Naujienos

2021 10 20 / Irakietis Ibrahimas: pabėgau nuo mirties ir šiandien tenoriu gyventi taikoje ir ramybėje

Ibrahimas – iš pažiūros kuklus, beveik nepastebimas jaunas vyras. Šiek tiek per didelis baltas megztinis ilgomis rankovėmis slepia ant kūno randus, kurie byloja apie sudėtingą jo gyvenimo istoriją. "Mano tėvas – alkoholikas. Jis nuolat žiauriai smurtaudavo. Nuoširdžiai bijojau, kad vieną dieną jis mane tiesiog užmuš, todėl pabėgau į Europą", – pasakoja 24 metų irakietis, vienas atvykęs iš Irako sostinės Bagdado.

"Mano tėvas mus mušė nuo vaikystės – mane ir mano jaunesnįjį pusiau aklą brolį. Kartą tėvas išstūmė mane iš važiuojančio automobilio. Kai kreipiausi dėl to į policiją, jie pasakė, kad tai yra mano tėvas, todėl tai yra tik mūsų šeimos reikalas. Jis – stipresnis, vyresnis, todėl – visada teisus. Tada buvau dar vaikas", – su ilgomis pauzėmis dėl besikaupiančių ašarų pasakoja Ibrahimas. – Mano tėvas alkoholikas, todėl užgauliojimai ir smurtas mūsų šeimoje – buvo kasdienybė. Kartą sumuštas tėvo atsidūriau ligoninėje. Kai jis atėjo manęs aplankyti, gydytojams pasakė, kad tai padarė mano draugai."

Svajoja būti fotografu

Ibrahimas jau nuo vaikystės dirbo ir padėdavo šeimai išsilaikyti. Prieš atvykstant į Lietuvą, jaunas vyras dirbo trijuose darbuose, kad pagelbėtų savo motinai, seserims ir jaunesniajam broliui, o tėvas, kai tik jam prireikdavo – pasiimdavo pinigus ir išleisdavo savo reikmėms.

"Aš mokiausi mechanikos, todėl pirmasis mano darbas ir buvo automobilių taisymas, kitas darbas buvo prekybos centre, o trečiasis – fotografija. Fotografu būti svajojau nuo vaikystės. Sunkiai dirbau dieną ir naktį, kad pagaliau galėčiau nusipirkti fotoaparatą", – sako Ibrahimas.

Kalbant apie fotografiją, Ibrahimo akys akimirkai suspindi. Su pasididžiavimu jis pasakoja apie didžiausią savo hobį ir telefone rodo dešimtis tūkstančių sekėjų asmeninėje socialinio tinklo "Instagram" paskyroje. Joje vyras  dalinasi savo darytomis nuotraukomis. Tačiau dėl nuolat smurtaujančio tėvo Ibrahimui teko apleisti savo aistrą, palikti gimtinę ir gelbėti gyvybę.

Bėgti ir gelbėtis liepė mama

Ibrahimas pasakoja, jog kartais savo mamai duodavo banko kortelę, apie kurią tėvas nežinojo: "Mano mama nedirba, todėl slapta jai duodavau banko kortelę, kad ši galėtų nusipirkti reikalingų daiktų. Jei tėvas apie tai būtų sužinojęs – neabejoju, kad kortelę būtų kaipmat atėmęs."

Jaunas vyras sako nenorėjęs palikti savo mamos, tačiau tėvo smurtavimas namuose tapo nebepakeliamas.

 "Pamenu, buvau savo kambaryje, kai mama pravėrė duris, įdavė man į rankas mano pasą ir pasakė: „Bėk, bėk ten, kur tik gali, nes kitaip tavo tėvas vieną dieną tave užmuš". Ruošdamasis kelionei įsidėjau vos kelis drabužius, nes veikti reikėjo greitai. Iš pradžių nuėjau pas draugą, su kuriuo socialiniame tinkle "Facebook" radome grupę, kurioje aprašyta, kaip patekti į Baltarusiją. Tai viena iš nedaugelio šalių, kur irakiečiai gali nukeliauti be vizų. O iš ten – į Europos Sąjungą“ , – teigia Ibrahimas.

Irakietis nusipirko lėktuvo bilietą, nuskrido į Minską, o iš oro uosto su taksi nuvažiavo iki sienos. Pasak Ibrahimo, ten Baltarusijos pasienietis vyrą sulaikė, atliko kratą, paėmė likusius pinigus ir liepė eiti link Lietuvos sienos. Dabar kol kas Ibrahimas gyvena vienoje iš pabėgėlių stovyklų Lietuvoje.

Jaunas vyras sako, kad nors čia jaučiasi labai vienišas, mat didžioji dalis pabėgėlių Lietuvoje glaudžiasi kartu su savo šeimomis, o jis čia neturi nei vieno artimo žmogaus, tačiau džiaugiasi, kad gali nebegyventi nuolatinėje baimėje dėl savo gyvybės.

Ibrahimo svajonė – tapti žinomu fotografu ir sukurti šeimą, susilaukti vaikų, padėti mamai ir jaunesniajam broliui. Tačiau dabar vyras svajoja apie gyvenimą taikoje ir ramybėje: "Niekas neturi man duoti pinigų ir aš to nereikalauju. Žinau, kaip pasirūpinti savimi, aš galiu ir noriu dirbti, man tik reikia vieno šanso pabandyti pradėti viską iš naujo."

Kiekvienas iš mūsų galime prisidėti prie šių pažeidžiamų žmonių bazinių poreikių užtikrinimo savanoriaudami arba paaukodami savo pasirinktą sumą.

Lietuvos Raudonojo Kryžiaus savanorio anketą galite užpildyti čia.

Pasirinktą sumą, kuri bus skirta pagrindiniams pažeidžiamų žmonių poreikiams atliepti, galima aukoti čia: https://donation.redcross.lt/zmogiskumassvarbiausia

Aukoti galima ir skambinant trumpaisiais numeriais – 1410 auka 10 Eur, 1408 auka 5 Eur.

Visos surinktos lėšos bus skiriamos pirmojo būtinumo higienos priemonėms, pieno mišiniams bei kitiems kūdikių ir vaikų produktams, aprangai ir avalynei šaltajam sezonui bei pagalbos organizavimui.

Daugiau informacijos apie visas pagalbos galimybes migrantams ieškokite čia.

Daugiau informacijos:

Monika Alimienė, Lietuvos Raudonojo Kryžiaus rinkodaros ir komunikacijos vadovė

Tel.nr. +370 630 01803 // El.paštas: monika.alimiene@redcross.lt

2021 09 30 / Iš Irano atvykusi Aiša: „Sutikčiau likusį gyvenimą elgetauti, kad tik išgelbėčiau savo vaikus“

"Už savo vaikus atiduočiau viską – savo gyvenimą, savo sielą. Visą likusį gyvenimą galėčiau elgetauti, kad tik išgelbėčiau juos visus. Mano vienintelė viltis – kad jūsų valstybė pasigailės mūsų. Už tai galėčiau atiduoti viską. Irake nėra jokios vilties išgelbėti savo vaikų – juos ten vieną po kito iš manęs atims mūsų šeimą persekiojanti liga", – pasakoja į Europą gydymo savo sunkiai sergančiai dukrai ieškoti atvykusi Aiša (Aisha).

Moteris į Lietuvą iš Irako atvyko su penkiais savo vaikais: dviem pilnamečiais sūnumis (jiems 22 ir 24 metai), dviem mažametėmis dukromis (11-kos ir 13-kos metų) ir 21-erių metų dukra, kuri serga sunkia širdies liga. Tai – visa Aišos šeima, kadangi jos vyro jau nėra tarp gyvųjų. Jis taip pat mirė, susirgęs ta pačia širdies liga.

Liga, persekiojanti kone kiekvieną šeimos narį

"Viskas prasideda nuo to, kad tampa sunku kvėpuoti. Tuomet kreipiesi į gydytoją ir sužinai, kad sergi liga, kuri kankina širdį. Pirmiausiai dėl šios ligos su vyru palaidojom du savo sūnus, kurie nesulaukė net pilnametystės – vienam tebuvo 13 metų, kitas mirė būdamas 15-kos. Vėliau ta pati liga pasiėmė ir mano vyrą, – sunkiai renka žodžius Aiša. – O prieš trejus metus tą pačią diagnozę išgirdo ir mano vyriausia dukra, dėl kurios ir išvykome į Europą."

Šalia Aišos sėdinti jauna smulki mergina – jos 21-erių metų dukra, apie kurią Aiša ir pasakoja. Būtent ją gelbėdama moteris ir leidosi į kelią su visais savo vaikais.

"Atrodo, kad ta širdies liga persekioja visą mūsų šeimą – atėjus laikui, visi ja suserga. Dabar susirgo vyriausia dukra. Bet man neramu ir dėl sūnų, ir dėl jaunėlių dukrų – kada jos išgirs tą pačią diagnozę?", – klausia moteris.

Moteris pasakoja, kad prieš priimdama sprendimą išvykti ir ieškoti gydymo Europoje, ji aplankė dešimt gydytojų Irake bei kaimyninėje Turkijoje.

"Irake mums gydytojai išvis negalėjo padėti. Vėliau Turkijoje dukrai buvo implantuotas širdies stimuliatorius – ši operacija brangiai kainavo, tam teko skolintis pinigų. Tačiau galiausiai visi gydytojai, su kuriais bendravau, vieningai tvirtino – technologijos, kurių esama jų klinikose, mano dukrai padės tik trumpam. Vėliau stimuliatorių reikės pakeisti į pažangesnį, gali tekti atlikti sudėtingą širdies operaciją. O šiai operacijai reikalingų technologijų Irake ar aplinkinėse šalyse nėra. Padėti mano dukrai gali nebent Europos ar kitų šalių gydytojai, kur medicina yra pažangesnė, – pasakoja moteris. Išgirdusi tai, nusprendžiau rizikuoti viskuo – arba Europoje rasime gydymą, arba visi kartu mirsime."

Šeima vizų negavo

Apsisprendus keliauti į Europą, Aiša sako bandžiusi tvarkytis dokumentus ir gauti šeimai vizas. Tačiau Kurdistane visose institucijose, į kurias kreipėsi, ji gaudavo neigiamus atsakymus.

"Man buvo pasakyta, kad nėra jokių šansų, jog Irako gyventojams tokios vizos būtų išduotos. Kurdistanas nėra toks, kaip rodoma per televiziją – ten neretai pasakojama, kad tai autonominė ir saugi kurdams sritis. Tačiau tai saugi ir gera vieta tik tiems, kurie turi ryšių su valdančiuoju sluoksniu. Kiti gyvena skurdžiai ir neturi beveik jokių teisių", – pasakoja kurdų moteris.

Supratusi, kad medicininės pagalbos savo dukrai nei Kurdistane, nei Irake, nei kaimyninėse šalyse ji negaus, o dokumentų dėl vykimo į Europą irgi nepavyks legaliai susitvarkyti, Aiša su šeima priėmė sprendimą – rizikuoti viskuo ir eiti Europos link taip, kaip stovi.

"Mums tai buvo vienintelis likęs šansas – pasirinkimas tarp gyvybės arba mirties. Surinkome visus pinigus ir juos pastatėme tarsi ant lošimo stalo – viskas arba nieko, toks buvo mūsų sprendimas. Žinau, kad kai kam jis gali pasirodyti kvailas. Tačiau mane į priekį veda beatodairiška, kartais akla ir jokių aplinkybių nepaisanti motinos meilė savo vaikams", – sako moteris.

Moteris pasakoja, kad atvykus į Lietuva, ją apėmė džiaugsmas bei palengvėjimas, kad jų šeimai pavyko ir dar yra vilties: "Kai supratau, kad jau esame Lietuvoje, pagalvojau, kad viskas bus gerai. Tikiu Europa ir kad ji mums padės. Padės išgelbėti mano sergančią dukrą."

Kiekvienas iš mūsų galime prisidėti prie šių pažeidžiamų žmonių bazinių poreikių užtikrinimo savanoriaudami arba paaukodami savo pasirinktą sumą.

Lietuvos Raudonojo Kryžiaus savanorio anketą galite užpildyti čia.

Pasirinktą sumą, kuri bus skirta pagrindiniams pažeidžiamų žmonių poreikiams atliepti, galima aukoti čia: https://donation.redcross.lt/zmogiskumassvarbiausia

Aukoti galima ir skambinant trumpaisiais numeriais – 1410 auka 10 Eur, 1408 auka 5 Eur.

Visos surinktos lėšos bus skiriamos pirmojo būtinumo higienos priemonėms, pieno mišiniams bei kitiems kūdikių ir vaikų produktams, aprangai ir avalynei šaltajam sezonui bei pagalbos organizavimui.

Daugiau informacijos apie visas pagalbos galimybes migrantams ieškokite čia.

Daugiau informacijos:

Monika Alimienė, Lietuvos Raudonojo Kryžiaus rinkodaros ir komunikacijos vadovė

Tel.nr. +370 630 01803 // El.paštas: monika.alimiene@redcross.lt

2021 09 22 / Savanorystės dienoraštis: Brigita

"Savanorystė mane visada traukė – nuo pat vaikystės jaučiau norą padėti kitiems. Atsimenu, dar būdama šešerių metukų siūlydavausi pavedžioti senyvos kaimynės šunį. Vėliau pradėjau savanoriauti akcijoje „Maltiečių sriuba", taip pat lankydavausi vaikų globos namuose.

Su Lietuvos Raudonuoju Kryžiumi susipažinau įsibėgėjus koronaviruso pandemijai. Tuo metu jau buvau  savanore COVID-19 karštojoje pagalbos linijoje. Vėliau sužinojau, kad trūksta pagalbos vakcinacijos centruose, tad prisijungiau prie Lietuvos Raudonojo Kryžiaus savanorių pajėgų ir savo laiką dovanojau Kauno vakcinacijos centre. O šią vasarą, pasienį užplūdus dideliam pabėgėlių srautui, nedvejodama sutikau padėti ir migrantų stovyklose.

Man labai patinka vaikai, todėl Kauno savanorių koordinatorei pranešiau, kad Rukloje labiausiai norėčiau užsiimti būtent su pabėgėlių vaikais. Tokį darbą man ir paskyrė. Kai atvykome į stovyklą, tie vaikučiai mus, savanorius, pasitiko plačiomis šypsenomis ir klegėjimu. Nustebau, kaip drąsiai mažyliai puola pirmą kartą matomiems savanoriams į glėbį – taip stipriai tie vaikai yra ištroškę paprasčiausio artumo!

Pradžioje mums buvo sunku susikalbėti, todėl į pagalbą pasitelkėme "Google vertėją" – tokiu būdu  bendravome su vaikų tėvais, kurie vėliau išversdavo žinutes mažiesiems. Atvykę pirmą kartą su savanoriais pradėjome vaikams vesti užsiėmimus, su jais piešėme ir dainavome. Iš pradžių trys vaikučiai, vėliau keturi, žiūrėk, jau ir šeši – prie mūsų būrėsi vis didesnė grupelė vaikų, kol galiausiai susirinko visi. Pamenu, buvo toks momentas, kai viena mama pakvietė savo vaiką valgyti, o šis atsisakė eiti – norėjo likti su savanoriais! Labiausia man į atmintį įsirėžė kaip mergaitės pirštais šukavo mano plaukus, pynė kasas, glaudėsi apsikabinti. Šiems vaikams labai stinga prisilietimų, artumo, meilės – apkabinę savanorius jų nebenorėjo paleisti.

Neslėpsiu, leisdžiant laiką su vaikais man suspaudė širdį – panorau šiuos vaikus pasiimti ir išsivežti iš čia. Apėmė jausmas, jog turiu juos apsaugoti. Pabėgėlių vaikams labiausiai reikia žmogiško artumo, bendravimo – jiems nerūpi nupirkti žaislai, daug brangiau paprastas apsikabinimas. Nuo pat mūsų apsilankymo pradžios vaikai vis nerimastingai klausinėjo savanorių: ar dar neišvažiuosit? O vaikų tėvai dėkojo savanoriams už suteiktą pramogą vaikams. Jie šypsojosi, plojo, vienas iš tėvų sakė "Jūs mums ne vieną saują džiaugsmo atvežėte." Tas beribis migrantų dėkingumas pripildė mano širdį meilės.

Sunkiausias buvo atsisveikinimas. Vaikučiai bėgo iš paskos, prašė, kad aplankytume juos rytoj. Mums išvažiuojant vaikai vienas per kitą lipo spausdamiesi prie tvoros, norėdami mums pamojuoti. Žodžiais sunku nupasakoti šias emocijas. Tai mane labai palietė... Ir nors šiuo metu nuolat augant koronaviruso susirgimų skaičiui, beveik visą savo laiką turiu paskirti intensyviam darbui koronaviruso karštojoje linijoje, mintimis vis dar jaučiuosi esanti ten su pabėgėlių vaikais.  

Nuoširdžiai tikiu, jog savanorystė augina širdį. Ji duoda labai daug ne tik tiems, kuriems padedi, bet ir tau pačiam. Todėl, jei tik turite laisvo laiko, labai raginu jį padovanoti tiems, kuriems jo dabar reikia labiausiai“.

- Savanorė Brigita

Jei norite savanoriauti migrantų ir pabėgėlių programoje, užpildykite savanorio anketą čia: https://www.redcross.lt/savanoriaukite

Daugiau informacijos apie visas pagalbos galimybes migrantams ieškokite čia: https://bit.ly/392ytIf

2021 09 13 / Iš Irako atvykusi senolė Sevė: Iš Europos aš nieko nenoriu, tik leiskite man prieš mirtį dar kartą pamatyti vaikus

"Pardaviau visus savo daiktus, drabužius ir atėjau štai taip – su viena suknia, kurią dabar ir esu apsirengusi. Irake artimų šeimos narių neturiu. Manimi paeiliui rūpinosi tolimesni giminės – kas savaitę ar dvi keliaudavau iš vienų namų į kitus. Tačiau neseniai man buvo diagnozuotas vėžys. Todėl noriu prieš mirtį dar bent kartą pamatyti savo vaikus, kurie yra Europoje. O tada galiu ramiai numirti. Daugiau man iš Europos nieko nereikia", – sėdama lauke tik ant žemės patiesto kartono lakšto pasakoja 70-ies metų Sevė, į Lietuvą atvykusi iš Irako.

Dabar moteris, kaip ir dar 4 tūkst. į Lietuvą atvykusių migrantų, gyvena viename iš pabėgėlių sulaikymo ir apgyvendinimo centrų. Kiekviena čia atvykusiojo istorija vis kitokia, o senolės Sevės skiriasi tuo, kad būdama garbaus amžiaus į Lietuvą ji atvyko vienui viena, be artimiausių šeimos narių.

Viena užaugino vaikus

Sevės vyras, pasak moters, žuvo prieš 20 metų – kare, kurį tuometinis Irako režimas (valdant Sadamui Huseinui) buvo paskelbęs Iranui. Tuomet kurdai, kaip ir kiti Irako jaunuoliai bei vyrai, buvo priversti dalyvauti jame. Žuvus vyrui, Sevė liko našlė su trimis tuomet dar mažamečiais vaikais.

"Mes ir prieš karą buvome neturtingi. Gyvenome kaime, kur užsidirbti galimybių nedaug. Dėl įvairių ligų su vyru praradome penkis savo vaikus. O žuvus vyrui, likau su trimis, tuomet dar mažamečiais vaikais. Žinoma, buvo nelengva. Tačiau tada buvau jaunesnė ir gyvybingesnė, todėl, kaip ir kiekviena mama, dariau viską, kad juos išmaitinčiau. Dirbau kitų žmonių namuose – tvarkiau juos, gaminau maistą. Buvau dėkinga, nes vakare galėdavau jo parnešti ir savo vaikams", – pasakoja Sevė.

Vaikams augant, moteris sako norėjusi vienintelio dalyko – kuo geresnės ateities savo atžaloms.

"Svajojau pamatyti, kaip jie susituokia ir gyvena geriau negu aš. Todėl taupiau visas įmanomas lėšas vaikų ateičiai. Tačiau dirbdama pas žmones daug pinigų neuždirbdavau – dažniausiai man būdavo atsiskaitoma maisto produktais, – sako kurdų kilmės moteris. – Tad pagrindinis taupymo šaltinis buvo mano pensija, kuri mokama žuvusiųjų kare našlėms. Šias santaupas vėliau ir investavau, kad vaikai geresnių galimybių ir ateities galėtų išvykti ieškoti kitur. Ten, kur gyventi saugiau, bei yra daugiau galimybių dirbti ir išmaitinti savo šeimą".

Netekusi pensijos, tapo našta giminėms

Taip prieš šešerius metus į Europą išvyko pirmasis Sevės sūnus, o prieš trejus – kiti du. Vienas iš jų yra gavęs prieglobstį ir dirba gamykloje Vokietijoje.

"Man svarbiausia buvo vaikų ateitis, norėjau, kad jie galėtų ją sau susikurti. Likusi Kurdistane, gyvenau iš man likusios pensijos, – sako moteris. Ir čia pat priduria – kol ją dar gaudavau. Pensijos netekau prieš dvylika mėnesių. Tuomet sunkiai susirgau ir tris mėnesius iš eilės negalėjau nuvykti iki miesto, kur turėdavau atsiimti man skirtą išmoką. O tokiais atvejais Irako institucijos sustabdo išmokų mokėjimą. Taip nutiko ir man".

Tuomet, pasak Sevės, ja paeiliui rūpinosi giminės – kas savaitę ar dvi moteris keliaudavo iš vienų namų į kitus. Tačiau po kurio laiko senolė pasijuto našta.

Prieš mirtį tenori pamatyti vaikus

Tačiau ne vien jausmas, kad esi našta tavimi besirūpinantiems giminėms išgynė Sevę iš savo šalies. Pasirodo, liga, kuri kamavo moterį jau daugiau nei metus, buvo vėžys. Ir po atliktos operacijos, medikai nežadėjo ilgos ateities. Tai buvo paskutinė paskata moteriai palikti savo šalį ir vykti į Europą.

"Iš Europos nieko nenoriu. Tik prieš mirtį dar bent kartą pamatyti savo vaikus. Daugiau iš Europos man nieko nereikia, – drebančiu balsu sako Sevė. – Pardaviau visus likusius daiktus, drabužius, susirinkau visas santaupas ir atėjau su viena suknia čia tam, kad pamatyčiau savo vaikus. O tada jau galiu ramiai numirti".

