metu savanoriai lanko vienišus senelius jų namuose. "Mūsų tikslas, kad per savanorių vizitus žmonės gautų ne tik bendravimą, bet ir efektyvią psichosocialinę pagalbą ir palaikymą. Siekiame, kad kuo daugiau mūsų skyrių įsitrauktų į šią programą, o tinkamai paruošti savanoriai lankytų kuo daugiau vienišų senelių", – sako Lietuvos Raudonojo Kryžiaus vadovė Gintarė Guzevičiūtė.

Šiandien „Šiltų apsilankymų‘ savanoriai lanko senelius dešimtyje miestų (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Alytuje, Tauragėje, Visagine, Vilkaviškyje, Kuršėnuose, Raseiniuose), lanko 110 senelių. 2019 metais savanoriai senelius aplankys 8000 kartų, o pagalbą gaus 320 senelių, senelius planuojame lankyti ir kituose Lietuvos miestuose.  

Greta "Šiltų apsilankymų" organizacija visoje šalies teritorijoje stiprins pasirengimo veikti ekstremaliose situacijose programą ir toliau sieks kuo didesnį skaičių Lietuvos gyventojų išmokyti pirmosios pagalbos įgūdžių. 2018 metais daugiau nei 13.000 Lietuvos gyventojų išmoko pirmosios pagalbos įgūdžių, organizacija siekia šį skaičių auginti, kad kuo daugiau žmonių nelaimės atveju gebėtų šalia esančiam nukentėjusiam suteikti pagalbą.

Stiprins savanorystės tinklą

Antras svarbus pokyčių elementas yra tai, kad palaipsniui Lietuvos Raudonasis Kryžius pereina prie savanorių grupių veikimo vietos bendruomenėse, kur parengti, įtraukti ir motyvuoti savanoriai yra pagrindiniai programų įgyvendintojai, pagalbos organizatoriai ir teikėjai.

"Vienas iš fundamentaliųjų pasaulinio Raudonojo Kryžiaus judėjimo principų – savanorystė. Tai yra unikalus ir ypatingas Raudonojo Kryžiaus judėjimo principas, vienijantis 11 mln. savanorių visame pasaulyje. „Siekiame savanorystę stiprinti ir Lietuvoje. Mūsų tikslas – įtraukti vietos bendruomenių lyderius savanorystės veiklai tam, kad jie aplink save telktų aktyvius bendruomenės narius įsijungti į mūsų programas. Siekiame savanorius apmokyti, paruošti, motyvuoti, ir taip įgalinti kokybiškai  padėti krizės paliestiems"– teigia Gintarė Guzevičiūtė.

Sieks užsitikrinti finansinį tvarumą

Iki šiol Lietuvos Raudonojo Kryžiaus, kaip ir daugelio kitų Lietuvos nevyriausybinių organizacijų veikla buvo ir vis dar yra priklausoma nuo įvairiausių nacionalinių ir tarptautinių projektinių lėšų. Tačiau projektinės lėšos yra visiškai nestabilus finansavimo šaltinis. Tarptautinė nevyriausybinių organizacijų veiklos praktika rodo, kad veikdamos tokiomis sąlygomis pilietinės organizacijos yra per daug priklausomos nuo valstybės institucijų, jų diktuojamų sąlygų ir prioritetų, o pasibaigus projektiniam finansavimui nebegali suteikti reikalingų paslaugų krizės paliestiems žmonėms.

Būtent dėl to naujai diegiamas organizacijos veiklos modelis apima ir veiksmus, skirtus užtikrinti organizacijos finansinį tvarumą. Šiemet organizacija startavo su nuolatinio aukojimo sistema, kur žmonės kviečiami prisidėti prie Raudonojo Kryžiaus misijos kas mėnesį skiriant auką organizacijai.

"Norime tapti stipria ir solidžia nevyriausybine organizacija, generuojančia lėšas bendroms veikloms visoje Lietuvoje bei veikiančia pagal aukštus skaidrumo ir efektyvumo standartus. Šiandien nevyriausybiniam sektoriui yra keliami labai aukšti lūkesčiai ir tikslai. Tam, kad juos pasiektume, turime pritraukti aukštos kompetencijos komandą. Šioje vietoje konkuruojame su privačiu sektoriumi. Tam, kad būtume pajėgūs konkuruoti, turime veikti pasitelkdami tvarų ir modernų organizacijos modelį. Planuojame šį pokyčių projektą baigti iki šių metų pabaigos",– sako G. Guzevičiūtė.

 

Lietuvos Raudonasis Kryžius lanko ir slaugo vyresnio amžiaus žmones, moko teikti pirmąją pagalbą, padeda žmonėms nukentėjusiems nuo karo, teikia humanitarinę pagalbą krizės paliestiems žmonėms visoje Lietuvoje. Šiuo metu Lietuvos Raudonasis Kryžius turi kiek daugiau nei 900 savanorių.