Visuomenė kviečiama prisidėti

Mūsų šalyje esantiems migrantams humanitarinę pagalbą teikiantis Lietuvos Raudonasis Kryžius ragina visuomenę prisidėti prie pagalbos migrantams. Pasak organizacijos atstovų, šiuo metu labai stinga savanorių pagalbos įvairiuose Lietuvos miestuose – bet ypač tuose, kurie teikia pagalbą migrantų stovyklose: Vilniuje, Kaune, Alytuje ir Visagine. Savanorių reikia įvairioms užduotims: drabužių bei daiktų rūšiavimui; maisto dalinimui; pagalbai registruojant naujai atkeliamus užsieniečius (iš kitų vietų į Medininkų konteinerinių namukų teritoriją); užimtumui su vaikais (Pabradėje ir Rukloje) ir kt.

Savanoriai į pabėgėlių stovyklas važiuoja ekipažais ir dirba pamainomis po maždaug 3-4 valandas. Į stovyklas vykstama tiek dienos metu, tiek vakarais (priklausomai nuo stovykloje atliekamų darbų), tačiau itin trūksta žmonių, galinčių paskirti savo laiko vakarais bei savaitgaliais.

Savanorio anketą galite užpildyti čia.

Taip pat galima aukoti savo pasirinktą sumą, kuri bus skirta pagrindiniams pažeidžiamų žmonių poreikiams atliepti: https://donation.redcross.lt/zmogiskumassvarbiausia

Aukoti galima ir skambinant trumpaisiais numeriais – 1410 auka 10 Eur, 1408 auka 5 Eur.

Visos surinktos lėšos bus skiriamos pirmojo būtinumo higienos priemonėms, pieno mišiniams bei kitiems kūdikių ir vaikų produktams, aprangai ir avalynei šaltajam sezonui bei pagalbos organizavimui.

Daugiau informacijos apie visas pagalbos galimybes migrantams ieškokite čia.

Daugiau informacijos:

Žydronė Lukšytė, Lietuvos Raudonojo Kryžiaus komunikacijos vadovė,

Tel.nr. + 370 687 52351// El.paštas: Zydrone.luksyte@redcross.lt

2021 09 03 / Ismailas: Irane mūsų laukia viena lemtis – kankinimai ir vieša egzekucija

Ismailas (Ismail) vos su keliais daiktais ir drabužiais į Lietuvą atvyko drauge su žmona ir beveik trejų metukų dukra – jie kurdų šeima iš Irano. Iki tol Irane vyras buvo nedidelės maisto produktų parduotuvės savininkas ir, kaip pats sako, jam sekėsi visai neblogai. Tačiau situacija greitai pasikeitė ir priimti sprendimą išvykti iš gimtosios šalies jam teko per naktį. "Paaiškėjus informacijai apie mano šeimą, žinojau, kad turime nedelsdami išvykti, nes mums iškilo persekiojimo ir, galimai, net susidorojimo grėsmė. Negalėjau rizikuoti savo dukros ir žmonos gyvybėmis", – pasakoja 26-erių metų vyriškis, jau daugiau nei du mėnesius gyvenantis vienoje iš migrantų apgyvendinimo stovyklų Lietuvoje.

Ismailas buvo vos aštuonerių, kai jo šeima neteko maitintojo – autoavarijoje žuvo jo tėvas. Tuomet šeimoje jie liko trise: jis pats, vyresnis jo brolis (kuriam tuo metu buvo 14-a metų) ir jų mama, tos pačios avarijos metu patyrusi sunkių sužalojimų ir nuo to laiko sunkiai vaikštanti.

Vyresniam broliui teko subręsti anksti: būdamas keturiolikos, jis perėmė tėvo iki tol valdytą verslą – maisto prekių parduotuvę. O kai jaunėliui Ismailui suėjo 16-ka, ši estafetė perėjo jam, kadangi šeima iš dalies neteko ir vyresnio sūnaus. Jį, kaip pasakoja Ismailas, pasiglemžė kalnai ir kova už kurdų teises.

"Mes su broliu užaugome našlaičiais, tad gyvenimas buvo nelengvas. Tuo metu, kai į mūsų gyvenvietę atvyko kurdų partijos, kovojančios prieš Irano režimą, atstovai ir pasiūlė mano broliui tapti jų nariu, jis tebuvo 22-jų metų jaunuolis. Jie daug pasakojo apie tai, kad ketina kovoti už kurdų teises, siekti geresnių sąlygų mums visiems ir kautis dėl to, kad kurdai būtų stipri tauta. Jeigu tuo metu būtume turėję tėvą, tikiu, kad jis būtų pataręs mano broliui to nedaryti. Tačiau brolis nusprendė griebtis ginklo ir ginti savo tautą", – pasakoja Ismailas.

Pasak vyro, jo brolis, tapęs Irano režimo uždraustos partijos nariu, turėjo pasitraukti į kalnus, ir jau dešimtį metų slapstosi kalnų teritorijoje ties siena su Iraku. Tad per tą laiką Ismailas sakosi slaptai matęs brolį vos porą kartų.

Išėjus broliui ir likus dviese su mama, jam pavyko išvystyti prekybą, vesti ir susilaukti dukros.

Ismailas sako, kad ilgą laiką jie jautėsi saugūs, nes jei paklūsti Irano įstatymams ir nepalaikai ryšių su oponuojančių grupuočių nariais bei nekritikuoji režimo, Irane gali gyventi sąlyginai ramiai. Iki šiol jis ir jo šeima tokiais oficialiai ir atrodė.

Lemtinga naktis

"Per tuos dešimt metų savo brolį mačiau vos porą kartų. Tačiau, suprantama, kad jam ir jo bendražygiams kalnuose nuolat trūkdavo maisto – aliejaus, ryžių ir kitų produktų išsimaitinti. Tad aš tuos produktus iš savo parduotuvės slapta perduodavau tarpininkams, kad jie nugabentų broliui. Neseniai sužinojau, kad abu  tarpininkai buvo sučiupti Irano valdžios ir įkalinti. Tik laiko klausimas, kada jie kankinami palūš ir išduos mane", – sako vyras. Todėl sprendimą bėgti ir saugoti šeimą jis priėmė daug negalvodamas.

Pasak Ismailo, partija, kuriai priklauso jo brolis, Irane yra uždrausta, jos narių veikla traktuojama kaip nepaklusimas režimui. Šios partijos nariai yra "medžiojami", o pakliuvus į rankas valdžiai, jų laukia kalėjimas, kankinimai ir dažniausiai mirtis. Tai gali būti ir vieša egzekucija miesto gatvėje arba aikštėje, siekiant įbauginti kitus, kad jie nedrįstų priešintis ar oponuoti valdžiai. Panašus likimas laukia ir tų, kurie padeda šiai partijai.

"Tarp pačių kurdų Irane negali būti tikras, kuris dirba režimui ir šnipinėja valdžiai. Net tarp tavo paties giminaičių gali būti raportuojančių režimo atstovams. Valdžia moka didelius pinigus už kiekvieną gandą ir net tokią informaciją, kas ką apie valdžią pasakė blogai, – pasakoja vyras. – Tad vos išgirdęs, kad valdžiai į rankas pakliuvo mane galintys išduoti žmonės, priėmiau sprendimą bėgti su šeima iš šalies – sugriebę kažkiek drabužių bei visas turimas santaupas, mes per vieną naktį palikome Iraną. Lietuvą pasiekėme su nedideliu kiekiu daiktų ir likusiais 100 eurų".

Rūpi dukros ateitis

Ismailas sako visų pirma norintis saugios ateities savo šeimai: "Man svarbiausia, kad turėtume, kur gyventi ir kad mano dukra būtų saugi. Tiesa, neturiu daug žinių, kokios būtų mano galimybės rasti darbą Europoje, bet jeigu galėčiau atidaryti čia parduotuvę ir daryti tai, kuo užsiėmiau savo šalyje, tai būtų pats nuostabiausias dalykas. Šioje srityje esu ekspertas ir žinau kaip bendrauti su pirkėjais",  – pasakoja kurdų kilmės vyras.

Jis sako suprantantis, jog visų pirma reikėtų išmokti kalbą – juk negali nieko parduoti, jei nemoki net pasakyti prekės kainos ta kalba, kurią suprastų pirkėjas.

"Žinau daug pavyzdžių, kad pabėgėlių stovyklose žmonės gyvena ir po dvejus, ir po ketverius metus ar ilgiau. Savęs klausiu – ar ir mano šeimos laukia tokia ateitis? Tačiau pagalvojus apie grįžimą į Iraną, rinkčiausi geriau visą gyvenimą čia, nei kalėjimą gimtinėje", – sako Ismailas.

Žmogiškumas svarbiausia

Lietuvos Raudonasis Kryžius drauge su kitomis nevyriausybinėmis organizacijomis jau trečią mėnesį reguliariai lankosi migrantų sulaikymo bei apgyvendinimo vietose, kur ir susipažino su Ismailu.

"Išgirdus tokias istorijas, tik dar kartą įsitikini, kad yra priežastys, kodėl žmonės su mažais vaikais rankose palieka savo namus ir savo šalį. Šiandien daug tokių žmonių kaip Ismailas glaudžiasi mūsų šalyje ir jiems labai reikia pagalbos. Nelikime abejingi ir padėkime!", – ragina Lietuvos Raudonojo Kryžiaus vadovė Kristina Meidė.

Savo pasirinktą sumą, kuri bus skirta pagrindiniams pažeidžiamų žmonių poreikiams atliepti, galima aukoti čia: https://donation.redcross.lt/zmogiskumassvarbiausia

Visos surinktos lėšos bus skiriamos pirmojo būtinumo higienos priemonėms, pieno mišiniams bei kitiems kūdikių ir vaikų produktams, aprangai ir avalynei šaltajam sezonui bei pagalbos organizavimui.

Daugiau informacijos apie visas pagalbos galimybes migrantams ieškokite čia.

Daugiau informacijos:

Žydronė Lukšytė, Lietuvos Raudonojo Kryžiaus komunikacijos vadovė,

Tel.nr. + 370 687 52351// El.paštas: Zydrone.luksyte@redcross.lt

2021 08 24 / Jėgas apjungusios nevyriausybinės organizacijos: Maždaug pusė sieną kertančių migrantų – moterys ir vaikai

Tarp migrantų, šiuo metu esančių įvairiose sulaikymo ir apgyvendinimo vietose Lietuvoje, beveik trečdalis – moterys (29 proc.), apie ketvirtadalis – nepilnamečiai vaikai (26 proc.), rodo Lietuvos statistikos departamento duomenys. Tarp jų esama ir nemažai pažeidžiamų asmenų: moterų su vaikais, besilaukiančių moterų, nelydimų nepilnamečių, žmonių su negaliomis. Reaguodamos į migrantų krizę ir siekdamos padėti valstybei pasirūpinti baziniais pažeidžiamiausių Lietuvoje atsidūrusių žmonių poreikiais devynios nevyriausybinės organizacijos – Lietuvos Raudonasis Kryžius, Lietuvos Caritas, Maltiečiai, "Maisto bankas", Lietuvos skautija, menų agentūra "Artscape", "Gelbėkit vaikus", Diversity Development Group, Pabėgėlių taryba – ir beveik 300 savanorių sujungė savo jėgas.

"Matome, jog tarp atvykstančių migrantų – nemažai pažeidžiamų asmenų. Šie žmonės yra atvykę su minimaliu kiekiu daiktų, neretai sieną kerta tiesiog basi. Taip pat dalis žmonių turi sveikatos problemų. Tam, kad būtų užtikrinti baziniai humanitariniai šių asmenų poreikiai, kai jų judėjimo laisvė yra apribota, reikia pasirūpinti higienos priemonėmis, sezoną atitinkančiais drabužiais, specialiu maistu vaikams ir kūdikiams bei kitomis būtinomis priemonėmis" , – teigia Lietuvos Raudonojo Kryžiaus vadovė Kristina Meidė.

Nevyriausybinės organizacijos jau trečią mėnesį reguliariai lankosi užsieniečių sulaikymo bei apgyvendinimo vietose ir stengiasi atliepti elementarius pažeidžiamiausių žmonių poreikius. 35-iose užsieniečių sulaikymo ir apgyvenimo vietų visoje Lietuvoje nevyriausybinės organizacijos teikia humanitarinę pagalbą, rūpinasi, kad migrantai turėtų būtiniausius daiktus, vaistus, higienos priemones, vykdo atvykėlių stebėseną, gelbsti susisiekiant su artimaisiais. Dalyje stovyklų taip pat užtikrinama, kad būtų vandens ir maisto.

"Joks žmogus, o ypač vaikas ar specialius poreikius turintis asmuo, neturi kentėti alkio. Todėl vos tik prasidėjus migrantų krizei, „Maisto bankas" suskubo ištiesti pagalbos ranką užtikrinant papildomo, o atskirais atvejais ir vienintelio tądien, maisto tiekimą migrantams užkardose ar kitose apgyvendinimo vietose“, – sako "Maisto banko" direktorius Simonas Gurevičius.

Pasak Lietuvos Caritas vadovės Deimantės Bukeikaitės, migrantų maitinimas – tikrai ne vienintelis iššūkis, su kuriuo dabar susiduria valstybė: "Tikime, jog sujungę nevyriausybinių organizacijų pajėgas galėsime efektyviausiai prisidėti prie neteisėtos migracijos krizės suvaldymo visose srityse".

Šiais metais Lietuvos-Baltarusijos sieną neteisėtu būdu kirto per 4000 migrantų. Didžioji dalis atvykusių yra iš Irako (beveik 2800 žmonių). Taip pat nemažai atvykusiųjų iš Kamerūno, Sirijos, Irano, Rusijos ir Afganistano.

Prisidėti gali kiekvienas

Nors šioje sudėtingoje situacijoje nevyriausybinės organizacijos vis dažniau sulaukia visuomenės bei verslo pagalbos, materialinės ir fizinės paramos pažeidžiamiausių žmonių baziniams poreikiams vis dar stinga.

Visuomenei, verslui ir kitoms organizacijoms prisidėti galima keliais būdais – skiriant lėšas, aukojant migrantams reikalingus daiktus arba savanoriaujant.

Už lėšų rinkimą visų susibūrusių nevyriausybinių organizacijų vardu atsakingas Lietuvos Raudonasis Kryžius. Visos surinktos lėšos bus skiriamos pirmojo būtinumo higienos priemonėms, pieno mišiniams bei kitiems kūdikių ir vaikų produktams, aprangai šaltajam sezonui bei pagalbos organizavimui. Savo pasirinktą sumą aukoti galima: https://donation.redcross.lt/zmogiskumassvarbiausia

Aukoti higienos reikmenis, rankšluosčius, patalynę galima per Lietuvos Raudonąjį Kryžių arba Lietuvos Caritą. Ilgalaikio galiojimo maisto produktus – per "Maisto banką". Savanorius kviečia prisijungti Lietuvos Raudonasis Kryžius, Lietuvos Caritas, Maltiečiai, "Maisto bankas" ir menų agentūra "Artscape". Daugiau informacijos apie visas pagalbos galimybes ieškokite čia.

Žmogiškumas – svarbiausia

Susibūrusios devynios nevyriausybinės organizacijos taip pat startavo su komunikacine kampanija "Žmogiškumas – svarbiausia". Ši kampanija skirta ne tik visuomenę paskatinti prisidėti prie problemos sprendimo materialiai, bet ir keisti nusistovėjusias nuostatas ir baimes atvykusių žmonių atžvilgiu.

"Stebime, jog visuomenėje dėl migrantų vyrauja susipriešinimas. Pasakodami tikrų žmonių tikras istorijas norime mažinti baimes ir griauti išankstines nuostatas. Nepamirškime, kad ir mus, ir šalyje besiglaudžiančius migrantus jungia tai, jog visi esame žmonės. Tik vadovaudamiesi humanizmo principais  išliksime žmonėmis", – teigia nevyriausybinių organizacijų atstovai.

Pagalba aukojant pinigus: https://donation.redcross.lt/zmogiskumassvarbiausia

Daugiau informacijos apie visas pagalbos galimybes ieškokite čia.

Daugiau informacijos:

Monika Alimienė, Lietuvos Raudonojo Kryžiaus rinkodaros ir komunikacijos vadovė

Tel.nr. +370 630 01803 // El.paštas: monika.alimiene@redcross.lt

2021 08 06 / Tarptautinis Raudonasis Kryžius suteikė pagalbą Lietuvai reagavimui į situaciją su migrantais

Lietuvos Raudonajam Kryžiui pasikreipus į Tarptautinę Raudonojo Kryžiaus ir Raudonojo Pusmėnulio Federaciją (IFRC), ji skyrė Lietuvai 301,580 tūkst. Šveicarijos frankų (apie 280,63 tūkst. eurų) paramą reagavimui į situaciją su migrantais. Paramą administruos Lietuvos Raudonasis Kryžius, ir ji galės būti naudojama atliepiant pirminius būtiniausius atvykusių žmonių humanitarinius poreikius sulaikymo vietose. Pirmąjį bazinių priemonių paketą atvykusiems žmonėms Lietuvos Raudonasis Kryžius užtikrins artimiausią laikotarpį (atsižvelgiant į atvykstančiųjų srautą), iki, kaip tikimąsi, valstybinės institucijos galės užtikrinti sisteminį šių paslaugų teikimą arba iki šioms paslaugoms užtikrinti bus rasti kiti galimi resursai.

Pagal paramos skyrimo sutartį, skirtos lėšos galės būti naudojamos pirkti šioms priemonėms bei daiktams: higienos priemonėms; drabužiams (žmonėms neturint drabužių pamainos); maisto paketams; pirmo būtinumo vaistams ir kt.

Dalis finansinės paramos taip pat bus naudojama papildomiems savanoriams paruošti bei vertėjų ir kitų specialistų paslaugoms apmokėti, kuriuos Lietuvos Raudonasis Kryžius pasitelkė, teikdamas pagalbą užsieniečių priėmimo vietose (kadangi valstybės institucijoms iki šiol itin trūksta vertėjų resursų). Lietuvos Raudonojo Kryžiaus vertinimu, po esminių fizinių poreikių – minimalias higienos sąlygas atitinkančių apgyvendinimo vietų, maitinimo bei, kas itin svarbu, medicininių paslaugų pažeidžiamiausiems žmonėms, poreikis informacijai yra vienas svarbiausių, siekiant išvengti tolesnių įtampų bei neramumų užsieniečių sulaikymo vietose. Todėl vertėjų ir kitų socialinių darbuotojų paslaugos, pasak Lietuvos Raudonojo Kryžiaus, nėra "perteklinė paslauga" į Lietuvą atvykusiems asmenims – tinkamai užtikrinamos, šios paslaugos leistų išvengti didžiosios dalies neramumų stovyklose ir padėtų tausoti  mūsų pareigūnų resursus, kurių dabar reikia tiek sienos apsaugai, tiek kitose srityse.

Lietuvos Raudonojo Kryžiaus atstovai pabrėžia, kad tarptautinės federacijos palaikymas bei parama šiuo metu itin svarbus mūsų šaliai. Visgi, atsižvelgiant į migrantų, pasiekiančių Lietuvą, skaičių, turi būti aktyvuoti ir kiti paramos mechanizmai.

"Tai yra pirmas atvejis šalies istorijoje, kai Lietuvos Raudonasis Kryžius paprašė tarptautinės paramos. Dėkojame tarptautiniam Raudonajam Kryžiui už palaikymą šiuo sudėtingu metu – ne tik finansiniais ištekliais, bet ir ekspertine parama, kurią nuolat gauname. Tikime, kad ši pagalba bus tęsiama, jei situacija aštrėtų toliau", – sakė Lietuvos Raudonojo Kryžiaus vadovė Kristina Meidė.

“Šią savaitę lankiausi Lietuvoje ir čia įkurtuose centruose – kai kurie žmonės yra atvykę su minimaliu kiekiu daiktų, tame tarpe vaikai, paaugliai, moterys. Labai svarbu, kad jiems būtų suteikta humanitarinė pagalba. Todėl džiaugiamės galėdami suteikti Lietuvos Raudonajam Kryžiui finansinę paramą iš reagavimo į nelaimes fondo. Tai leidžia nacionalinei draugijai greitai reaguoti į humanitarinius atvykstančiųjų poreikius: tiekti vandenį, higienos priemones, drabužius“, – sakė IFRC Europos biuro vadovė Birgitte Bischoff Ebbesen.

Pasak K.Meidės, nemažiau svarbus ir pilietiškos visuomenės bei atsakingo verslo įsitraukimas, sprendžiant esamas problemas.

"Pastebime, kad pagrindinė tema, kuria diskutuojama vertinant situaciją migracijos srityje, yra sienų apsauga ir tolesnio migracijos srauto užkardymas. Ir tai išties be galo svarbu, kai kalbame apie tolesnius situacijos vystymosi scenarijus. Visgi artėja šaltasis sezonas, ir ne mažiau svarbu, kad būtų tinkamai pasirūpinta tais žmonėmis, kurie jau yra Lietuvoje. Nevyriausybinės organizacijos, kurias Lietuvos Raudonasis Kryžius koordinuoja, visomis pajėgomis stengiasi prisidėti prie situacijos sprendimo. Tačiau, kol nemaža dalis paslaugų sistemiškai nėra perimamos valstybės, pagalbos reikės ir toliau", – sakė K.Meidė.

"Negalime leisti sau pamiršti, kad tie žmonės, kurie jau yra Lietuvoje, visų pirma yra žmonės. Ir tarp jų – nemaža dalis moterų ir vaikų, įvairiomis ligomis sergančių asmenų. Jiems turi būti suteiktos ne tik deramos buitinės sąlygos, bet ir užtikrintos medicininės paslaugos bei saugumas", – akcentavo K.Meidė.

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, Lietuvą šiais metais jau pasiekė 4112 neteisėtai Lietuvos-Baltarusijos sieną kirtę migrantai (rugpjūčio 5 dienos duomenimis). Ketvirtadalis jų yra nepilnamečiai (26 proc.), beveik trečdalis (29 proc.) – moterų.

Apie Raudonąjį Kryžių

Tarptautinis Raudonojo Kryžiaus ir Raudonojo Pusmėnulio judėjimas yra humanitarinė organizacija, veikianti 192 valstybėse bei vienijanti 14 mln. savanorių bendruomenę. Pagrindinė organizacijos misija – padėti valstybėms ir jų gyventojams ekstremalių situacijų ar įvykių atvejais – esant ginkluotiems konfliktams, karams ar kitoms humanitarinėms krizėms.

Organizacijos veiklos kryptys Lietuvoje: pagalba vienišiems ir sergantiems seneliams; pagalba žmonėms, pasitraukusiems nuo karo ar neramumų savo šalyse; pagalba valstybei ekstremalių situacijų ir įvykių atvejais bei atsitikus kitoms didesnėms nelaimėms.

Daugiau informacijos:

Žydronė Lukšytė, Lietuvos Raudonojo Kryžiaus komunikacijos vadovė,

Tel.nr. + 370 687 52351// El.paštas: Zydrone.luksyte@redcross.lt

2021 07 16 / Tarpinstituciniame pasitarime sutarta glaudžiai bendradarbiauti, rūpinantis pažeidžiamais žmonėmis migracijos srityje

Šiandien įvykusiame kassavaitiniame Vidaus reikalų, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijų bei nevyriausybinių organizacijų darbą migracijos srityje koordinuojančio Lietuvos Raudonojo Kryžiaus susitikime aptartos galimybės plėtoti tarpinstitucinį bendradarbiavimą ir užtikrinti pažeidžiamų žmonių, kurių esama tarp migrantų, poreikius.

Vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės patarėjas Raimundas Kalesnykas įsitikinęs, kad tokie susitikimai – puiki galimybė pažvelgti į migracijos procesą kitomis akimis.

"Aš ir pats turiu darbo pabėgėlių stovyklose patirties, todėl puikiai suprantu nevyriausybinių organizacijų pagalbos ir konsultacijų naudą. Tokios organizacijos kaip Lietuvos Raudonasis Kryžius bei kitos, prisidedančios prie šios veiklos, turi labai vertingą tarptautinę patirtį ir didžiulį patyrusių savanorių tinklą, o mūsų valstybė su tokio masto migracijos krize susiduria pirmą kartą. Tai, kad galime pasitarti ir pasinaudoti jų patirtimi, yra labai vertinga", – sako R. Kalesnykas.

Kassavaitinio susitikimo su NVO metu Lietuvos Raudonojo Kryžiaus specialistai taip pat pateikė komentarų dėl savo atliktų stebėjimo ataskaitų ir įžvalgų, į ką reikėtų reaguoti nedelsiant, kokią būtiną humanitarinę pagalbą suteikti ir kaip užtikrinti pagrindinių migrantų teisių įgyvendinimą.

Pasak Lietuvos Raudonojo Kryžiaus vadovės Kristinos Meidės, visiškai suprantama, kad šiuo metu susiklosčiusi situacija nėra eilinė ir visi susiduriame su didžiuliais iššūkiais, tačiau būtina atsižvelgti į ypatingus individualius atvejus ir pasirūpinti pažeidžiamiausiais žmonėmis.

"Džiaugiuosi, kad radome reguliarų formatą dalytis informacija, planuotis veiklas ir greitai spręsti opiausias problemas. Net ir didėjant migrantų srautams, turime pasirūpinti pažeidžiamais žmonėmis – mamomis su vaikais, nelydimais nepilnamečiais, sergančiais asmenimis ir kitais, kuriems reikia skubios pagalbos", – sako K. Meidė.

Šiemet į Lietuvą iš Baltarusijos iki vidurnakčio iš ketvirtadienio į penktadienį bandė patekti 1 902 neteisėti migrantai, t. y. 23 kartus daugiau nei 2020 metais.

Tarp šiemet pasienyje su Baltarusija sulaikytųjų daugiausia yra Irako piliečių ar jais prisistačiusių užsieniečių – 937. Taip pat sulaikyta ir kitų šalių piliečių (179 iš Kongo, 121 iš Kamerūno, 78 iš Gvinėjos, 76 iš Irano, 67 iš Rusijos).

2021 07 12 / Žmogaus teises ginančios organizacijos ragina nepriimti įstatymo pakeitimų, kurie iškeltų grėsmes pažeidžiamiems asmenims

Pažeidžiami žmonės, kurių esama tarp migrantų, taptų nesaugūs, o jų sveikatai iškiltų pavojus; kiltų smurto ir neramumų rizika; būtų grubiai pažeistos ES teisės nuostatos ir žmogaus teisės; o nepriklausomos organizacijos negalėtų patekti į migrantų sulaikymo vietas ir suteikti jiems teisinę pagalbą, – to baiminasi žmogaus teises ginančios organizacijos, išsiuntusios savo komentarus valdžios institucijoms dėl numatomų svarstyti įstatymo pakeitimų.

Šiandien Lietuvos Raudonasis Kryžius ir žmogaus teisių srityje dirbančios organizacijos pateikė savo pastabas valdžios institucijoms, ragindamos persvarstyti įstatymo pakeitimus (LR įstatymas "Dėl užsieniečių teisinės padėties"), kurie iš esmės įteisintų žmogaus teisių pažeidimus ir pastatytų pažeidžiamus žmones, kurių esama tarp migrantų, į nesaugią padėtį. Įstatymo pakeitimo projekto pastabos apie gresiančius pažeidimus buvo nusiųstos LR Vyriausybei, LR Seimui ir Vidaus reikalų ministerijai. Kreipimąsi pasirašė Žmogaus teisių stebėjimo institutas, Žmogaus teisių centras, nevyriausybinė organizacija "Diversity Development Group" bei Lietuvos Raudonasis Kryžius.

Seimas minėto įstatymo pakeitimus žada svarstyti rytoj, tuo tarpu Vyriausybė juos jau patvirtino praeitą savaitę. Nors įstatymo pakeitimai inicijuojami atsižvelgiant į Lietuvoje paskelbtą ekstremalią situaciją dėl padidėjusio pabėgėlių srauto, nevyriausybinės organizacijos ragina pakeitimus koreguoti, kad krizė būtų valdoma, nepažeidžiant pagrindinių žmogaus teisių bei neįstumiant pažeidžiamų žmonių, kurių esama tarp migrantų – motinų su vaikais, nelydimų nepilnamečių, besilaukiančių moterų – į tokias situacijas, kuriose jų saugumui ir sveikatai grėstų pavojus.

Vaikai, besilaukiančios moterys ir kiti pažeidžiami žmonės taptų nesaugūs

Pagal šiuo metu numatomus įstatymo pakeitimus, ekstremalios situacijos metu būtų panaikintos arba smarkiai apribotos šios atvykusiųjų teisės: apribota judėjimo laisvė, de facto sulaikant žmones neribotam laikui be teismo sprendimo (neatsižvelgiant į žmonių pažeidžiamumus – faktiškai sulaikymo sąlygomis būtų laikomi ir vaikai, ir nelydimi nepilnamečiai, ir besilaukiančios moterys); smarkiai apribotos teisės į informaciją (net apie žmogaus atžvilgiu priimamus sprendimus); vertėjų, socialinių darbuotojų ir kitų specialistų paslaugos (neišskiriant net kankinimų ar išprievartavimo aukų). Iš šių žmonių taip pat būtų atimtos teisės kreiptis teisinės pagalbos į Jungtines Tautas bei kitas nevyriausybines organizacijas, dirbančias žmogaus teisių bei pabėgėlių teisės srityje.

Visi suvaržymai bei numatyti laisvių apribojimai be jokių išimčių būtų taikomi ir pažeidžiamiems žmonėms  – mamoms su vaikais, nepilnamečiams, kurie atvyko niekieno nelydimi, besilaukiančioms moterims ir kt.

Lietuvos Raudonasis Kryžius akcentuoja, kad jau dabar situacija su pažeidžiamais žmonėmis sulaikymo ir laikino apgyvendinimo vietose yra neraminanti, o šiems žmonėms neteikiant jokios specializuotos pagalbos, jų sveikatai ir saugumui (ar netgi gyvybei) gali iškilti labai reali grėsmė.

"Mažamečių, besilaukiančių moterų ir kitų pažeidžiamų asmenų sulaikymas neribotam laikui, nesuteikiant jiems prieigos prie socialinių paslaugų, kelia didelių moralinių klausimų. Jau šiuo metu matome mažamečius ir nėščias moteris, kurie yra beveik mėnesį uždaryti, be galimybės išeiti iš pastatų. Nelydimi nepilnamečiai kai kuriose sulaikymo ar apgyvendinimo vietose palikti be priežiūros ir apgyvendinti patalpose, neatskiriant vaikinų ir merginų. Jeigu priėmus įstatymo pakeitimus šiems žmonėms bus apribotos galimybės sulaukti pagalbos, jų situacija dar labiau pablogės", – sakė Lietuvos Raudonojo Kryžiaus vadovė Kristina Meidė.

Pasak Lietuvos Raudonojo Kryžiaus vadovės, informacijos nesuteikimas sulaikytiems žmonėms gali iššaukti neramumus, o tokiu atveju iškiltų pavojus ir vaikų bei kitų pažeidžiamų asmenų sveikatai bei saugumui.

Didžioji dalis sulaikytų žmonių taps beteisiais situacijos įkaitais

VšĮ "Diversity Development Group" atstovė Akvilė Kriščiūnaitė sakė, kad numatomos laisvių apribojimo priemonės stipriai pažeis pagrindines žmogaus teises bei Europos Sąjungos teisės normas, tačiau apmaudžiausia, kad šios priemonės būtų taikomos žmonėms, kurių didžioji dalis tapo įrankiais nepaskelbtame kare.

"Didžioji dalis šių žmonių pateko į Lietuvą pasinaudojus jais kaip įrankiu santykiuose tarp autoritarinio režimo valdomos valstybės ir demokratines vertybes praktikuojančios Europos, kurios dalimi Lietuva tebėra. Tokiu būdu žmonės tapo situacijos įkaitais su minimaliomis jiems likusioms teisėmis –  teise į maistą, lovą (čiužinį) ir į prieigą prie skubiosios medicininės pagalbos. Įstatymo pakeitimai taip pat numato teisę į valstybės teikiamas teisines paslaugas, tačiau turint minty, kad kita šio įstatymo pataisa numato procedūrų pagreitinimą iki sunkiai suvokiamų terminų (7 dienos prieglobsčio prašymui išnagrinėti ir toks pats laikotarpis – sprendimui apskųsti), o teisė kreiptis teisinės pagalbos į nevyriausybines organizacijas būtų apribota, galima daryti prielaidą, kad teisiniai procesai vyktų neatsižvelgiant nei į prieglobsčio motyvų rimtumą, nei į žmogaus pažeidžiamumus", – sakė Akvilė Kriščiūnaitė, "Diversity Development Group" tyrėja.

Lietuvos žmogaus teisių centro direktorė Jūratė Juškaitė atkreipė dėmesį, kad "jeigu kam nors atrodo, kad neteisėtas sienos kirtimas yra pakankamas motyvas elgtis su žmonėmis kaip su „mažiau žmonėmis", tai tarptautinė ir Europos Sąjungos teisė sako ką kitą. "Svarbu suprasti, jog prieglobsčio prašymas nėra nusikaltimas. Prieglobsčio paprašęs žmogus yra atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl neteisėto sienos kirtimo, pripažįstant, kad nuo persekiojimo, karo ar kitų pamatuotų grėsmių bėgantis žmogus gali neturėti legalių galimybių pasitraukti iš jam grėsmę keliančios aplinkos ir gali būti priverstas kirsti sieną neteisėtai", – sakė J. Juškaitė.

Pavyzdžiu ji nurodė ir Baltarusijoje likusius režimo opozicijos bei nepriklausomos žiniasklaidos atstovus. "Kokiu būdu jiems dabar teisėtai pasiūlysite kirsti sieną, kai režimas formaliai tas sienas uždarė ir uždraudė žmonėms išvykti iš savo šalies? Apibendrinant galima pasakyti, kad įstatymo pakeitimai prieglobsčio prašytojus leistų be teismo sprendimo uždaryti į de facto įkalinimo vietas, kuriose valstybė neįsipareigoja teikti informacijos jiems suprantama kalba, psichologinių bei socialinių paslaugų, atkirstų nuo nevyriausybinių organizacijų pagalbos, galėtų išsiųsti prieglobsčio prašytojus į kilmės šalį net nebaigus prašymo nagrinėjimo proceso. Tokie teisės aktų pakeitimai sudarys  prielaidas grubiems žmogaus teisių pažeidimams bei tarptautinių įsipareigojimų nevykdymui", – sako Lietuvos žmogaus teisių centro vadovė.

Gali būti apribota nešališkų organizacijų prieiga prie sulaikytų žmonių

Visoms pastabas pateikusioms organizacijoms itin didelį nerimą kelia tai, kad pasinaudojant įstatymo pakeitimais, būtų sukurtos prielaidos atriboti nepriklausomas žmogaus teisių bei pabėgėlių teisės srityje dirbančias organizacijas – tokias, kaip Jungtinės Tautos, Europos pabėgėlių ir tremtinių taryba ar Raudonasis Kryžius – nuo prieigos prie sulaikytų žmonių.

"Apribojus žmogaus teises ginančių organizacijų patekimą į uždaras stovyklas, teisės žinoti, kas vyksta sulaikymo vietose, ir kokiomis sąlygomis laikomi pažeidžiami žmonės, neteksime mes visi – tiek šioje srityje dirbančios institucijos, tiek visuomenė", – teigė Akvilė Kriščiūnaitė iš "Diversity Development Group". 

Ir nors Lietuvos miestų bendruomenes turbūt labiausiai jaudina sulaikytų užsieniečių teisė į judėjimo laisvę (įvairių apklausų duomenimis, nemaža dalis šalies gyventojų nenorėtų nuomoti buto svetimšaliui, ar kad jų kaimynais būtų kitos spalvos, rasės ar tikėjimo žmonės), visgi žmogaus teisių organizacijų atstovai sako, kad šiuo metu planuojamas visiškas užsieniečių judėjimo laisvės panaikinimas pagal tarptautinę teisę yra bene rimčiausias nusižengimas. Ypač tuomet, kai uždarius užsieniečius į "stovyklas" be jokios teisės išeiti, jiems nebūtų garantuojamos nei socialinės paslaugos, nei reikalinga medicininė pagalba, nei teisė kreiptis į nepriklausomas institucijas.

Ypatinga situacija reikalauja ypatingų priemonių, bet ar tokių?

"Suprantame, kad ypatinga situacija reikalauja ypatingų priemonių. Ir esame pasiruošę padėti valstybei visomis galimybėmis, kurias turime ir kurias dar galime pasitelkti, kad situacija būtų suvaldyta, einant žmogiškumo keliu. Tačiau taip pat kviečiame tiek valstybės institucijas, tiek visuomenę ne vien reaguoti į šios situacijos keliamas grėsmes bei asmenines baimes, bet ir įvertinti žmogiškus aspektus. Nes kada nors – kai ši situacija baigsis – mes visi turėsime paklausti savęs dviejų dalykų. Ne tik, kokie žmonės yra pabėgėliai ir ar jie verti mūsų „paslaugų". Svarbesnis klausimas bus – kokie žmonės buvome mes, reaguodami į šią situaciją“, – sakė K.Meidė.

Pabaigai Lietuvos Raudonojo Kryžiaus vadovė akcentavo, kad ši humanitarinius principus atstovaujanti organizacija (kaip ir nemažai kitų nevyriausybinių organizacijų) teikia pagalbą valstybei, kad situacija būtų suvaldyta vadovaujantis humanitariniais principais. Lietuvos Raudonasis Kryžius sulaikymo vietose teikia humanitarinę pagalbą pažeidžiamiems asmenims, organizuoja savanorių, vertėjų ir kitų specialistų darbą. Tačiau, esą, jei situacijos valdymo kursas pasuktų antihumaniška kryptimi, tai gali tapti itin sudėtinga visiems, besistengiantiems padėti valstybei.

Daugiau informacijos:

Žydronė Lukšytė, Lietuvos Raudonojo Kryžiaus komunikacijos vadovė,

Tel.nr. + 370 687 52351// El.paštas: Zydrone.luksyte@redcross.lt

Akvilė Kriščiūnaitė, nevyriausybinės organizacijos "Diversity Development Group"  tyrėja,

Tel. nr. +370 614 04595 // El. Paštas: akvile@diversitygroup.lt

Jūratė Juškaitė, Lietuvos žmogaus teisių centro direktorė

Tel. +370 647 55878, jurate@manoteises.lt

2021 07 01 / Lietuvos Raudonasis Kryžius sutelkė NVO pajėgas reagavimui į situaciją su migrantais

Inicijavus Lietuvos Raudonajam Kryžiui, nevyriausybinės organizacijos (NVO) telkia pajėgas, ir kartu reaguos į situacijas, kur gali prireikti pagalbos, sulaukiant didesnio atvykstančių migrantų skaičiaus. Pagrindinis šių pajėgų tikslas – užtikrinti, kad priimant atvykusius žmones ir valdant aštrėjančią situaciją, būtų vadovaujamasi humanitariniais principais ir atliepiama į pagrindinius humanitarinius poreikius tų pažeidžiamų žmonių, kurių esama tarp migrantų.

Be Lietuvos Raudonojo Kryžiaus, prie bendro pagalbos koordinavimo centro šiuo metu prisijungė: Lietuvos Caritas, Maltiečiai, "Maisto bankas", menų agentūra "Artscape" ir Lietuvos skautai.

Lietuvos Raudonojo Kryžiaus duomenimis, tarp atvykstančiųjų – net apie 40 proc. pažeidžiamų asmenų: moterų su vaikais, besilaukiančių moterų, nelydimų nepilnamečių, žmonių su negaliomis. Žmonės neretai kerta sieną su minimaliu kiekiu daiktų (drabužių ir avalynės). Dalis atvykstančiųjų turi sveikatos problemų. Kad būtų atliepti baziniai pažeidžiamų žmonių humanitariniai poreikiai, kol jų judėjimo laisvė yra apribota (karantino metu ir vėliau apgyvendinus priėmimo centruose), organizacijos siekia pasirūpinti: pirmo būtinumo vaistais, higienos priemonėmis, sezoną atitinkančiais drabužiais, specialiu maistu vaikams ir kitomis pagrindinėmis reikmėmis.

"Dirbdami su atvykusiais migrantais, matome įvairių situacijų. Žinome atvejų, kai atvykę žmonės buvo be batų, o žmogus, neturintis kojos, atvyko be ramentų. Kūdikių turinčios moterys neturi būtiniausių daiktų savo mažyliams. Mes su kolegomis iš humanitarinių organizacijų sakome, kad nepriklausomai nuo šių žmonių teisinio statuso, turime vadovautis žmogiškumo principais ir pasirūpinti pažeidžiamais žmonėmis bei esminiais jų poreikiais. Esame itin dėkingi partneriams bei kolegoms, kad atsiliepė į šį kvietimą ir tikiu, kad kartu nuveiksime daug prasmingų darbų, praktikoje įtvirtindami bendražmogiškus humanitarinius principus bei pasirūpindami atvykusiais pažeidžiamais žmonėmis, nepriklausomai nuo jų teisinio statuso", – sakė Lietuvos Raudonojo Kryžiaus vadovė Kristina Meidė.

Reaguojant į šią išskirtinę situaciją, organizacijų savanoriai jau pradėjo teikti pagalbą (Raudonojo Kryžiaus ir Carito, o netrukus –  ir Maltiečių) įvairiose vietose, kur šiuo metu yra sulaikomi ir/ar apgyvendinami migrantai: pasienio kontrolės punktuose bei užkardose, Pasieniečių mokykloje (kur šiuo metu karantinuojamos šeimos) ir Užsieniečių registracijos centre Pabradėje (kur yra ir šeimų, ir vienų atvykusių vyrų). "Maisto bankas" tiekia produktus ir higienos priemones pažeidžiamiems asmenims, atsižvelgiant į kultūrinius niuansus bei amžių (vaikams tiekiamas specialus maistas). "Arscape" prisidės prie užimtumo veiklų migrantų vaikams.

Lietuvos Raudonasis Kryžius, pagal sutartį su Valstybės sienos apsaugos tarnyba turintis prieigą prie visų užsieniečių sulaikymo bei apgyvendinimo vietų, koordinuoja nevyriausybinių organizacijų teikiamą pagalbą ir papildomai rūpinasi atvykusių migrantų informavimu (su vertėjų pagalba), teisiniu konsultavimu ir šeimos ryšių atkūrimu, taip pat vykdo stebėseną sulaikymo bei apgyvendinimo centruose ir teikia rekomendacijas valstybei, kaip užtikrinti bent minimalias priėmimo sąlygas atvykusiems žmonėms.

Per pirmąjį šių metų pusmetį Lietuvos-Baltarusijos sieną neteisėtu būdu kirto jau apie 600 migrantų, vien per birželio mėnesį – apie 400 užsieniečių. Dauguma atvykstančių šiuo metu yra iš šių šalių: Irako, Irano, Sirijos, Tadžikistano, Rusijos. Didžioji dalis jų (apie 90-95 proc.) pateikia Lietuvos Respublikai prieglobsčio prašymus.

Tarp atvykusių žmonių – apie 40 proc. – pažeidžiamų asmenų: moterų su vaikais, besilaukiančių moterų, nelydimų nepilnamečių, žmonių su negaliomis. Iš atvykusiųjų per birželį, daugiau nei 80 yra vaikai (apie 20 proc.).

Apie Raudonąjį Kryžių

Tarptautinis Raudonojo Kryžiaus ir Raudonojo Pusmėnulio judėjimas yra humanitarinė organizacija, apimanti 192 nares valstybes bei apie 14 mln. savanorių. Pagrindinė organizacijos misija – padėti valstybėms ir jų gyventojams ekstremalių situacijų ar įvykių atvejais – esant ginkluotiems konfliktams, karams ar kitoms humanitarinėms krizėms.

Organizacijos veiklos kryptys Lietuvoje: pagalba vienišiems ir sergantiems seneliams; pagalba žmonėms, pasitraukusiems nuo karo ar neramumų savo šalyse; pagalba valstybei ekstremalių situacijų atvejais bei atsitikus kitoms didesnėms nelaimėms.

Daugiau informacijos:

Žydronė Lukšytė, Lietuvos Raudonojo Kryžiaus komunikacijos vadovė,

Tel.nr. + 370 687 52351// El.paštas: Zydrone.luksyte@redcross.lt

2021 06 18 / Klausimas Lietuvai Pasaulinės pabėgėlių dienos išvakarėse – ar išlaikysime žmogiškumo egzaminą

Birželio 20 dieną (šį sekmadienį) bus minima Pasaulinė pabėgėlių diena. Šią dieną turime užduoti sau klausimą, – sako Lietuvos Raudonojo Kryžiaus atstovai. – Ar iš tiesų gyvename tomis vertybėmis, kurias deklaruojame, ir ar išlaikysime žmogiškumo egzaminą, didėjant migrantų srautams.

"Prieš nepilną šimtmetį Lietuva buvo ta šalis, kurios gyventojai turėjo bėgti nuo persekiojimo ir sovietinio režimo – mūsų tautiečiai rado naujus namus Jungtinėse Amerikos Valstijose, Pietų Amerikoje, Australijoje ar Vakarų Europos šalyse. Dabar esame demokratiška, humanitarines vertybes praktikuojanti valstybė, ir į mūsų šalį atvykstant didesniems migrantų srautams, mums teks laikyti žmogiškumo egzaminą, kuriame iš tiesų pasitikrinsime savo vertybes", – sakė Lietuvos Raudonojo Kryžiaus vadovė Kristina Meidė.

Tai yra žmonės – nepriklausomai nuo jų teisinio statuso

Eglė Samuchovaitė, Lietuvos Raudonojo Kryžiaus programų vadovė bei prieglobsčio ir migracijos srities ekspertė, teigia, kad vertinant šiandieninę migracijos situaciją Lietuvoje, svarbu įsivardinti kelis dalykus – kaip žiūrėsime į atvykstančius žmones ir kokias teises, kaip demokratiška visuomenė, turime jiems užtikrinti.

"Didėjant imigracijos skaičiams, visuomenėje pasigirsta stigmatizuojantis naratyvas. Atvykę žmonės pradedami skirstyti į „ekonominius migrantus", "nelegalius migrantus" (šis epitetas apskritai nekorektiškas, kadangi neteisėtai kirsdami sieną, dažnai jie kito pasirinkimo neturi), kalbama apie "grėsmę keliančius" migrantų srautus, klijuojamos kitos etiketės. Tačiau verta suprasti, kad neretai atvykstantys žmonės yra situacijos įkaitai – jie neturi kito pasirinkimo. Tapti pabėgėliu niekada nėra tai, kuo žmogus siekia būti, tai dažniausiai – paskutinė viltis. Ištrūkti iš represyvaus režimo, pabėgti nuo persekiojimo, rasti saugius namus sau ir savo vaikams“, – sakė E.Samuchovaitė.

Pasak jos, tarp atvykusių asmenų esama moterų su vaikais, nelydimų nepilnamečių, žmonių su negaliomis. "Tai yra žmonės, ir koks bebūtų jų teisinis statusas, jie visi turi teisę į pagrindinių humanitarinių poreikių užtikrinimą bei Europos Sąjungos principus atitinkančias teisines procedūras", –  tvirtino Lietuvos Raudonojo Kryžiaus programų vadovė.

Nepalikti žmonių informaciniame vakuume

Nepaisant to, kad į šalį vienu metu atvyksta didesnis migrantų skaičius, Lietuva pagal Europos Sąjungos teisę turi suteikti jiems galimybes susisiekti su nesaugioje aplinkoje likusiais šeimos nariais bei kreiptis dėl prieglobsčio, jei žmogus pasitraukė dėl persekiojimo, karo ar žmogaus teisių pažeidimų savo kilmės valstybėje. Prieglobsčio prašymų nagrinėjimas turi vykti išlaikant tarptautinius ir Europos Sajungos standartus, informuojant apie priimtus sprendimus ir suteikiant teisę apskųsti neigiamą sprendimą.

"Ne mažiau svarbu yra nepalikti žmonių informaciniame vakuume – užtikrinti jiems vertėjo paslaugas, paaiškinti visas teisines procedūras, suteikti galimybes užduoti rūpimus klausimus ir pasirūpinti, kad būtų pateikti atsakymai jiems suprantama kalba", – sakė E.Samuchovaitė.

Tačiau visų pirma, turi būti atliepti baziniai humanitariniai poreikiai: užtikrintos saugios ir adekvačios gyvenimo sąlygos, kol yra sprendžiama dėl tolesnio teisinio žmogaus statuso; pasirūpinta kultūriškai jautriu maitinimu (atsižvelgiant į religiją ir kitus aspektus), užtikrintos galimybės gauti medicinines paslaugas. Taip pat neturėtų būti nepagrįstai ir be teismo sprendimo varžoma judėjimo laisvė.

"Reikia nepamiršti, kad tarp atvykusiųjų yra ir vaikų. Jiems teko „ypatinga" vaikystė, kurios turbūt niekas nelinkėtume savo vaikams. Todėl norėtųsi suteikti jiems saugumą bei galimybes būti gryname ore, žaisti ir bendrauti su bendraamžiais bei vyresniais“, – sakė Lietuvos Raudonojo Kryžiaus programų vadovė.

Pabaigai organizacijos atstovės uždavė dar vieną klausimą – jeigu mums ar mūsų artimiesiems dėl persekiojimo, grėsmės gyvybei ar dėl kitų rimtų priežasčių, tektų palikti savo namus ir atsidurti kitoje šalyje, kokio požiūrio mes norėtume iš ten gyvenančių asmenų, ir kurios mūsų teisės mums tuomet atrodytų svarbios?

Apie Raudonąjį Kryžių

Raudonasis Kryžius yra tarptautinė humanitarinė organizacija, kartu su Raudonojo Pusmėnulio draugija veikianti nuo 1919 metų ir vienijanti 192 nares valstybes bei apie 14 mln. savanorių. Pagrindinė organizacijos misija – padėti valstybėms ir jų gyventojams ekstremalių situacijų ir įvykių atvejais – esant ginkluotiems konfliktams, karams ar kitoms humanitarinėms krizėms.

Organizacijos veiklos kryptys Lietuvoje: pagalba vienišiems ir sergantiems seneliams; pagalba žmonėms, pasitraukusiems nuo karo ar neramumų savo šalyse; pagalba valstybei ekstremalių situacijų atvejais bei atsitikus kitoms didesnėms nelaimėms.

Daugiau informacijos:

Žydronė Lukšytė, Lietuvos Raudonojo Kryžiaus komunikacijos vadovė,

Tel.nr. + 370 687 52351// El.paštas: Zydrone.luksyte@redcross.lt

2021 06 17 / Po šešerių metų išsiskyrimo Lietuvoje susijungė trys pabėgėlių šeimos iš Eritrėjos

Šią savaitę į Lietuvą atvykus eritrėjietei mamai su sūnumi, užsibaigė šešerių metų trukmės išsiskyrimas, paženklinęs dešimties žmonių likimus – Lietuvoje pagaliau susijungė trys iš Eritrėjos kilusios pabėgėlių šeimos, kurios buvo išblaškytos po skirtingas šalis po 2015-ųjų metų pabėgėlių antplūdžio Pietų Europoje. Susijungusi eritrėjiečių šeima – trečia per pastarąsias savaites, kurių susijungimui padėjo įvykti Lietuvos Raudonasis Kryžius.

Lėktuvui nusileidus Lietuvoje, atvykusi mama su sūnumi buvo nuvežti į Ruklos Pabėgėlių priėmimo centrą, kur karantinuosis – atvykę šeimos nariai su Lietuvoje prieglobstį gavusiu ir jau ketverius metus gyvenančiu vyru (bei tėčiu) galės pasimatyti po karantino. Kitos dvi neseniai susijungusios šeimos, kurias sudaro taip pat Lietuvoje prieglobstį gavę vyrai ir iš Etiopijos atvykusios jų žmonos bei vaikai, jau išlaukė izoliacijos laikotarpį ir pagaliau gali apkabinti vienas kitą gyvai.

Prieglobsčio ieškančių žmonių istorijos paženklintos išsiskyrimų

"Kiekvieno pabėgėlio istorija yra žmogaus ir jo šeimos istorija, kuri dažnai yra paženklinta išsiskyrimų, išbandymų ir netekčių. Šių trijų šeimų istorija yra ne apie geresnio gyvenimo paieškas, o apie pabėgimą nuo žiauraus režimo Eritrėjoje, kurioje buvo persekiojama už religiją, vykdomos represijos ir pažeidžiamos kitos žmogaus teisės. Tai, kad šioms šeimoms teko išsiskirti, pakeitė jų likimus – kai kurie vaikai spėjo užaugti be tėčių, o mamos, gyvendamos pabėgėlių stovyklose vienos su nepilnamečiais vaikais, taip pat nebuvo saugios", – sakė Lietuvos Raudonojo Kryžiaus programų vadovė Eglė Samuchovaitė.

Pasak E.Samuchovaitės, šiandieninėje situacijoje, kai Lietuva susiduria su padidėjusiais migrantų, atvykstančių per Baltarusiją, srautais, labai svarbu išlaikyti humanitarines vertybes ir rimtai vertinti atvykusiųjų poreikius susisiekti su savo šeima, likusia nesaugioje aplinkoje, bei išlaikyti tų šeimų vientisumą, kurios atvyko kartu.

"Dalis atvykstančių asmenų turi labai rimtus prieglobsčio motyvus, tad šalis, priimanti pabėgėlius, turi ne tik užtikrinti tarptautinę apsaugą nuo persekiojimo, karų, žmogaus teisių pažeidimų, bet ir  suteikti realias galimybes susijungti su šeimomis – sutuoktiniais ir vaikais, nes pabėgėlis tokią galimybę turi tik jam prieglobstį suteikusioje šalyje", – teigė Lietuvos Raudonojo Kryžiaus programų vadovė.

Šeimų susijungimo procesas užtrunka ilgiau nei turėtų

Jeigu bėgdamos nuo persekiojimo arba neramumų savo šalyse šeimos pakeliui yra išskiriamos, teisę į susijungimą joms garantuoja tarptautinė ir Europos Sąjungos teisė. Tačiau susijungimo procesas dažnai užtrunka ilgiau nei turėtų, kadangi bėgantys nuo neramumų žmonės ne visada turi asmens tapatybę arba šeiminius ryšius patvirtinančius dokumentus, kuriuos jie dažnai praranda būtent dėl persekiojimo ar nestabilios situacijos savo kilmės valstybėje. "Į susijungimo proceso organizavimą tenka įtraukti daug institucijų, ir tai gali tęstis ne vienerius metus", –  teigė E. Samuchovaitė.

Minimos eritrėjiečių šeimos, kurių susijungimu rūpinosi Lietuvos Raudonasis Kryžius, 2015-aisiais metais bėgdamos nuo režimo savo šalyje, buvo išblaškytos po skirtingas šalis, kaip ir šimtai tūkstančių Eritrėjos pabėgėlių, tuo metu pasiekusių Graikijos ar Italijos krantus, nedideliais laiveliais plaukdami per Viduržemio jūrą.

Į Lietuvą šeimų atstovai vyrai pateko 2017-aisiais metais perkėlus juos iš Italijos, Lietuvai solidarizuojantis su kitomis ES šalimis, tais pačiais metais jiems suteiktas prieglobstis Lietuvoje. Tuo tarpu mamos su vaikais pastaruosius kelerius metus buvo likę pabėgėlių stovyklose Etiopijoje. Sprendžiant šeimų susijungimo klausimą Lietuvos Raudonasis Kryžius kreipėsi į visas atsakingas Lietuvos institucijas, kol galiausiai buvo priimtas sprendimas su Jungtinių Tautų pabėgėlių komisaro (UNHCR) ir Tarptautinės migracijos organizacijos (IOM) pagalba organizuoti šių šeimos narių perkėlimą iš Etiopijos.

Trijų eritrėjiečių šeimų susijungimas yra labai lauktas tiek pačioms šeimoms, tiek visas pastangas kelerius metus dėjusiems Lietuvos Raudonojo Kryžiaus prieglobsčio ir migracijos srities ekspertams bei puiki naujiena, artėjant Pasaulinei pabėgėlių dienai (Pasaulinė pabėgėlių diena minima visame pasaulyje birželio 20 d.).

Tokio susijungimo laukia dar dvi eritrėjiečių šeimos, kurioms išsiskyrimo laikotarpis dar prasitęsė dėl sveikatos sutrikimų, kuriuos patyrė Etiopijoje esantys šeimos nariai.

Apie Raudonąjį Kryžių

Raudonasis Kryžius yra tarptautinė humanitarinė organizacija, kartu su Raudonojo Pusmėnulio draugija veikianti nuo 1919 metų ir vienijanti 192 nares valstybes bei apie 14 mln. savanorių. Pagrindinė organizacijos misija – padėti valstybėms ir jų gyventojams ekstremalių situacijų ir įvykių atvejais – esant ginkluotiems konfliktams, karams ar kitoms humanitarinėms krizėms.

Organizacijos veiklos kryptys Lietuvoje: pagalba vienišiems ir sergantiems seneliams; pagalba žmonėms, pasitraukusiems nuo karo ar neramumų savo šalyse; pagalba valstybei ekstremalių situacijų atvejais bei atsitikus kitoms didesnėms nelaimėms.

Daugiau informacijos:

Žydronė Lukšytė, Lietuvos Raudonojo Kryžiaus komunikacijos vadovė,

Tel.nr. + 370 687 52351// El.paštas: Zydrone.luksyte@redcross.lt

2021 05 28 / Lietuvos Raudonasis Kryžius ragina nedelsiant telkti jėgas, ruošiantis didesniam migrantų srautui iš Baltarusijos

Nuo praėjusiais metais vykusių Baltarusijos prezidento rinkimų ir juos sekusių protestų bei valdžios taikomų represijų prieš taikius protestuotojus Minsko ir kitų kaimyninės šalies miestų gatvėse, Lietuvą pasiekia vis daugiau baltarusių. Tačiau pastarieji įvykiai – opozicijos ir nepriklausomos žiniasklaidos atstovų sulaikymai ir bet kokio laisvo, režimo nekontroliuojamo, žodžio užgniaužimas net ir tokiomis drastiškomis priemonėmis, kaip perimant Europos Sąjungos lėktuvą, skrendantį virš Baltarusijos oro erdvės, taip pat oficialūs pareiškimai apie tai, kad užsieniečiai nebus Baltarusijos pasienio institucijų stabdomi – gali sukelti naują, kur kas gausesnę, migracijos bangą, ir Lietuva turi tam pasiruošti, –  teigia Lietuvos Raudonojo Kryžiaus atstovai.

"Lietuva turi turėti planą tam atvejui, jeigu mus pasiektų net ir daugiatūkstantiniai pabėgėlių ir migrantų srautai iš kaimyninės Baltarusijos – o tai yra tikėtina, kadangi sienos kirtimas žeme jiems dabar yra vienintelė galimybė pasitraukti. Turime būti nusimatę, kur būtų laikinai apgyvendinami žmonės, kol spręsis klausimai dėl jų statuso; sutelkti vertėjų, psichologų, medikų bei savanorių pajėgas, kad žmonės gautų adekvačią ir humanitarinius principus atitinkančią pagalbą Lietuvoje", – sakė Lietuvos Raudonojo Kryžiaus vadovė Kristina Meidė.

Taip pat, Lietuvos Raudonojo Kryžiaus duomenimis, per Baltarusiją Lietuvą pasiekia ir migrantai iš kitų valstybių – tokių kaip Irakas, Iranas ar Sirija, – tad reikia būti pasiruošus priimti ir šiuos žmones, jeigu dėl vienų ar kitų priežasčių šis srautas, ieškant kelio į Europos Sąjungą per Baltarusiją ir vėliau Lietuvą, suaktyvėtų. "Per Baltarusiją paprastai atvyksta apie 80 proc. visų Lietuvoje prieglobsčio prašančių žmonių, tad suaktyvėjimas šiame migracijos kelyje yra neatmestinas", – sakė Lietuvos Raudonojo Kryžiaus programų vadovė Eglė Samuchovaitė.

Pasak jos, Lietuvos Raudonasis Kryžius, daug metų dirbdamas su pabėgėliais ir migrantais Lietuvoje, be to, pasiremdamas tarptautine Raudonojo Kryžiaus patirtimi valdant humanitarines krizes kitose Europos valstybėse (Graikijoje, Italijoje ir kt.), yra pasiruošęs padėti valstybei priimant didesnius migrantų srautus ir kviečia kuo skubiau sutelkti jėgas su už tai atsakingomis valstybinėmis institucijomis.

"Reikia atkreipti dėmesį ir į tai, kad didėjant atvykstančių užsieniečių srautui, tarpu jų gali būti prieglobsčio prašytojų su labai rimtais prieglobsčio motyvais, todėl labai svarbu, kad sklandžiai veiktų visos prieglobsčio procedūros. Sritys, kuriose galime turėti nemažai iššūkių, yra bent kelios. Tai ir apgyvendinimo klausimai, jeigu būtų viršytos turimos apgyvendinimo vietos, ir vaikų apsaugos sritis – kadangi bėgant iš neramumų zonų ar represyvaus režimo šalių, neretai šeimos pakeliui yra priverstos išsiskirti. Taip pat būtina numatyti, kaip būtų teikiamos medicininės paslaugos – pavyzdžiui, yra problema, kad šiuo metu tik prieglobsčio prašytojai Lietuvoje yra draudžiami privalomuoju draudimu, o kiti atvykę užsieniečiai lieka be šios apsaugos. Tuo tarpu jų sveikatos būklė gali būti įvairi", – teigė E. Samuchovaitė.

Kita svarbi sritis, ruošiantis priimti atvykėlius, – psichologinės pagalbos paslaugos bei informavimas.

"Tinkamas informavimas yra geriausia prevencinė priemonė užkirsti kelią nesusipratimams ir agresijai, todėl informacija turi būti pateikta žmonėms suprantama kalba dalyvaujant vertėjams, ypač jeigu grupėje nėra nei vieno žmogaus, kuris gerai suprastų ir kalbėtų užsienio kalbomis. Būtina supažindinti atvykusius žmones su tuo, kokios tolimesnės teisinės procedūros, atsakyti į rūpimus klausimus ir pasirūpinti pagrindinėmis humanitarinėmis reikmėmis", – teigė E. Samuchovaitė.

Pasak jos, šios užduotys yra įprastos Lietuvos Raudonojo Kryžiaus Prieglobsčio ir migracijos programos specialistams, organizacija šioje srityje turi didelę patirtį. "Tačiau iššūkis, kuris galimai laukia Lietuvos valstybės, gali būti daug didesnio, nei įprasta, masto, ir kad tinkamai tai suvaldytume, turime kuo skubiau sutelkti jėgas – tiek valstybinės institucijos, tiek NVO, dirbančios šioje srityje", – pastebi Lietuvos Raudonojo Kryžiaus programų vadovė.

Lietuvos Raudonasis Kryžius didelio masto migrantų bangos atveju taip pat yra pasiruošęs kreiptis į tarptautinę Raudonojo Kryžiaus bendruomenę, kad Lietuva sulauktų pagalbos ir iš kitų šalių Raudonojo Kryžiaus organizacijų.

Apie Raudonąjį Kryžių

Raudonasis Kryžius yra tarptautinė humanitarinė organizacija, kartu su Raudonojo Pusmėnulio draugija veikianti nuo 1919 metų ir vienijanti 192 nares valstybes bei apie 14 mln. savanorių. Pagrindinė organizacijos misija – padėti valstybėms ir jų gyventojams ekstremalių situacijų ar įvykių atvejais – esant ginkluotiems konfliktams, karams ar kitoms humanitarinėms krizėms.

Organizacijos veiklos kryptys Lietuvoje: pagalba vienišiems ir sergantiems seneliams; pagalba žmonėms, pasitraukusiems nuo karo ar neramumų savo šalyse; pagalba valstybei ekstremalių situacijų atvejais bei atsitikus kitoms didesnėms nelaimėms.

Daugiau informacijos:

Žydronė Lukšytė, Lietuvos Raudonojo Kryžiaus komunikacijos vadovė,

Tel.nr. + 370 687 52351// El.paštas: Zydrone.luksyte@redcross.lt

2021 05 20 / Reikia skubių žingsnių, siekiant padidinti vakcinų prieinamumą skurdesnėse šalyse, – teigia Raudonasis Kryžius

Žmonių vakcinacijos kalendoriaus paraštėse yra ir Lietuvoje

Tarptautinė Raudonojo Kryžiaus ir Raudonojo Pusmėnulio Federacija ragina valstybes bei farmacijos kompanijas paspartinti sprendimus, kurie padėtų išspręsti nelygybės klausimus, skirstant vakcinas nuo covid-19 visame pasaulyje. Valstybės raginamos taikyti visas įmanomas priemones, kad būtų išplėstos vakcinų gamybos apimtys, ir skiepai būtų prieinami tiek visoms šalims, tiek kiekvienam gyventojui atskiroje šalyje. Tarp minėtų taikytinų priemonių yra ir greitesnės derybos dėl intelektinės nuosavybės bei spartesnis farmacijos kompanijų dalinimasis technologijomis bei žiniomis. Taip pat ir atskirų valstybių žingsniai, siekiant įtraukti į vakcinacijos planus tuos žmonės, kurie šiuo metu yra užmiršti.

"Esame viduryje sunkiausios pandemijos per pastarąjį šimtmetį. Tam, kad derybos dėl intelektinės nuosavybės covid-19 vakcinų klausimu vyktų sparčiau, reikalinga politinė valia. Nuo šių derybų tempo bei nuo to, kaip sklandžiai farmacijos kompanijos dalinsis atrastomis technologijomis bei žiniomis, kurių reikia vakcinų gamybai, priklauso pasaulinės vakcinų gamybos apimtys ir milijonai gyvybių", – sakė Tarptautinės Raudonojo Kryžiaus ir Raudonojo Pusmėnulio Federacijos (angl., IFRC – International Federation of Red Cross and Red Crescent Societies) prezidentas Francesco Rocca.

Vakcinas gaminančios šalys bei farmacijos įmonės skatinamos greičiau atverti prieigą prie technologijų ir žinių kitiems vakcinų gamintojams, tokiu būdu leidžiant išplėsti gamintojų ratą bei vakcinų gamybos apimtis. Pasak F.Rocca, turtingesnės šalys taip pat galėtų prisidėti sprendžiant vakcinų prieinamumo klausimus, pasidalindamos turimomis vakcinų dozėmis su skurdesnėmis šalimis, ypač su tomis, kurios šiuo metu patiria skaudžiausius padarinius dėl covid-19 išplitimo.

IFRC duomenimis, 50-iai neturtingiausių pasaulio šalių šiuo metu tenka vos 2 proc. nuo visų pasaulyje pagaminamų vakcinų, tuo tarpu kai turtingiausių valstybių 50-tukas šių vakcinų gauna 27 kartus daugiau. Afrikos žemynui, kuriame gyvena 14 proc. planetos gyventojų, iš viso tenka vos 1 proc. vakcinų.

"Toks vakcinų paskirstymas ne tik moraliai neteisingas tų šalių atžvilgiu, bet ir didina galimybes plisti labiau užkrečiamoms ir pavojingesnėms viruso mutacijoms tarptautiniu mastu bei kelia nereikalingą spaudimą pasaulio ekonomikai", – teigė F.Rocca.

Žmonės vakcinacijos planų paraštėse

Kita problema, kurią įvardino tarptautinis Raudonasis Kryžius – tai, kad įvairiose šalyse yra visuomenės grupių, kurios lieka "užmirštos", ir joms vakcinos nėra lengvai prieinamos. Tai žmonės, gyvenantys skurdesnėse bendruomenėse, ginkluotų konfliktų zonose, taip pat pabėgėliai bei migrantai, įkalinimo įstaigose esantys žmonės ir t.t. "Šie žmonės taip pat turėtų būti įtraukti į nacionalinius vakcinacijos planus", – teigiama IFRC pranešime.

Pasak Lietuvos Raudonojo Kryžiaus vadovės Kristinos Meidės, net ir Lietuvoje turime tokių visuomenės grupių, kurios vis dar laukia savo eilės patekti į vakcinacijos kalendorių.

"Dar iki šiandien vakcinacijos kalendoriaus paraštėse buvo bent dvi žmonių grupės. Tai asmenys, kurie negali atvykti į vakcinavimo centrus dėl negalios ar kitų fizinių apribojimų ir laukia, kol bus skiepijama namuose, bei nemaža dalis Lietuvoje gyvenančių užsieniečių. Kadangi pretenduoti į skiepą galėjo tik tie asmenys, kurie turi socialinį draudimą ir yra deklaravę gyvenamąją vietą Lietuvoje, į skiepijamų žmonių sąrašus negalėdavo patekti Lietuvoje studijuojantys užsieniečiai bei migrantai, laukiantys leidimo gyventi Lietuvoje – pavyzdžiui, didžioji dalis baltarusių, atvykusių į Lietuvą humanitariniu koridoriumi", – sakė K.Meidė.

Pasak Lietuvos Raudonojo Kryžiaus vadovės, džiugina tai, kad viena iš šių problemų jau išspręsta. Vakar Sveikatos apsaugos ministerija priėmė vakcinavimo tvarkos pakeitimus, pagal kuriuos Lietuvoje galės pasiskiepyti užsieniečiai, kurie neturi socialinio draudimo (t.y., nedirba ir nėra apdrausti valstybės), bet yra išbuvę Lietuvoje bent 180 dienų (nebus reikalaujama deklaruoti gyvenamąją vietą). "Šie pakeitimai leis daugumai Lietuvoje gyvenančių užsieniečių – pabėgėlių bei migrantų – būti paskiepytiems", – sakė K.Meidė.

Tačiau problemų su negalių turinčių gyventojų skiepijimu vis dar išlieka. "Viltingai nuteikia tai, kad kai kurios savivaldybės jau sprendžia skiepijimo namuose iššūkius, tačiau mobilių skiepijimo komandų praktika dar taikoma ne visur", –  sakė K.Meidė.

Mobilias skiepijimo komandas jau yra įsteigusi Kauno miesto ir kai kurios kitos savivaldybės. Tačiau dauguma Lietuvos miestų šių žingsnių dar nėra padarę, ir kol kas didžioji dalis gyventojų, negalinčių atvykti į skiepijimo centrus dėl negalių ar kitų fizinių apribojimų, tebelaukia savo eilės būti paskiepytais namuose.

Apie Raudonąjį Kryžių

Raudonasis Kryžius yra tarptautinė humanitarinė organizacija, kartu su Raudonojo Pusmėnulio draugija veikianti nuo 1919 metų ir vienijanti 192 nares valstybes bei apie 14 mln. savanorių. Pagrindinė organizacijos misija – padėti valstybėms ir jų gyventojams ekstremalių situacijų ar įvykių atvejais – esant ginkluotiems konfliktams, karams ar kitoms humanitarinėms krizėms.

Organizacijos veiklos kryptys Lietuvoje: pagalba vienišiems ir sergantiems seneliams; pagalba žmonėms, pasitraukusiems nuo karo ar neramumų savo šalyse; pagalba valstybei ekstremalių situacijų atvejais bei atsitikus kitoms didesnėms nelaimėms.

Daugiau informacijos:

Žydronė Lukšytė, Lietuvos Raudonojo Kryžiaus komunikacijos vadovė,

Tel.nr. + 370 687 52351// El.paštas: Zydrone.luksyte@redcross.lt

2021 05 07 / Raudonasis Kryžius ir savivaldybės kviečia savanorius padėti savo miestams vakcinacijos centruose

Spartėjant skiepijimo tempams įvairiuose Lietuvos miestuose bei artėjant masinei vakcinacijai, skiepijimo centruose bei poliklinikose jau ima trūkti savanorių. Lietuvos Raudonasis Kryžius, kuris vakcinavimo procese koordinuoja NVO savanorių pajėgas (kai kuriuose miestuose padeda ir "Lietuvos Carito" bei Maltiečių savanoriai) pastebi, kad masinei vakcinacijai reikės beveik dvigubai daugiau savanorių nei turima šiuo metu. Todėl Lietuvos Raudonasis Kryžius kartu su miestų savivaldybėmis ragina neabejingus gyventojus ateiti į pagalbą savo miestams.

"Savanorių jau trūksta visoje Lietuvoje, nepriklausomai nuo miesto dydžio. Nors per pastaruosius mėnesius sukaupėme nemažą savanorių rezervą – tačiau ne visi jie gali padėti darbo valandomis, kuomet jų rankų reikia labiausiai", – sakė Lietuvos Raudonojo Kryžiaus vadovė Kristina Meidė. Pasak jos, atsiveriantys verslai ir kitos veiklos sritys bei artėjanti vasara taip pat "atima" iš vakcinavimo centrų dalį savanorių. Savanorių rankų prašosi ir ligoninės, kur pastaruoju metu padaugėjo covid-19 pacientų.

"Žmonės grįžta į darbus, kiti nori pasimėgauti atsidariusiais barais, sprogstančiais sodais, ir visi – atsikvėpti nuo ilgojo karantino. Ir tai natūralu, žmogiška bei suprantama. Tačiau taip pat svarbu, kad šią vasarą, be to, kad pailsėtume nuo ilgojo užsidarymo, dar padarytume ir reikiamus darbus – kad kitą žiemą vėl nereikėtų užsidaryti. Ir tik sėkmingas gyventojų skiepijimas leis kitą žiemą kvėpuoti lengviau. Todėl labai kviestume visus neabejingus Lietuvos žmones, kuriems tik leidžia jų užimtumas, rasti kelias valandas per savaitę savanorystei ir padėti savo miestams vakcinacijos procese", – sakė K.Meidė.

"Šalies savivaldybėse iki šiol vykęs vakcinacijos procesas nebūtų buvęs toks veiksmingas be savanorių pagalbos. Įvairiuose Lietuvos miestuose ir miesteliuose aukodami savo laiką savanoriai padeda gyventojams nuvykti į vakcinacijos vietą, reguliuoti srautus, kiek įmanoma užtikrinti saugumą ir daro daug kitų dažnai nematomų darbų, kurie padeda mums visiems judėti link viruso suvaldymo ir ankstesnio gyvenimo. Labai vertiname šių savanorių darbą ir kviečiame jų pavyzdžiu pasekti ir kitus", – kvietė Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas Mindaugas Sinkevičius.

Pasak jo, savanorių indėlis bus dar labiau reikalingas netrukus prasidėjus masinei visuomenės vakcinacijai.

Šiuo metu vakcinavimo centruose visoje Lietuvoje jau dirba daugiau nei 600 Lietuvos Raudonojo Kryžiaus savanorių. Tuo tarpu planuojama, kad masinės vakcinacijos metu savanorių poreikis išaugs iki 1000 savanorių. Daugiausiai Lietuvos Raudonojo Kryžiaus savanorių dirba Kauno mieste (apie 220 savanorių), Vilniuje (apie 170 savanorių) ir Klaipėdoje (apie 50 savanorių). Tačiau net ir tuose miestuose, kur savanorių pajėgos kiek mažesnės (pavyzdžiui, Šiauliuose – 34 savanoriai, Alytuje – 46, Visagine – 29), jie daro itin didelį pokytį vakcinacijos procesui.

"Žmonės, atėję skiepytis, neretai turi baimių, jiems nelengva susiorientuoti, kur ir kokius dokumentus pildyti, į kurią skiepijimosi kabinetą eiti ir ką daryti po to. Savanoriai, pasitikę skiepų centro ar poliklinikos lankytojus, padeda jiems susitvarkyti su šiuo procesu, o dažnai – ir su nerimu bei išgąsčiu. Savanorių darbas itin svarbus, ir jiems nuolat dėkojame ne tik mes, bet labai dažnais atvejais – ir skiepytis atėję žmonės", – pasakojo K.Meidė.

Lietuvos Raudonojo Kryžiaus vadovė kviečia nelaukti "masinės vakcinacijos" ir registruotis į savanorius jau dabar. "Nors šiuo metu skiepijimo procesas dar nevadinamas „masine vakcinacija", tačiau savo apimtimis jis toks jau yra“, – teigė Lietuvos Raudonojo Kryžiaus vadovė.

Norintiems tapti savanoriais vakcinacijos centruose bei poliklinikose, nereikia turėti medicininio išsilavinimo, taip pat nėra didelių apribojimų amžiui (kviečiami savanoriai nuo 16 metų). Itin laukiama tų, kurie gali skirti savanorystei bent kelias valandas per savaitę dienos metu – galimai dirbančių ne pilną darbo dieną (arba pamainomis), tų, kurie dirba individualiai ar tokiose srityse, kuriose gali patys reguliuotis savo darbo valandas. Taip pat laukiama ir vyresnių klasių moksleivių bei studentų. Visi būsimi savanoriai praeis Lietuvos Raudonojo Kryžiaus mokymus, bus pasirūpinta jų saugos priemonėmis darbo vakcinacijos centruose metu.

Daugiau informacijos apie tai, kaip tapti Raudonojo Kryžiaus savanoriu ir padėti savo miestui vakcinacijos procese, rasite čia.

Apie Raudonąjį Kryžių

Raudonasis Kryžius yra tarptautinė humanitarinė organizacija, kartu su Raudonojo Pusmėnulio draugija veikianti nuo 1919 metų ir vienijanti 192 nares valstybes bei apie 14 mln. savanorių. Pagrindinė organizacijos misija – padėti valstybėms ir jų gyventojams ekstremalių situacijų ar įvykių atvejais – esant ginkluotiems konfliktams, karams ar kitoms humanitarinėms krizėms.

Organizacijos veiklos kryptys Lietuvoje: pagalba vienišiems ir sergantiems seneliams; pagalba žmonėms, pasitraukusiems nuo karo ar neramumų savo šalyse; pagalba valstybei ekstremalių situacijų atvejais bei atsitikus kitoms didesnėms nelaimėms.

Daugiau informacijos:

Žydronė Lukšytė, Lietuvos Raudonojo Kryžiaus komunikacijos vadovė,

Tel.nr. + 370 687 52351// El.paštas: Zydrone.luksyte@redcross.lt

2021 04 30 / Deklaravusieji pajamas, bet nepaskyrę paramos, dar gali tai padaryti: 10 minučių jūsų laiko šį savaitgalį gali išgelbėti seneliui gyvybę

Liko paskutinis savaitgalis Lietuvos gyventojams deklaruoti pajamas už 2020 metus ir paskirti paramą (1,2 proc. nuo sumokėto gyventojų pajamų mokesčio) potencialiems paramos gavėjams. Tačiau ne visi deklaruojantieji pajamas žino, kad jau pateikus deklaraciją ir iš karto neužpildžius anketos dėl paramos skyrimo, tą galima padaryti vėliau (tačiau ne vėliau, nei iki galutinio deklaracijų pateikimo termino – t.y., gegužės 3 dienos). Lietuvos Raudonasis Kryžius ragina pasinaudoti šia galimybe ir šį savaitgalį papildyti savo deklaracijas tiems, kurie dar nepaskyrė šios paramos.

"Pandeminiai metai yra iššūkis visiems. Ir jeigu kiekvienas iš mūsų susiduria su vienokiais ar kitokiais sunkumais, tai žmonės iš jautresnių, labiau pažeidžiamų visuomenės grupių tų iššūkių turi dar daugiau. Pavyzdžiui, vieniši vyresni žmonės, net ir atsilaisvinus karantinui, ir toliau lieka savo socialiniame vieno žmogaus „burbule", jiems susikaupusi įtampa ir baimė dėl ateities niekur nedingsta. Tad savanorių darbas, lankant senelius ir rūpinantis jų emocine sveikata, šiuo metu yra itin svarbus“, – sakė Lietuvos Raudonojo Kryžiaus vadovė Kristina Meidė.

Tai, kad senelių vienišumo problema yra itin rimta ir gali privesti prie liūdnų pasekmių, Lietuvos Raudonasis Kryžius dar kartą įsitikino ir per pastarąjį mėnesį. Organizacija vykdė informacinę kampaniją "(Ne)vienišas gimtadienis", kurioje kalbėjo senelių vienišumo ir savižudybių tema (kampanija rėmėsi statistiniais duomenimis, kurie rodo, kad tarp visų nusižudžiusiųjų, vyresni žmonės sudaro net apie 40 proc.).

"Po pokalbių šia tema žiniasklaidos priemonėse, po mūsų transliuotų video klipų – kaskart sulaukdavome skambučių, įrodančių, jog vyresnio amžiaus žmonėms tikrai reikia pagalbos. Skambino nepažįstamos močiutės ir klausė, ar mūsų savanoriai galėtų užsukti ir pakabinti užuolaidas arba atlikti kitus nedidelius buitinius darbus – ir mums akivaizdu, kad šiuo atveju užuolaidos nėra tik „užuolaidos", visada po tokiais prašymais slypi daugiau. Tačiau itin sukrėtė keli skambučiai, kai su mumis susisiekę seneliai tiesiai pasakė turintys minčių apie pasitraukimą iš gyvenimo“, –  pasakojo Lietuvos Raudonojo Kryžiaus vadovė.

Pasak K.Meidės, padėti šiems ir kitiems seneliams dažniausiai yra paprasta – jiems tereikia emocinio ryšio ir jausmo, kad yra žmonių, kuriems rūpi. Visi paskambinusieji seneliai sulaukė Lietuvos Raudonojo Kryžiaus savanorių pagalbos, o prakalbusieji apie suicidines mintis – ir psichologų konsultacijų.

O negalinčius skirti laiko savanorystei ir tokiu būdu pasirūpinti vienišais senoliais, K.Meidė kviečia prisidėti prie Lietuvos Raudonojo Kryžiaus veiklos bent dešimčia minučių šį savaitgalį – užpildant prašymą dėl paramos skyrimo. Juo labiau, kad tam nereikia išleisti nė euro – paramai yra nukreipiami jūsų jau sumokėti mokesčiai valstybei.

"Jeigu jau užpildėte pajamų deklaraciją, bet nepateikėte prašymo dėl paramos skyrimo, padarykite tai šį savaitgalį. Nuo savo laisvalaikio atimsite tik dešimt minučių. Tačiau kažkam tai gali reikšti naują draugystę, o kai kuriais atvejais – išgelbėtą senelio gyvybę", – sakė K.Meidė.

Paskirti paramą nuo sumokėtų mokesčių galima prisijungus prie elektroninės deklaravimo sistemos EDS. Tarp puslapyje pateiktų "VMI elektroninių paslaugų" reikia pasirinkti meniu laukelį "Pildyti formą" ir joje radus pasirinkimą "Prašymas skirti paramą", užpildyti "FR0512 vk" formą. Lietuvos Raudonojo Kryžiaus (identifikacinis numeris) kodas 190679146.

Apie Raudonąjį Kryžių

Raudonasis Kryžius yra tarptautinė humanitarinė organizacija, kartu su Raudonojo Pusmėnulio draugija veikianti nuo 1919 metų ir vienijanti 192 nares valstybes bei apie 13 mln. savanorių. Pagrindinė organizacijos misija – padėti valstybėms ir jų gyventojams ekstremalių situacijų ar įvykių atvejais – esant ginkluotiems konfliktams, karams ar kitoms humanitarinėms krizėms.

Organizacijos veiklos kryptys Lietuvoje: pagalba vienišiems ir sergantiems senoliams; pagalba žmonėms, pasitraukusiems nuo karo ar neramumų savo šalyse; pagalba valstybei ekstremalių situacijų atvejais bei atsitikus kitoms didesnėms nelaimėms.

Daugiau informacijos:

Žydronė Lukšytė, Lietuvos Raudonojo Kryžiaus komunikacijos vadovė,

Tel.nr. + 370 687 52351// El.paštas: Zydrone.luksyte@redcross.lt

2021 04 27 / Senjorė Tatjana: Netikėjau, kad vėl pradėsiu laukti savo gimtadienių

"Prieš dvejus metus susipažinau su savanore Liudmila. Tada vėl pajutau gyvenimo skonį ir nuo tol nebesijaučiu tokia vieniša. Sunku patikėti, bet netgi pradėjau laukti savo gimtadienių", – šypsosi 71-erių Tatjana Zagorskaja. Visagine gyvenanti moteris atvira – anksčiau vienatvės jausmas ją aplankydavo gana dažnai. Tačiau pažintis su Lietuvos Raudonojo Kryžiaus savanore į gyvenimą atnešė malonių pokyčių, kurie vėl priverčia jaustis gyvu, laimingu ir reikalingu žmogumi.

"Vaikų neturiu, vyras, deja, jau iškeliavo į amžinybę. Todėl dienas namuose leidžiu viena. Mano pramoga – pokalbiai su Liudmila. Kalbame apie viską – dalinamės prisiminimais, aptarinėjame dabarties aktualijas. O ypač dažnai juokaujame. Mudvi turime humoro jausmą, kuris sutampa, todėl juoko ir šypsenų mūsų bendravime tikrai netrūksta. Kasdien dėkoju likimui, kad mano gyvenime atsirado Liudmila. Ji man tarsi šeima", – džiaugiasi senolė.

Nevienišas gimtadienis

Senjorė Tatjana pastebi, kad vienišumas labiausiai "kerta" per šventes: "Gimtadieniai ir kitos šventės man kaip ir daugeliui asocijuojasi su šeima, draugais, kolegomis, plačiomis jų šypsenomis ir maloniais pokalbiais prie šventinio stalo. Tačiau, jei gyveni vienui vienas, šventės dažnai nebetenka prasmės."

Tačiau senelė sako, jog tai pasikeičia, kai turi bent vieną artimą žmogų. Tada išties norisi švęsti, nes tai tampa dar viena proga susitikti ir pabūti drauge. Ji dar dabar su šypsena veide prisimena savo gimtadienį, kurį po ilgo laiko pagaliau sutiko nebe viena – atėjusi jos pasveikinti savanorė Liudmila ne tik pradžiugino ją savo apsilankymu, bet ir didele puokšte ramunių.

"Ramunės – mano mėgstamiausios gėlės. Būdamas gyvas vyras visada jas dovanodavo. Todėl tądien tarpduryje pamačiusi Liudmilą su ramunių puokšte susigraudinau. Vėliau mes padengėme stalą dviems. Be žvakių neįsivaizduoju nė vienos šventės, tad užsidegėme jų, pamerkėme ramunes ir mane užplūdo prisiminimai. Liudmilai pasakojau, kaip prieš 30 metų savo gimtadienį švenčiau Ispanijoje. Prieš akis iškilo ir kiti prisiminimai, kuomet gimtadienius minėdavau mylimų kolegų, draugų bei šeimos apsuptyje. Dainos, šokiai ir pokalbiai iki paryčių. Atrodo, kad tai buvo dar vakar... O tą dieną prie stalo sėdėjome dviese. Bet aš neliūdėjau. Buvau be galo dėkinga, jog gimtadienį vėl sutinku ne viena ir šalia manęs yra Liudmila", – pasakoja Tatjana.

Širdučių istorija

Senjorę globojanti Lietuvos Raudonojo Kryžiaus savanorė Liudmila Stanevičienė pasakoja, jog savanoriauti ji apsisprendė, nes jai patinka padėti kitiems – tai moteriai suteikia labai daug malonumo. Pasak Liudmilos, nepabandžius savanoriauti sunku net įsivaizduoti, koks reikšmingas kitam gali būti mūsų dėmesys, ir dar ne iki galo aišku, kam šis ryšys duoda daugiau malonumo – ar savanoriui, ar lankomam senoliui.

"Mūsų bendravimą su Tatjana aš vadinu širdučių istorija. Ji kiekvieną rytą man atsiunčia „širdelę" arba nuoširdų palinkėjimą per socialinių tinklų bendravimo programėlę. Tatjana man sako – "aš jaučiu, kad tau labai rūpiu, bet žinok, kad tu man irgi rūpi, ir kai siunčiu tau „širdelę", noriu, kad žinotum, jog man viskas gerai“, – pasakoja savanorė Liudmila.

Pasak savanorės, svarbiausia lankomiems senjorams ne pagalba buityje (pavyzdžiui, Tatjana visada kiek galėdama stengiasi visus darbus nudirbti pati), o nuoširdus bendravimas. "Kartais šeimoje tiek neišsikalbama, kiek mes su Tatjana. Nuolat sakau Tatjanai, kad man labai pasisekė ją surasti – mums abiems patinka poezija, panašūs filmai ar knygos – tad temų pokalbiams turime daug. O ji man nuolat kartoja, kad tai jai pasisekė, kad sutiko mane", – šypsosi savanorė.

Lietuvos Raudonasis Kryžius jau ne pirmi metai vykdo "Šiltų apsilankymų" programą, kuri rūpinasi vienišais senjorais. 2020 metais, surinktų lėšų ir savanorių dėka, organizacija pasirūpino beveik 1700 senelių, iš jų 754-iems teikta reguliari pagalba (lankymo bei slaugos paslaugos). Savanoriai lanko vienišus bei sergančius senelius namuose, o kai to neįmanoma padaryti dėl karantino sąlygų – nuolat bendrauja su senjorais telefonu, moko juos naudotis ir kitomis komunikacijos priemonėmis.

Kiekvienas norintis prisidėti prie senelių vienišumo problemos sprendimo, turi galimybę skirti 1,2 proc. nuo GPM Lietuvos Raudonajam Kryžiui (daugiau informacijos apie tai čia). Paskirti paramą galima užpildant elektroninę deklaracijos formą arba išsiunčiant užpildytą formą paštu į VMI. Lietuvos Raudonojo Kryžiaus (identifikacinis numeris) kodas 190679146.

Apie Raudonąjį Kryžių

Raudonasis Kryžius yra tarptautinė humanitarinė organizacija, kartu su Raudonojo Pusmėnulio draugija veikianti nuo 1919 metų ir vienijanti 192 nares valstybes bei apie 13 mln. savanorių. Pagrindinė organizacijos misija – padėti valstybėms ir jų gyventojams ekstremalių situacijų ar įvykių atvejais – esant ginkluotiems konfliktams, karams ar kitoms humanitarinėms krizėms.

Organizacijos veiklos kryptys Lietuvoje: pagalba vienišiems ir sergantiems senoliams; pagalba žmonėms, pasitraukusiems nuo karo ar neramumų savo šalyse; pagalba valstybei ekstremalių situacijų atvejais bei atsitikus kitoms didesnėms nelaimėms.

Daugiau informacijos:

Žydronė Lukšytė

Lietuvos Raudonojo Kryžiaus komunikacijos vadovė

zydrone.luksyte@redcross.lt  

+370 687 52351

2021 04 09 / Lietuvos Raudonasis Kryžius pristato kampaniją „(Ne)vieniši gimtadieniai“

Akcentuodamas vyresnių žmonių vienišumo problemą ir žiaurią senjorų mirčių statistiką, Lietuvos Raudonasis Kryžius pradėjo viešinimo kampaniją "(Ne)vieniši gimtadieniai". Kampanija skatina prisidėti prie senelių vienišumo mažinimo skiriant 1,2 proc. gyventojų pajamų mokesčio (GPM) Lietuvos Raudonajam Kryžiui.

"Senjorų vienišumo bei socialinės atskirties problema pastebime jau ne pirmus metus. Apie tai kalbėjome ir pernai, atlikę senjorų apklausą. Tuomet įsitikinome, kad karantinas ne tik dar labiau įkalino juos namuose, bet ir atėmė džiaugsmą, kurį seneliai patiria išeidami į viešumą ir persimesdami bent vienu kitu žodžiu kad ir su menkiau pažįstamais žmonėmis. Vis gi, gavę išankstinius 2020 metų Higienos instituto duomenis, rodančius, jog vyresni nei 60 metų žmonės žudosi kur kas dažniau nei žmonės kitose amžiaus grupėse, buvome šokiruoti ir mes. Apie tai viešojoje erdvėje kalbama ir diskutuojama retai – turbūt ir todėl, kad senjorai neretai miršta vieni", –  sako Lietuvos Raudonojo Kryžiaus vadovė Kristina Meidė.

Pasak K.Meidės, drastiška senjorų savižudybių statistika paskatino kalbėti šia tema garsiau ir pakviesti kiekvieną prisidėti prie to, kad pagyvenę žmonės neliktų vieni. "Tai galime padaryti tiek prisijungdami prie savanorių, kurie lanko vienišus senelius, tiek skirdami paramą tokioms organizacijoms kaip Lietuvos Raudonasis Kryžius, kurios rūpinasi pagyvenusiais žmonėmis", – siūlo Lietuvos Raudonojo Kryžiaus vadovė. "Svarbiausia, jog negalvotume, kad tai „kitų problema". Kiekvienas galime padaryti nedidelį žingsnį, padėsiantį sumažinti šią problemą. Ir tik nuo mūsų visų priklauso, kaip jausis ir kuo gyvens šalia esantys vyresni žmonės“, – teigia K.Meidė.

Kampanijai pasirinkta jautri vienišo gimtadienio scena

Atsižvelgiant į šokiruojančią savižudybių statistiką (net 40 proc. nusižudžiusių asmenų sudaro vyresni nei 60 metų žmonės), buvo suformuluota viešinimo kampanijos užduotis – atkreipti dėmesį į senjorų vienišumo problemą ir paskatinti prisidėti prie senelių vienišumo ir savižudybių mažinimo skiriant 1,2 proc. GPM dalį Lietuvos Raudonajam Kryžiui. Ši viešinimo kampanijos užduotis buvo patikėta kūrybos agentūrai "WorkFork".

"Skaudi savižudybių statistika tapo pagrindu aštresnei viešinimo kampanijai. Tačiau kita užduoties dalis buvo kalbėti apie tai jautriai ir atsakingai", – sako kūrybos agentūros "WorkFork" kūrybos direktorius Andrius Jakučionis. Pasak jo, rengiant kampaniją taip pat buvo konsultuojamasi su psichologais, kurie patarė, kaip komunikuoti šia tematika atsakingai.

"Atspirties tašku šių metų Lietuvos Raudonojo Kryžiaus 1,2% kampanijos idėjai tapo vienišo gimtadienio scena. Turbūt visi žinome, kad vienišumo problema skaudžiausiai atsiskleidžia per šventes – kai nėra su kuo jų švęsti, vienišus žmonės apninka liūdnos mintys. Vyresnioji karta nelinkusi atvirauti apie savo jausmus, dažniausiai visas besikaupiančias emocijas  užgniaužia savyje ir su jomis gyvena visą gyvenimą. Su amžiumi artimų žmonių ratas stipriai siaurėja, o neretais atvejais jie lieka visai vieniši. Todėl vienišumas ir nereikalingumo jausmas gali sukelti ir savižudiškų minčių", – kampanijos idėją pristato "WorkFork" kūrybos direktorius Andrius Jakučionis.

Kampanijai buvo sukurtas videoklipas, kuris pasakoja trumpą vienišos močiutės gimtadienio istoriją. Kaip įprasta, gimtadienio kulminacija yra tortas ir žvakutės su norais. Tačiau vienišą senolę vietoje artimųjų ar draugų aplanko juodos mintys. Sakinys nebaigtas sąmoningai – jį pabaigti galės žiūrovas, pamatęs savižudybių statistiką.

Videoklipą nufilmavo "Broproduction" kūrybinė komanda su režisieriumi Šarūnu Mikulskiu. Net ir vienam kadrui nufilmuoti prireikė 5 valandų ir 100 žvakučių. Vienišumą pabrėžia minimalistiniai viso klipo sprendimai – juodai baltas koloritas, vienas veiksmas, kukli aplinka, santūri muzika ir įtaigus močiutės žvilgsnis.

Kampanijos "(Ne)vieniši gimtadieniai" metu iki  gegužės 3 d. planuojama transliuoti televizijos bei radijo klipus, taip pat numatyta lauko reklama, komunikacija socialinėse medijose bei kitos viešinimo priemonės.

Pagrindinė kampanijos žinia – kad kiekvienas norintis prisidėti prie senelių vienišumo problemos sprendimo, gali tai padaryti skirdamas 1,2 proc. ar dalį paramos nuo GPM Lietuvos Raudonajam Kryžiui. Lietuvos Raudonojo Kryžiaus (identifikacinis numeris) kodas 190679146. Be to, norintieji gali skirti ir nuolatinę paramą.

Lietuvos Raudonasis Kryžius jau ne pirmi metai vykdo "Šiltų apsilankymų" programą, kuri nukreipta į tai, kad būtų pasirūpinta vienišais senjorais. 2020 metais, surinktų lėšų ir savanorių dėka, organizacija pasirūpino beveik 1700 senelių, iš jų 754-iems teikta reguliari pagalba (lankymo bei slaugos paslaugos). Savanoriai lanko vienišus bei sergančius senelius namuose, o kai to neįmanoma padaryti dėl karantino sąlygų – nuolat bendrauja su senjorais telefonu, moko juos naudotis ir kitomis komunikacijos priemonėmis.

Lietuvos Raudonojo Kryžiaus klipą pamatyti galite čia.

Jei susidūrėte su sunkumais, skambinkite nemokama emocinės pagalbos linija numeriu 1809.

Apie Raudonąjį Kryžių

Raudonasis Kryžius yra tarptautinė humanitarinė organizacija, kartu su Raudonojo Pusmėnulio draugija veikianti nuo 1919 metų ir vienijanti 192 nares valstybes bei apie 13 mln. savanorių. Pagrindinė organizacijos misija – padėti valstybėms ir jų gyventojams ekstremalių situacijų ar įvykių atvejais – esant ginkluotiems konfliktams, karams ar kitoms humanitarinėms krizėms.

Organizacijos veiklos kryptys Lietuvoje: pagalba vienišiems ir sergantiems senoliams; pagalba žmonėms, pasitraukusiems nuo karo ar neramumų savo šalyse; pagalba valstybei ekstremalių situacijų atvejais bei atsitikus kitoms didesnėms nelaimėms.

Daugiau informacijos:

Žydronė Lukšytė, Lietuvos Raudonojo Kryžiaus komunikacijos vadovė,

Tel.nr. + 370 687 52351// El.paštas: Zydrone.luksyte@redcross.lt

2021 04 07 / Lietuvoje pradeda galioti tarptautinis Raudonojo Kryžiaus kelionės dokumentas

Bendru Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ir užsienio reikalų ministrų įsakymu nuo šiol yra pripažįstamas tinkamu atvykti į Lietuvos Respubliką Tarptautinio Raudonojo Kryžiaus komiteto išduodamas kelionės dokumentas, skirtas kirsti valstybių sienas išskirtiniais atvejais, kai žmogus kito dokumento neturi ir yra apsunkintos galimybės jį gauti (angl. "Emergency travel document"). Lietuva yra pirmoji iš Baltijos valstybių, nusprendusi pripažinti šį dokumentą.

Tarptautinis Raudonojo Kryžiaus kelionės dokumentas yra išduodamas asmenims, kurie bėgdami nuo neramumų savo šalyse prarado tapatybę patvirtinančius dokumentus ir kitais būdais neturi galimybės jų atkurti. Šis dokumentas palengvina galimybes grįžti į savo šalį (jei pasibaigus neramumams ar pasikeitus kitoms aplinkybėms, asmuo nori ten grįžti); atvykti į šalį, kuri yra pasiruošusi suteikti prieglobstį, bei vykti į kitą valstybę, kad asmuo susijungtų su savo šeimos nariais. Išduodant tarptautinį kelionės dokumentą, bendradarbiauja skirtingų šalių Raudonojo Kryžiaus organizacijos bei tų šalių institucijos, kad būtų įsitikinta asmenų tapatybe ir jų giminystės ryšiais.

"Lietuva žengė dar vieną žingsnį, stiprindama bendradarbiavimą su Tarptautine Raudonojo Kryžiaus organizacija. Naujausius saugumo reikalavimus atitinkantis kelionės dokumentas leis kirsti valstybių sienas išskirtinais atvejais ir palengvins žmonėms galimybę grįžti į gimtinę ar vykti į priimančią šalį", – teigė užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.

"Iš tiesų galima pasidžiaugti, kad dviejų ministrų įsakymu pripažinus Tarptautinio Raudonojo Kryžiaus Komiteto išduodamą kelionės dokumentą tinkamu atvykti į Lietuvą, sudaryta galimybė padėti nuo karo ar persekiojimo iš savo tėvynės bėgantiems žmonėms susijungti su savo šeimomis. Pripažindama šį kelionės dokumentą Lietuva tuo pačiu prisijungia prie šalių, kurios vedinos humanitarinių tikslų yra pasirengusios padėti pabėgėliams ar kitiems, sunkioje padėtyje atsidūrusiems ir savo dokumentų neturintiems asmenims," – sakė Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.

Pasak Lietuvos Raudonojo Kryžiaus vadovės Kristinos Meidės, valstybės institucijoms pripažinus tarptautinį Raudonojo Kryžiaus kelionės dokumentą, palengvės ir Lietuvos Raudonojo Kryžiaus darbas, kurį atlieka organizacijos specialistai, besirūpindami pabėgėliais bei migrantais, esančiais Lietuvoje.

"Lietuva suteikia prieglobstį tiek nuo karo pabėgusiems sirams, tiek mūsų kaimynams baltarusiams, kuriuos persekioja režimas. Tačiau geriausiai galime padėti tik turėdami aiškias taisykles. Šiuo atveju tarptautinis Raudonojo Kryžiaus kelionės dokumentas tą ir reiškia – galimybę aiškiai nustatyta tvarka padėti žmonėms pasiekti saugią valstybę. Todėl džiaugiamės, kad Lietuva, pirmoji iš Baltijos šalių, žengia šį žingsnį", – sakė K.Meidė.

Pirmieji Tarptautinio Raudonojo Kryžiaus kelionės dokumentai buvo išduoti 1945 metais, kai po II-ojo pasaulinio karo įvairiose šalyse liko itin daug užstrigusių asmenų, neturėjusių jokių dokumentų: išlaisvintų karo belaisvių, pabėgėlių ir kt. Tam, kad galėtų grįžti į savo gimtąsias šalis (ar vyktų į kitą valstybę), jiems reikėjo tapatybę patvirtinančių dokumentų, kurių jie negalėjo turėti. Tarptautinio Raudonojo Kryžiaus Komitetas, bendradarbiaudamas su įvairių šalių institucijomis, tuo metu sukūrė pagrindus tokiam laikinam dokumentui išduoti. Ir nuo to laiko šis dokumentas padėjo grįžti į namus (ar nuvykti į kitą numatytą šalį) daugiau nei 600 tūkst. asmenų.

2019 metais tarptautinis Raudonojo Kryžiaus kelionės dokumentas buvo atnaujintas, kad atitiktų naujausius saugumo reikalavimus – jame yra pateikiami biometriniai asmens duomenys, įdiegtos apsaugos nuo dokumentų klastojimo.

Apie Raudonąjį Kryžių

Raudonasis Kryžius yra tarptautinė humanitarinė organizacija, kartu su Raudonojo Pusmėnulio draugija veikianti nuo 1919 metų ir vienijanti 192 nares valstybes bei apie 13 mln. savanorių. Pagrindinė organizacijos misija – padėti valstybėms ir jų gyventojams ekstremalių situacijų ar įvykių atvejais – esant ginkluotiems konfliktams, karams ar kitoms humanitarinėms krizėms.

Organizacijos veiklos kryptys Lietuvoje: pagalba vienišiems ir sergantiems senoliams; pagalba žmonėms, pasitraukusiems nuo karo ar neramumų savo šalyse; pagalba valstybei ekstremalių situacijų atvejais bei atsitikus kitoms didesnėms nelaimėms.

Daugiau informacijos:

Žydronė Lukšytė, Lietuvos Raudonojo Kryžiaus komunikacijos vadovė,

Tel.nr. + 370 687 52351// El.paštas: Zydrone.luksyte@redcross.lt

2021 04 01 / Nors Lietuvoje savižudybių skaičius mažėja kasmet, tačiau nusižudžiusių senjorų dalis – ne

Šalyje net 40 proc. visų nusižudžiusiųjų – vyresni nei 60 metų žmonės, rodo išankstiniai 2020 metų Higienos instituto duomenys. Pasak specialistų, vienišumas ir socialinė izoliacija – vieni iš svarbiausių faktorių, lemiančių tokią statistiką. Lietuvos Raudonasis Kryžius senjorų savižudybių ir vienišumo problemą ragina spręsti drauge – kiekvienas gali prisidėti tapdamas organizacijos savanoriu ar skirdamas paramą, kuri būtų nukreipta tam, kad senjorai neliktų vieni.

Pernai šalyje iš viso nusižudė 624 asmenys, iš jų net 40 proc. vyresni nei 60 metų žmonės (254 asmenys), rodo išankstiniai Higienos instituto duomenys. 2019-aisiais Lietuvoje nusižudė 658 asmenys, iš kurių 37 proc. – vyresni nei 60 metų (242 asmenys). Bendrai visuomenėje šio amžiaus žmonės sudaro apie 27 proc.

Anot specialistų, vyresnio amžiaus žmonių savižudybėms įtakos turi vienišumas. Mat perkopę 60 metų, žmonės dažnai patenka į kritinį etapą – radikaliai mažėja jų socialumas, dažnėja sveikatos problemos, atsiranda egzistencinių klausimų.

"Kiekvienas iš mūsų nori būti matomas, girdimas ir vertinimas – nepriklausomai nuo amžiaus, socialinio statuso ar fizinės savijautos. Tačiau vyresnių žmonių vienišumas ir atskirtis yra viena didžiausių problemų mūsų visuomenėje. Todėl Lietuvos Raudonasis Kryžius jau kelerius metus vykdo „Šiltų apsilankymų" programą ir rūpinasi vienišais senoliais – iš viso pernai pasirūpinome beveik 1700 senelių, iš jų 754-iems teikėme reguliarią pagalbą (lankymo bei slaugos paslaugas). Mūsų savanoriai lanko vienišus bei sergančius senelius namuose, o kai to neįmanoma padaryti dėl karantino sąlygų – nuolat bendrauja su senjorais telefonu, moko juos naudotis ir kitomis komunikacijos priemonėmis“, – pasakoja Lietuvos Raudonojo Kryžiaus vadovė Kristina Meidė.

Pasak K.Meidės, visuomenė taip pat gali prisidėti prie šios Lietuvos Raudonojo Kryžiaus veiklos – tapdami savanoriais, skirdami nuolatinę paramą arba aukodami 1,2 proc. nuo sumokėto gyventojų pajamų mokesčio (GPM). "Paramos deklaravimas vidutiniškai užtrunka vos 2 minutes, tačiau mums tai pavirsta šimtais papildomų valandų, kurias skiriame vienišų žmonių lankymui", –  sako K.Meidė.

Būtina senelių integracija į bendruomenes

Nors vienos savižudybių priežasties nėra, tačiau 2020 metų savižudybių skaičiaus augimui įtakos galimai turėjo ir COVID-19 situacija, teigia "Vilnius sveikiau" Vilniaus miesto savižudybių rizikos valdymo algoritmo koordinatorė Viktorija Andreikėnaitė.

"Matome, jog COVID-19 dar labiau išryškino vyresnio amžiaus žmonių socialinę bei fizinę atskirtį, senelių vienišumą. Ir nors šalyje kasmet vis daugiau veiksmų, padedančių mažinti savižudybių skaičių, mums vis dar trūksta tikslingų nacionalinio lygmens priemonių, nukreiptų būtent į vyresnio amžiaus gyventojų savižudybių prevenciją. Stinga ne tik šeimos gydytojų įtraukimo į psichikos sveikatos gerinimo procesus, bet ir senjorų integracijos į visuomenę, skirtingas bendruomenių veiklas", – dėsto V. Andreikėnaitė.

"Grąžinti senjorus į bendruomenes yra vienas svarbiausių tikslų. Savanoriai ne tik gurkšnoja arbatą kartu su seneliais (kai leidžia karantino sąlygos), bet ir moko juos naudotis nuotolinio ryšio priemonėmis, aptaria kur kreiptis prireikus psichologinės ar medicininės pagalbos, padeda senoliams lengviau išgyventi artimųjų netektis. Skatina įsitraukti į vietos bendruomenių veiklas bei užmegzti naujus ryšius su bendraamžiais, tokiu būdu stiprindami senjorų savarankiškumą ir priklausymo bendruomenei jausmą", –  pasakoja K.Meidė.

Ką daryti atpažinus rizikos ženklus?

"Nors savižudybių ženklai ir jų atpažinimas bendras visoms amžiaus grupėms, tačiau vyresnio amžiaus žmonės turi vieną bendravimo ypatumą – jie kur kas dažniau kalba apie mirtį. Ir tai visiškai natūralu. Tačiau labai svarbu atkreipti dėmesį į žmogaus elgesio pokyčius – staigius nuotaikos svyravimus, posakius „aš niekam nebereikalingas", "esu našta", "noriu viską baigti", neįprastą turto, daiktų išdalinimą. Visa tai gali byloti apie suicidines mintis – vardina V. Andreikėnaitė. – Vis tik sužinoti, ar žmogus tikrai galvoja apie savižudybę galime tik tiesiai paklausę "ar tu galvoji apie savižudybę?". Dažnai baiminamasi, kad tokais klausimais savižudybę galima paskatinti. Tai – mitas. Iš tiesų toks žingsnis vyresnio amžiaus žmogui gali sukelti palengvėjimą – kažkas atkreipė dėmesį ir panoro atvirai pasikalbėti apie mano problemas, vadinasi aš vis dar rūpiu“.

Anot V. Andreikėnaitės, po pokalbio tolimesni žingsniai – išklausyti ir nukreipti profesionalios pagalbos. Juk nepuolame patys gipsuoti sulūžusios rankos ar kojos. Taip ir žmogų su savižudybės rizika svarbu patikėti šioje srityje dirbantiems specialistams.

Kiekvienas norintis prisidėti prie senelių vienišumo problemos sprendimo, turi galimybę skirti 1,2 proc. nuo GPM Lietuvos Raudonajam Kryžiui: https://www.redcross.lt/skirkite-2-procentus. Tai galima padaryti užpildant elektroninę formą, deklaracijos formą išsiunčiant paštu ar užpildytą prašymą pateikus VMI darbuotojams. Lietuvos Raudonojo Kryžiaus (identifikacinis numeris) kodas 190679146.

Jei susidūrėte su sunkumais, skambinkite nemokama emocinės pagalbos linija numeriu 1809.

Apie Raudonąjį Kryžių

Raudonasis Kryžius yra tarptautinė humanitarinė organizacija, kartu su Raudonojo Pusmėnulio draugija veikianti nuo 1919 metų ir vienijanti 192 nares valstybes bei apie 13 mln. savanorių. Pagrindinė organizacijos misija – padėti valstybėms ir jų gyventojams ekstremalių situacijų ar įvykių atvejais – esant ginkluotiems konfliktams, karams ar kitoms humanitarinėms krizėms.

Organizacijos veiklos kryptys Lietuvoje: pagalba vienišiems ir sergantiems senoliams; pagalba žmonėms, pasitraukusiems nuo karo ar neramumų savo šalyse; pagalba valstybei ekstremalių situacijų atvejais bei atsitikus kitoms didesnėms nelaimėms.

Daugiau informacijos:

Žydronė Lukšytė, Lietuvos Raudonojo Kryžiaus komunikacijos vadovė,

Tel.nr. + 370 687 52351// El.paštas: Zydrone.luksyte@redcross.lt

2021 03 18 / Pandemija kelia aukotojus į skaitmeninę erdvę – ten eina ir humanitarinės organizacijos: paaukoti Lietuvos Raudonojo Kryžiaus veikloms jau galima ir per „Revolut“ programėlę

Nevyriausybinių organizacijų atstovai pastebi, kad pandeminiais metais nesumažėjo žmonių noras remti humanitarines organizacijas ir jų vykdomas veiklas. Tačiau žmonės, negalėdami aukoti prekybos centruose ar kitose viešose vietose, daro tai elektroniniais kanalais. Todėl Lietuvos Raudonasis Kryžius, kartu su pasauline finansų platforma "Revolut", pristatė savo rėmėjams naujas galimybes aukoti paprasčiau ir neišeinant iš namų.

Norintys paaukoti Lietuvos Raudonajam Kryžiui dabar tai galės padaryti ir per "Revolut" programėlę. "Revolut" klientai, kurių Lietuvoje jau yra daugiau nei 300 tūkstančių, galės pasirinkti vieną iš trijų aukojimo būdų: paaukoti norimo dydžio vienkartinę įmoką; aukoti nuolat periodinėmis įmokomis – asmuo galės nustatymuose pasirinkti kokią sumą ir kokiu dažnumu aukoti (pavyzdžiui, kartą per mėnesį) arba aukoti suapvalinant pirkiniams išleidžiamas sumas.

Šis aukojimo instrumentas leis lengvai nusistatyti bei keisti ne tik aukojamas sumas bei jų dažnumą, bet ir esant poreikiui (suprastėjus finansinei situacijai ar pasikeitus aukojimo prioritetams), aukojimo atsisakyti.

"Pastebėjome, kad šiais pandeminiais metais ne tik darbai ar mokslai susikraustė į skaitmenines erdves. Aukotojai ir įvairių humanitarinių veiklų rėmėjai taip pat yra ten. Nors buvo galima baimintis, kad dėl pandemijos gyventojai turės mažiau galimybių aukoti bei paremti jiems svarbias veiklas, tačiau taip nenutiko – šie metai tapo gerumo ir dalinimosi metais. Žmonės atjautė kitus visuomenės narius, kuriems kritiniu metu situacija pablogėjo, buvo empatiški ir pasiryžę padėti. Todėl džiaugiamės, kad kartu su „Revolut" galime pasiūlyti dar paprastesnį būdą paremti tuos, kuriems šiuo metu to reikia labiausiai“, – sakė Lietuvos Raudonojo Kryžiaus vadovė Kristina Meidė.

"Aukojimo procesą supaprastinome iki kelių mygtukų paspaudimo, pasiūlėme klientams aukoti periodiškai ar suapvalinant savo išlaidas. Globaliai „Revolut" klientai per programėlę jau paaukojo daugiau nei 4,7 mln. eurų. Džiaugiamės galėdami padėti ir labdaros organizacijoms Lietuvoje – aukų surinkimui netaikome jokių mokesčių, tad 100 proc. surinktų lėšų keliauja pasirinktai organizacijai“, – teigė Virgilijus Mirkės, "Revolut" vadovas Lietuvoje.

Aukodami Lietuvos Raudonajam Kryžiui tiek per "Revolut" programėlę, tiek kitais būdais (plačiau apie tai čia)  jūs paremsite šias organizacijos veiklas: "Šiltų apsilankymų" programa – pagalba vienišiems senoliams ir negalią turintiems asmenims; migrantų ir pabėgėlių programa – pagalba Lietuvoje prieglobsčio ieškantiems asmenims; ekstremalių situacijų valdymo programa – pagalba valstybei, nutikus ekstremalioms situacijoms ar įvykiams. Šiuo metu pagal ekstremalių situacijų valdymo programą Lietuvos Raudonojo Kryžiaus savanoriai padeda medikams bei savo miestams vakcinacijos procese.

Visoje Lietuvoje vakcinacijos vietose jau dirba daugiau nei 260 Lietuvos Raudonojo Kryžiaus savanorių, jie padeda medikams 13-oje miestų bei rajonų: Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Panevėžyje, Alytuje, Ukmergėje ir kitur. Tačiau prasidėjus masinei vakcinacijai, planuojama, kad savanorių rankų reikės gerokai daugiau, todėl gyventojai ir toliau raginami jungtis prie Raudonojo Kryžiaus savanorių rezervo. Šiuo metu Raudonojo Kryžiaus savanorių rezerve yra 700 savanorių.

Apie Raudonąjį Kryžių

Raudonasis Kryžius yra tarptautinė humanitarinė organizacija, kartu su Raudonojo Pusmėnulio draugija veikianti nuo 1919 metų ir vienijanti 192 nares valstybes bei apie 13 mln. savanorių. Pagrindinė organizacijos misija – padėti valstybėms ir jų gyventojams ekstremalių situacijų ar įvykių atvejais – esant ginkluotiems konfliktams, karams ar kitoms humanitarinėms krizėms.

Organizacijos veiklos kryptys Lietuvoje: pagalba vienišiems ir sergantiems senoliams bei negalią turintiems asmenims; pagalba žmonėms, pasitraukusiems nuo karo ar neramumų savo šalyse; pirmosios pagalbos mokymai; pagalba valstybei ekstremalių situacijų atvejais.

Apie "Revolut"

Mes kuriame pirmąją tikrai pasaulinę finansų platformą. 2015 m. "Revolut" pradėjo savo veiklą Jungtinėje Karalystėje, pasiūliusi pinigų pervedimo ir valiutų keitimo paslaugas. Šiandien 15 milijonų mūsų klientų visame pasaulyje naudojasi dešimtimis pažangių finansinių paslaugų, kas mėnesį atlikdami daugiau nei 100 mln. transakcijų. Savo privatiems ir verslo klientams padedame palaikyti finansų discipliną, leidžiame jiems efektyviau kontroliuoti savo išlaidas ir sklandžiai atlikti pervedimus visame pasaulyje. www.revolut.com

Daugiau informacijos:

Žydronė Lukšytė, Lietuvos Raudonojo Kryžiaus komunikacijos vadovė,

Tel.nr. + 370 687 52351// El.paštas: Zydrone.luksyte@redcross.lt

2021 03 05 / Raudonojo Kryžiaus savanoriai padės NVSC tikrinant atvykstančiųjų į Lietuvą duomenis

Lietuvos Vyriausybei sugriežtinus atvykimo į Lietuvą taisykles (nuo kovo 10 dienos atvykstantieji turės būti atlikę COVID-19 testą, kuris būtų neigiamas), Raudonojo Kryžiaus savanoriai ateina į pagalbą Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui (NVSC) ir padės užtikrinti atvykstančiųjų duomenų patikrą Lietuvos oro uostuose bei Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste.

Jau šį savaitgalį Vilniaus oro uoste pradeda darbą 25 Raudonojo Kryžiaus savanoriai. Vėliau, esant poreikiui, savanorių skaičių Lietuvos uostuose numatyta didinti iki 60-ties. Planuojama, kad jau netrukus Raudonojo Kryžiaus savanoriai darbuosis ir Kauno bei Palangos oro uostuose, taip pat Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste.

Pagrindinė savanorių užduotis Lietuvos uostuose – pasitikti atvykstančius į šalį užsieniečius bei grįžtančius piliečius, patikrinti jų duomenis sistemoje ir atsivežamus testų rezultatus.

"Norėdami suvaldyti pandeminę situaciją šalyje, turime sutelkti jėgas ir užtikrinti, kad būtų laikomasi visų reikalavimų. Duomenų valdymas yra viena svarbiausių šio proceso dalių, ir mes džiaugiamės, galėdami savo savanorių pajėgomis padėti valstybei bei jos institucijoms – o šiuo atveju, Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui – tuo pasirūpinti", – sakė Lietuvos Raudonojo Kryžiaus vadovė Kristina Meidė.

"Raudonojo Kryžiaus savanorių pagalba yra labai laukiama. Tai bus labai svarus pastiprinimas sklandesniam darbo organizavimui oro ir jūrų uostuose. Esame labai dėkingi, kad prisijungiantys savanoriai yra nusiteikę pagelbėti mums šios ekstremalios situacijos metu, nes puikiai suprantame, jog jų pagalbos reikia daugumai", – sakė NVSC vadovas Robertas Petraitis.

Savanoriai, kurie dirbs Lietuvos uostuose, yra praėję įvadinius Raudonojo Kryžiaus mokymus, juos konkrečioms užduotims Lietuvos uostuose parengė NVSC darbuotojai. Savanoriai bus aprūpinti visomis saugumo priemonėmis.

Dalis savanorių, dirbsiančių Lietuvos uostuose, yra iš Raudonojo Kryžiaus savanorių rezervo, kuris buvo pradėtas formuoti antrosios COVID-19 bangos metu. Savanorių rezervo paskirtis – padėti valstybei ekstremalių situacijų bei įvykių atvejais (tiek epidemijos metu, kaip yra dabar, tiek atsitikus kitoms didesnėms nelaimėms).

Raudonojo Kryžiaus rezerve šiuo metu jau yra daugiau nei 620 savanorių, tačiau gyventojai ir toliau kviečiami į jį prisijungti. Jeigu norite padėti valstybei pandemijos metu (ir galimai kitais atvejais, atsitikus nelaimei), tapkite Raudonojo Kryžiaus rezervo savanoriu, užpildę šią anketą.

Savanorių pagalbos itin reikia vakcinavimo centruose bei poliklinikose, kur yra skiepijami senjorai – ypač Kaune, Vilniuje bei Klaipėdoje. Plačiau apie tai, kaip galite prisidėti prie sklandaus vakcinacijos proceso Lietuvoje, galite sužinoti čia.

Apie Raudonąjį Kryžių

Raudonasis Kryžius yra tarptautinė humanitarinė organizacija, kartu su Raudonojo pusmėnulio draugija veikianti nuo 1919 metų ir vienijanti 192 nares valstybes bei apie 13 mln. savanorių. Pagrindinė organizacijos misija – padėti valstybėms ir jų gyventojams ekstremalių situacijų ar įvykių atvejais – esant ginkluotiems konfliktams, karams ar kitoms humanitarinėms krizėms.

Organizacijos veiklos kryptys Lietuvoje: pagalba vienišiems ir sergantiems senoliams bei neįgaliems asmenims; pagalba žmonėms, pasitraukusiems nuo karo ar neramumų savo šalyse; pirmosios pagalbos mokymai; pagalba valstybei esktremalių situacijų atvejais.

Daugiau informacijos:

Žydronė Lukšytė, Lietuvos Raudonojo Kryžiaus komunikacijos vadovė,

Tel.nr. + 370 687 52351// El.paštas: Zydrone.luksyte@redcross.lt

2021 02 25 / Bendros savanorių pajėgos – Raudonojo Kryžiaus, Carito ir Maltiečių – padės savivaldybėms vakcinacijos procese

Didžiosios Lietuvos humanitarinės organizacijos – Raudonasis Kryžius, Lietuvos Caritas ir Maltiečiai – apjungia jėgas, kad padėtų Lietuvos miestams vakcinacijos procese.

Bendrą savanorių pajėgų darbą vakcinacijos laikotarpiu koordinuos Raudonasis Kryžius, tačiau skiepijimo procese dalyvaus visų trijų organizacijų savanoriai – priklausomai nuo to, kiek konkrečiame mieste prireiks savanorių pajėgų, ir kiek jų galės suteikti kiekviena iš organizacijų.

Lietuvos savivaldybėms yra išsiųsti pasiūlymai pasitelkti savanorius savo miestų poliklinikose ar kitose įstaigose, ir tokiu būdu nuimti dalį koordinacinių darbų nuo medicininio personalo.

Kai kurių miestų savivaldybės jau atsiliepė į pagalbos siūlymą – pavyzdžiui, Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Panevėžyje, Lazdijuose bei Alytuje savanoriai jau pradėjo darbą. Jie pasitelkiami į pagalbą, registruojant gyventojus vizitui dėl skiepo: skambina gyventojams, kuriems pagal nustatytus prioritetus šiuo metu priklauso skiepas, ir derina vizito laiką į polikliniką. Taip pat savanoriai padeda valdyti srautus vakcinacijos vietose (padeda užpildyti reikiamus dokumentus, matuoja temperatūrą, palydi iki reikiamo kabineto) bei suteikia palydėjimo/pavėžėjimo paslaugas vyresnio amžiaus ar neįgaliems asmenims, kurie nori skiepytis, tačiau patys negali atvykti ir neturi artimųjų, galinčių juos pavėžėti.

"Šiuo metu vakcinacijos procese jau dirba daugiau kaip 120 savanorių, ir jie padeda medikams 11-oje gydymo įstaigų. Tačiau prasidėjus masinei vakcinacijai, tų rankų tikrai reikės gerokai daugiau. Tad mes džiaugiamės, kad galime suremti pečius su bičiuliškomis organizacijomis – Lietuvos Caritu bei Maltiečiais, ir kartu prisidėti prie pagalbos valstybei šiuo sudėtingu laiku", – sakė Raudonojo Kryžiaus vadovė Kristina Meidė.

"Pandemijos sukelti iššūkiai stipriai suvienijo skirtingas pajėgas – valstybė, savivaldybės, verslas, NVO, ir piliečiai pradėjo itin intensyviai darbuotis kartu, kad padėtų vieni kitiems. Vakcinacijos procesas tik įsibėgėja, taigi toliau veikti kartu yra būtina, o ir veiklos tikrai bus. Kartu esame stipresni, todėl galime dar daugiau žmonių palydėti į savanoriškos veiklos patyrimus bei tuo pačiu pagelbėti savivaldybėms", – kalbėjo Lietuvos Caritas vadovė Deimantė Bukeikaitė.

"Nevyriausybinių organizacijų indėlis mūsų valstybėje yra itin svarbus – tuo įsitikinome, prasidėjus pandemijai. Kartu su Raudonojo Kryžiaus Draugija ir Caritu jau sujungėme gretas organizuojant savanorius įvairiose globos įstaigose ir ligoninėse. Džiugu, kad šis bendradarbiavimas tęsiasi. Svarbiausia dabar – sujungti mūsų visų jėgas, dirbti kartu, suteikti medikams ir valstybei pagalbą, kad kuo greičiau galėtume grįžti prie taip laukiamo įprasto gyvenimo!", – sakė Maltos ordino pagalbos tarnybos generalinė direktorė Dalia Kedavičienė.

Vakcinacijos proceso metu svarbu suteikti gyventojams rūpimą informaciją – jiems kyla klausimų dėl to, kuria vakcina bus skiepijami, kokios galimos reakcijos į skiepą, ką daryti, jeigu pajus stipresnius simptomus. Į visus šiuos klausimus savanoriai atsako apmokyti gydymo įstaigos personalo, o iškilus rimtesnėms abejonėms, visuomet pataria dar pasikonsultuoti su šeimos gydytoju.

Pasak savanorių, didesnė senjorų dalis skiepijasi noriai – jie pasiilgę bendravimo su jaunesniais šeimos nariais ir tikisi, kad pasiskiepiję galės bendrauti dažniau. Tačiau išgirstama ir nemažai abejonių – ar verta skiepytis, jei turi gretutinių ligų (kai kurie senoliai baiminasi komplikacijų, nors būtent jiems ta vakcina yra itin svarbi), kuo skiriasi viena vakcina nuo kitos ir t.t.

Jeigu ir jūs norite padėti savo miestui masinės vakcinacijos metu, Raudonasis Kryžius, Lietuvos Caritas ir Maltiečiai kviečia prisijungti prie jų savanorių.

Į Raudonojo Kryžiaus savanorių rezervą galite užsirašyti užpildę šią anketą. Rezervo savanoriai bus kviečiami padėti valstybei ne tik epidemijos metu, bet ir kitų kritinių situacijų atvejais.

Apie Raudonąjį Kryžių

Raudonasis Kryžius yra tarptautinė humanitarinė organizacija, kartu su Raudonojo pusmėnulio draugija veikianti nuo 1919 metų ir vienijanti 192 nares valstybes bei apie 13 mln. savanorių. Pagrindinė organizacijos misija – padėti valstybėms ir jų gyventojams ekstremalių situacijų ar įvykių atvejais – esant ginkluotiems konfliktams, karams ar kitoms humanitarinėms krizėms.

Organizacijos veiklos kryptys Lietuvoje: pagalba vienišiems ir sergantiems senoliams bei neįgaliems asmenims; pagalba žmonėms, pasitraukusiems nuo karo ar neramumų savo šalyse; pirmosios pagalbos mokymai; pagalba valstybei esktremalių situacijų atvejais.

Daugiau informacijos:

Žydronė Lukšytė, Lietuvos Raudonojo Kryžiaus komunikacijos vadovė,

Tel.nr. + 370 687 52351// El.paštas: Zydrone.luksyte@redcross.lt

2021 02 18 / Raudonasis Kryžius telkia savanorių rezervą padėti valstybei ekstremalių situacijų metu

Lietuvos Raudonasis Kryžius, savanorių pajėgomis padėjęs medikams gruodžio-sausio mėnesiais, kai ligonines užplūdo itin didelis kiekis sergančių covid-19, šiuo metu formuoja nuolatinį savanorių rezervą, kuris būtų visuomet pasiruošęs padėti valstybei įvairių sudėtingų situacijų atvejais – tiek epidemijos metu, kaip yra dabar, tiek atsitikus kitoms didesnėms nelaimėms. Planuojama, kad tokių savanorių, kurie būtų pasiruošę padėti valstybei, šiais metais būtų galima sutelkti apie 2 tūkstančius.

"Norėtume paprašyti tų žmonių, kurie yra pilietiški ir siekia prisidėti prie saugesnės ir geresnės Lietuvos kūrimo, kad jie prisijungtų prie Raudonojo Kryžiaus savanorių rezervo – būdami savanorių gretose jūs galėsite užsiimti prasminga veikla ir būti nuolatiniais valstybės pagalbininkais", – sakė Raudonojo Kryžiaus vadovė Kristina Meidė.

"Stiprioje pilietinėje visuomenėje savanoriai yra didelė jėga – jie padeda savo miestui ir valstybei, kai itin reikia pagalbos. Šie pandeminiai metai parodė, kad Lietuvoje turime daugybę žmonių, kurie pasiryžę padėti, kai šalis susiduria su netikėtais iššūkiais. Todėl džiaugiamės Raudonojo Kryžiaus iniciatyva telkti šiuos žmones ir esame pasiruošę bendradarbiauti, siekiant įtraukti savanorių pajėgas ten, kur jie gali būti naudingi valstybei", – sakė Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.

Pasak K.Meidės, didelėms krizėms – tokioms kaip karai, atominės elektrinės avarijos, epidemijos ar itin didelio masto gaisrai (koks nutiko Alytuje prieš kiek daugiau nei metus) – įmanoma būti gerai pasiruošus tik tuo atveju, jei egzistuoja stipri pilietinė visuomenė, kuri yra aktyvi valdant ir mažesnes krizes. Tad Raudonojo Kryžiaus rezervo savanoriai būtų kviečiami padėti ir savo miestų ar regionų bendruomenėms atsitikus nelaimei – pavyzdžiui, nugabenti maisto ar vaistų senoliams, įkalintiems savo namuose užpusčius pūgai, organizuoti pagalbą potvynių Pamario regione metu ir t.t.

Vis gi artimiausias iššūkis, kuris lauks Raudonojo Kryžiaus savanorių visoje Lietuvoje – padėti savivaldybėms, prasidėjus masiniam gyventojų vakcinavimui. Priklausomai nuo atskirų savivaldybių poreikių, savanoriai registruotų norinčius skiepytis, padėtų koordinuoti srautus skiepijimo metu ir atliktų kitus medicininio išsilavinimo nereikalaujančius darbus.

Užsiregistravusiems į savanorių rezervą Raudonasis Kryžius organizuos mokymus. Savanoriai bus apmokyti suteikti pirmąją pagalbą, taip pat praeis pirmosios psichologinės pagalbos mokymus bei mokymus apie Raudonojo Kryžiaus veiklą. Kai sąlygos leis, bus periodiškai organizuojamos pirmosios pagalbos pratybos bei savanorių sąskrydžiai, kur jie galės dalintis patirtimi ir mokytis vieni iš kitų.

Itin trūksta savanorių Klaipėdoje ir Kaune

Į Raudonojo Kryžiaus savanorių rezervą jau užsiregistravo 532 asmenys visoje Lietuvoje. Daugiausiai atsiliepusių į Raudonojo Kryžiaus kvietimą – Vilniaus mieste.

Tačiau savanorių dar itin trūksta Klaipėdoje, Kaune ir kai kuriuose kituose miestuose. Tad Raudonasis Kryžius kviečia visus didmiesčių bei mažesnių miestų gyventojus, kuriems nesvetima savanorystės idėja, prisijungti prie nuolatinio savanorių rezervo.

Tapti rezervo savanoriais galite užpildę šią anketą.

Apie Raudonąjį Kryžių

Raudonasis Kryžius yra tarptautinė humanitarinė organizacija, kartu su Raudonojo pusmėnulio draugija veikianti nuo 1919 metų ir vienijanti 192 nares valstybes bei apie 13 mln. savanorių. Pagrindinė organizacijos misija – padėti valstybėms ir jų gyventojams ekstremalių situacijų ar įvykių atvejais – esant ginkluotiems konfliktams, karams ar kitoms humanitarinėms krizėms.

Organizacijos veiklos kryptys Lietuvoje: pagalba vienišiems ir sergantiems senoliams bei neįgaliems asmenims; pagalba žmonėms, pasitraukusiems nuo karo ar neramumų savo šalyse; pirmosios pagalbos mokymai; pagalba valstybei esktremalių situacijų atvejais.

Daugiau informacijos:

Žydronė Lukšytė, Lietuvos Raudonojo Kryžiaus komunikacijos vadovė,

Tel.nr. + 370 687 52351// El.paštas: Zydrone.luksyte@redcross.lt

2020 12 17 / Lietuvos Raudonasis Kryžius kviečia savanorius padėti ligoninėms

Lietuvos Raudonasis Kryžius, reaguodamas į COVID-19 plitimą ir sunkią padėtį Lietuvos ligoninėse, kviečia tapti savanoriais ir padėti medicinos įstaigoms, senelių globos namams, žmonėms, esantiems izoliacijoje. Savanoriauti kviečiame tuos, kurie pastarąsias dvi savaites nebuvo užsienyje, nebendravo su užsikrėtusiais ir nejaučia ligos simptomų.

 "Situacija regione, kaip ir visoje Lietuvoje, yra įtempta: daugėja į ligonines guldomų pacientų, serga ir medicinos personalas. Esame dėkingi savo kolektyvui, kuris supranta padėtį ir sutinka padėti kolegoms kituose skyriuose. Vis dėlto jaučiame rankų stygių ligoninėje. Yra daug veiklos, kuriai atlikti nebūtinas medicininis išsilavinimas, tačiau be jos sutriktų visos ligoninės darnus funkcionavimas. Nuoširdžiai džiaugiamės Lietuvos Raudonojo Kryžiaus pasiūlyta iniciatyva suburti padėti galinčius savanorius. Iš visos širdies dėkojame socialiai atsakingiems Lietuvos žmonėms, kurie nelengvu metu turi jėgų ir pasiryžimo padėti kitiems", –  sako VUL Santaros klinikų direktorė valdymui Aušra Bilotienė Motiejūnienė.

Santaros klinikose laukiami savanoriai, kurie galėtų prisidėti prie kurjerinės veiklos: nuvežti pacientus iš vieno skyriaus į kitą, paimti tyrimų mėginius ir pristatyti juos į laboratoriją, palydėti pacientus tyrimams, procedūroms, perduoti siuntinius pacientams. Reikalinga pagalba ir COVID-19 liga sergančius pacientus gydančiuose skyriuose. Anot Santaros klinikų direktoriaus medicinai pavaduotojos slaugai Jurgos Šuminienės, labai viliamasi sulaukti tokių savanorių, kurie pagalbą galėtų teikti ilgesnį laiką, skirdami tam ne mažiau nei  20 valandų per savaitę: "Toks prašymas savanoriams – neeilinis, tačiau ir savanorystės aplinkybės yra išskirtinės: mokymams turėsime skirti didelį dėmesį – ir dėl asmeninės apsaugos, ir dėl logistinių dalykų – tam investuosime daug brangaus laiko. Labai lauktume savanorių, galinčių dirbti pamainomis, ypač svarbu – darbas naktimis ir švenčių metu". 

 "Dabar yra metas, kai turime sutelkti visas galinčių padėti žmonių rankas! Mūsų pagalbos labai reikia ligoninėms ir senelių globos namams – todėl kviečiu neabejingus žmones tapti Lietuvos Raudonojo Kryžiaus savanoriais ir padėti mūsų sveikatos sistemai ir medikams, kurie kasdien kovoja dėl kiekvienos gyvybės", – kviečia Lietuvos Raudonojo Kryžiaus vadovė Kristina Meidė.

 Savanorystės anketą kviečiame pildyti čia. Kilus klausimams, skambinti numeriu +370 659 75867.

 Savanorių saugumas yra Raudonojo Kryžiaus yra prioritetas, todėl visi savanoriai bus aprūpinti reikalingomis asmens apsaugos priemonėmis. Jiems nuotolinių mokymų metu bus suteikta svarbiausia informacija, kaip saugant save, padėti kitiems.

 Lietuvos Raudonasis Kryžius – tai  seniausia humanitarinę pagalbą teikianti nevyriausybinė organizacija Lietuvoje. Tai unikali humanitarinė jėga, kurios stiprybė yra savanoriai, kasdien padedantys tūkstančiams žmonių Lietuvoje. Svarbiausios organizacijos veiklos: pagalba vienišiems ir sergantiems seneliams, pirmosios pagalbos mokymai, pagalba žmonėms, pasitraukusiems nuo karo.

2020 11 20 / Kristina Meidė vadovaus Lietuvos Raudonajam Kryžiui

Nuo gruodžio 1 dienos keičiasi Lietuvos Raudonojo Kryžiaus vadovė. Ja taps Kristina Meidė, kuri yra sukaupusi solidžią vadovavimo patirtį verslo sektoriuje. Pastaraisiais metais ji vadovavo parduotuvių tinklui "Maxima LT".

 "Nuoširdžiai džiaugiuosi galėdama prisijungti prie Lietuvos Raudonojo Kryžiaus komandos. Man tai ne tik nauja profesinė patirtis, bet ir didžiulis prasmės jausmas priėmus šį iššūkį. Tikiu, kad kartu su taip atsidavusia savo darbui komanda auginsime organizaciją, taip palengvindami gyvenimą vis didesniam skaičiui sunkumų paliestų žmonių" – sako K. Meidė.

 Nuo 2013-ųjų K. Meidė ėjo vadovės pareigas "Eurovaistinių" tinkle Lietuvoje,  nuo 2015 metų vadovavo "Euroapotheca", valdančiai vaistinių tinklus Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje ir Lenkijoje. Nuo 2017-ųjų metų tapo parduotuvių tinklo "Maxima LT" generaline direktore ir ten sėkmingai vadovavo daugiau kaip 15 tūkstančių darbuotojų.

 Lietuvos Raudonasis Kryžius per pastaruosius metus keitėsi ir stiprėjo, o 2023 metams organizacija sau kelia ambicingus tikslus. 30 000 žmonių, gavusių Raudonojo Kryžiaus pagalbą krizės atveju – tokią viziją turi organizacija, kurią nori įgyvendinti per ateinančius trejus metus. Šiam tikslui pasiekti Raudonasis Kryžius telks didžiulę komandą savanorių, kuriuos turės tinkamai parengti, bei, bendradarbiaujant su verslu, šalies institucijomis ir kitomis organizacijomis, pritraukti reikiamų resursų tokio mąsto pagalbai organizuoti.

 "Organizacija siekia padaryti didelį šuolį ir kurti pamatuojamą vertę pažeidžiamiems žmonėms. Todėl džiaugiamės, kad prie komandos prisijungė K. Meidė, kurios patirtis padės organizacijai augti ir įveikti nelengvus pagalbos krizės paliestiems žmonėms iššūkius" – teigia Lietuvos Raudonojo Kryžiaus valdybos pirmininkas Gediminas Almantas.

 Penkerius metus organizacijai vadovavusi Gintarė Guzevičiūtė savo sprendimu palieka organizaciją. "Noriu padėkoti kiekvienam, su kuriuo susikirto keliai dirbant Lietuvos Raudonajame Kryžiuje. Raudonojo Kryžiaus komandai linkiu pačios geriausios kloties, energijos, polėkio ir džiaugsmo siekiant visų ambicingų tikslų", – sako Gintarė Guzevičiūtė.

Lietuvos Raudonasis Kryžius yra unikali humanitarinė jėga, kurios stiprybė –  savanoriai, kasdien padedantys krizės paliestiems žmonėms Lietuvoje. Lietuvos Raudonasis Kryžius priklauso tarptautinei organizacijai – Raudonojo Kryžiaus ir Raudonojo pusmėnulio draugijų federacijai. Šis judėjimas siekia užkirsti kelią žmonių kančioms ir jas palengvinti. Svarbiausios organizacijos veiklos Lietuvoje: pagalba vienišiems ir sergantiems seneliams, pirmosios pagalbos mokymai, pagalba pabėgėliams ir migrantams. 

2020 11 16 / Psichinė sveikata svarbu – 12 patarimų, kaip sumažinti stresą Covid-19 metu

Lietuvos Raudonasis Kryžius pastebi, kad įsibėgėjus antrajam karantinui, vis daugiau žmonių patiria stresą ir nerimą, todėl dabar itin svarbu atkreipti dėmesį ne tik į fizinę, bet ir į psichinę sveikatą. "Esame dar vienoje sudėtingoje, neapibrėžtoje situacijoje. Vieniems adaptuotis prie jos sekasi geriau, kitiems – sunkiau. Šiuo metu labai svarbu stebėti ir savo psichologinę būseną bei savijautą. Dalijamės patarimais, kurie, tikime, gali būti naudingi aplinkiniams ir kiekvienam iš mūsų" – sako Lietuvos Raudonojo Kryžiaus generalinė sekretorė Gintarė Guzevičiūtė.

 Pakankamai miegokite

Tam, kad gerai jaustumėtės, svarbu nepamiršti pasirūpinti savo kūnu. Nepakankamas ar prastos kokybės miegas gali neigiamai paveikti Jūsų nuotaiką, proto budrumą, energijos lygį ir fizinę sveikatą. Pasirūpinkite, kad miego trukmė būtų apie 8 valandas, o jei tai neįmanoma, bent laikykitės vienodo miego ritmo – gultis ir keltis tuo pačiu metu. Jei sunku užmigti, prieš miegą pasivaikščiokite, valandą iki miego pasitraukite nuo ekrano, nebevalgykite, ribokite kavos, arbatos, šokolado kiekį.

Valgykite sveikai ir vartokite pakankamai skysčių

Sveikas maistas gali padėti sumažinti neigiamą streso įtaką Jūsų kūnui. Fizinė sveikata stipriai lemia, kaip mes jaučiamės. Lengva pasiduoti nesveikos gyvensenos įpročiams, tačiau nuo jų jausimės tik blogiau. Ranka tiesiasi prie penkto kavos puodelio? Per daug kofeino gali padidinti nerimą, todėl gerkite daugiau vandens vietoje kavos.

Išmokite atsipalaidavimo technikų

Meditacija, kvėpavimo pratimai ir joga yra veiksmingos atsipalaidavimo technikos ir padeda kovoti su stresu. Sunku medituoti savarankiškai? Internete rasite daug meditacijos programėlių su kuriomis medituoti lengviau. Taip pat galite prisijungti ir prie virtualiai vykstančių jogos ar meditacijos pamokų.

Pagerinkite laiko valdymo įgūdžius

Geresni laiko valdymo įgūdžiai gali ne tik pagerinti Jūsų poilsio ir darbo balansą, bet ir sumažinti streso lygį. Dirbant iš namų, galima greitai prarasti laiko nuovoką. Jau 8 valanda vakaro, o jūs vis dar atrašinėjate kolegų laiškus, kurie taip pat dar dirba? Laikas nusibrėžti ribas ir pasibaigus darbo laikui, atsijungti nuo technologijų.

Skirkite laiko rūpesčiams

Jei jūsų nerimas toks didžiulis, kad užvaldo visą jūsų dieną, nustatydami konkretų "nerimo laiką" kiekvieną dieną rūpesčiams apžvelgti, galite išmokti susikoncentruoti į kitus dalykus likusį laiką.

Spręskite stresines situacijas

Neleiskite stresinėms situacijoms gadinti Jums gyvenimo. Normalu jausti nerimą, baimę ar bejėgiškumą dėl esamos situacijos. Geriau kalbėti apie savo problemas negu pasilikti jas vien sau. Surenkite problemų sprendimo sesijas tiek darbe, tiek namie.

Mankštinkitės kiekvieną dieną

Mankšta gerina bendrą sveikatos būklę, taip pat mažina stresą ir pagerina endorfino gamybą, taip suteikdama laimės jausmą. Nežinote nuo ko pradėti? Internete rasite įvairiausių nuotolinių mankštų pagal jūsų skonį. Pavargote nuo ekranų? Išeikite pabėgioti ar bent aktyviai pasivaikščiokite lauke. Jei nevilioja ir tai, gal metas aktyviai susitvarkyti namus.

Puoselėkite save

Skirkite laiko savo hobiui ir išmokite ko nors naujo, klausykitės mėgstamos muzikos, eikite pasivaikščioti arba pasivažinėkite dviračiu.

Palaikykite ryšį su savo šeima ir draugais

Palaikyti sveikus santykius su žmonėmis, kuriais pasitikime, yra svarbu mūsų psichinei gerovei, todėl, kol turime likti namuose, išlaikykime reguliarų ryšį su draugais ir šeima. Vietoje susitikimų skambinkime, rašykime, bendraukime per socialinius tinklus, vaizdo skambučius. Nesvarbu, ar tai žmonės, su kuriais įprastai susitinkate dažnai, ar retai matomi seni draugai ar pažįstami.

Palaikykite ir padėkite kitiems

Palaikymas ir pagalba kitam gali būti naudingas ir jums, ir jiems. Šiuo laikotarpiu stenkitės būti labiau supratingi dėl kitų žmonių rūpesčių, nerimo ar elgesio. Pagalvokite, ką galite padaryti, kad padėtumėt aplinkiniams. Gal galite paskambinti arba parašyti kokiam draugui ar šeimos nariui, kuriam reikia paramos? Ar turite kokių kaimynų, kuriems gali reikėti jūsų pagalbos? Gal galite prisijungti prie savanorių grupių? Tačiau atminkite, kad svarbu tai daryti laikantis visų nurodymų ir reikalavimų, kad visi būtų saugūs.

Paprašykite pagalbos

Nebijokite paprašyti pagalbos, jei matote, kad Jums ar kažkam kitam jos reikia. Nebijokite užsirašyti pas gydytoją ar psichinės sveikatos specialistą.

2020 09 30 / Šilti apsilankymai pas senelius – metų socialinės atsakomybės projektas

Šiandien Lietuvos Raudonojo Kryžiaus programa "Šilti apsilankymai" Lietuvos verslo konfederacijos rinkimuose "Metų paslauga 2020" buvo išrinkta metų socialinės atsakomybės projektu.

"Šilti apsilankymai" – Lietuvos Raudonojo Kryžiaus vykdoma programa, skirta rūpintis vienišais seneliais. Specialiai apmokyti savanoriai reguliariai lanko vienišus senelius ir kartu užsiima įvairiomis veiklomis – kartu vaikšto lauke, padeda apsipirkti, aplanko gydytoją, sodina augalus, garsiai skaito knygas, žiūri nuotraukų albumus, užsiima kita senelių mėgstama veikla. Pagrindinis programos tikslas – nuoširdus pokalbis, užmegztas emocinis ryšys ir gera globojamo žmogaus emocinė savijauta.

Trečius metus vykdoma programa šiemet sulaukė ne tik globojamų žmonių, bet ir visuomenės įvertinimo. Lietuvos verslo konfederacijos apdovanojimuose "Šilti apsilankymai" laimėjo "Metų socialinės atsakomybės projekto" nominacijoje.

"Ši programa tuo ir unikali: savanoriai reguliariai bendraudami su seneliais užmezga stiprų emocinį ryšį. Taip kuriasi ypatingos draugystės, kurios vienišiems vyresnio amžiaus žmonėms padeda jaustis pilnaverčiais visuomenės nariais", – sakė Lietuvos Raudonojo Kryžiaus generalinė sekretorė Gintarė Guzevičiūtė.

Svarba išaugo karantino metu

Skaičiuojama, kad Lietuvoje kas trečias vyresnis nei 65 metų amžiaus žmogus gyvena vienas. Psichologų teigimu, vieniši žmonės dažniau serga depresija, jaučiasi nereikalingi, užmiršti.

"Šiltų apsilankymų" savanorių darbo svarba ypatingai išaugo pandemijos akivaizdoje. Karantino metu gyvus susitikimus pakeitė reguliarūs skambučiai telefonu, kurių metu savanoriai išklausydavo ir įvertindavo žmogaus emocinę būklę, padėdavo prasiblaškyti, o taip pat atsakydavo į klausimus apie virusą ir primindavo, kad reikia rūpintis savimi.

 Savanoriai taip pat iki durų pristatydavo būtiniausius maisto produktus, kad seneliams nereikėtų palikti namų.

 "Turbūt svarbiausia pamoka, kurią per karantiną suprato visuomenė – kad vyresnio amžiaus žmonių emocinei sveikatai reikia skirti dar daugiau ir kokybiško dėmesio. Joks daiktas niekada neatstos ryšio, draugystės, emocinio palaikymo. Krizėse tai turi būti vienas svarbiausių prioritetų", – sakė programos "Šilti apsilankymai" vadovė Jurgita Labanauskienė.

 Labiausiai pasitikėjo savanoriais

Lietuvos socialinių tyrimų centro bendradarbiaujant su Lietuvos Raudonuoju Kryžiumi atliktas sociologinis tyrimas parodė, kad pandemija ir jos metu taikytos karantino priemonės neigiamai paveikė vienišų vyresnio amžiaus žmonių gyvenimą.

81 proc. tyrime dalyvavusių senelių jautė žmonių artumo stoką, sunkiai išgyveno socialinio bendravimo galimybių sumažėjimą. Kas ketvirtas respondentas karantino metu jautė stiprų nerimą.

Tyrimo metu taip pat buvo nustatyta, kad dalis pandemijos metu rizikos grupėje (65 metų ir vyresni) atsidūrusių žmonių dėl šio "statuso" jautėsi nemaloniai, o kai kurie teigė net buvę diskriminuojami. Trečdalis respondentų karantino metu Lietuvoje pastebėjo viešus pasisakymus, užrašus viešose vietose ar veiksmus, įžeidžiančius vyresnio amžiaus žmones.

Karantino metu vieniši seneliai labiausiai pasitikėjo humanitarinėmis ir labdaros organizacijomis. Pasitikėjimo šiomis organizacijomis lygį tyrimo dalyviai apibūdino skirdami 7,4 balus iš 10.

„Karantino situacijoje daug platesnis ratas žmonių pajuto, kad vienatvė ir izoliacija labai slegia, uždaro, atima galimybę jaustis matomam, svarbiam, reikalingam. Kai kurie Raudonojo Kryžiaus savanorių lankomi vyresnio amžiaus žmonės prisipažino, kad prieš pažintį su savanoriu, jautėsi taip pat kaip karantine, tad šis jausmas jiems buvo pažįstamas.

 "Tyrimas atskleidė, kad absoliuti dauguma tyrimo dalyvių karantino metu iš Lietuvos Raudonojo Kryžiaus savanorių gautą pagalbą įvertino kaip labai teigiamą ir reikšmingą. Toks grįžtamasis ryšys, nuoširdi padėka – mums didžiausias apdovanojimas", – pridūrė J. Labanauskienė.

2020 08 13 / Lietuvos Raudonasis Kryžius kviečia padėti nukentėjusiems nuo sprogimų Beirute

Katastrofos Libano sostinėje Beirute metu šimtai žmonių žuvo, tūkstančiai buvo sužeisti, o daugiau nei 300 tūkst. neteko namų. Lietuvos Raudonasis Kryžius kviečia Lietuvos žmones prisidėti prie humanitarinės pagalbos nuo nelaimės nukentėjusiems Beiruto gyventojams.

Rugpjūčio 4 dieną užsidegus uosto sandėliams Beirute nugriaudėjo du galingi sprogimai. Antrąjį sprogimą girdėjo ir už 250 km esančio Kipro gyventojai, o jo galingumas prilygo 3,3 balo žemės drebėjimui.

Nelaimė nusinešė mažiausiai 220 gyvybių, sužeisti buvo daugiau nei 6 tūkst. žmonių, o daugiau nei 300 tūkst. Beiruto gyventojų prarado namus. Sprogimo metu labiausiai nuniokota uosto teritorija, apgriauti net 10 km spinduliu nuo nelaimės vietos nutolę rajonai, pažeistos arba sugriautos 15 ligoninių ir 120 mokyklų.

Taip pat sunaikintos medikamentų ir medicinos priemonių atsargos bei didelė dalis uoste saugotų grūdų atsargų. Skaičiuojama, kad sprogimo padaryta žala Libano sostinei gali viršyti net 12 mlrd. eurų.

Lietuvos Raudonasis Kryžius kviečia Lietuvos gyventojus prisidėti prie humanitarinės pagalbos nukentėjusiems nuo nelaimės Beirute.

„Libanas šiuo metu susiduria su vienu sunkiausių laikotarpių nuo pilietinio karo pabaigos 1990-aisiais. Šalis dar iki šios nelaimės kovojo su ekonomine, politine ir socialine krizėmis, nuo praėjusių metų vyko pilietiniai protestai. Be to, Libaną bene stipriausiai paveikė pabėgėlių krizė. Už Lietuvą kelis kartus mažesnė šalis priėmė per 1,5 mln. nuo karo nukentėjusių sirų.

Šiandien didelė dalis Beiruto yra virtusi griuvėsiais, o aukos ir nuostoliai vis dar skaičiuojami. Žmonės neteko artimųjų, sveikatos, namų, verslo, darbo. Šiandien Libanas prašo mūsų pagalbos, todėl labai kviečiu Lietuvos žmones pagal galimybes prisidėti“, – kalbėjo Lietuvos Raudonojo Kryžiaus generalinė sekretorė Gintarė Guzevičiūtė.

Aukoti ir prisidėti prie humanitarinės pagalbos nukentėjusiems Beirute galite Lietuvos Raudonojo Kryžiaus svetainėje internete www.redcross.lt. Visos suaukotos lėšos bus skirtos nukentėjusiems pagalbą teikiančiam Libano Raudonajam Kryžiui.

Prie pagalbos Libanui prisidėjo ir Užsienio reikalų ministerija (URM), skyrusi 50 tūkst. eurų. Šios lėšos bus pervestos Tarptautinei Raudonojo Kryžiaus ir Raudonojo Pusmėnulio federacijai. "Su giliu liūdesiu reiškiame užuojautą aukų artimiesiems ir linkime sveikatos visiems nukentėjusiesiems. Solidarumas turi būti reiškiamas ne vien tik žodžiais, todėl lietuviai nusprendė pagelbėti šiai nelaimės ištiktai šaliai" – sako Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius.

Bendradarbiaudamas su viešomis ir privačiomis institucijomis Libano Raudonasis Kryžius per pirmąsias tris paras suteikė prieglobstį ir būtiniausias priemones daugiau nei 1000 nukentėjusių šeimų. Per tris mėnesius šis skaičius turėtų išaugti iki 10 tūkst.

Šiuo metu Beiruto gyventojams teikiama medicininė, psichologinė ir socialinė parama. Netekusiems namų suteikiamas laikinas prieglobstis, maistas, higienos priemonės, čiužiniai ir antklodės.

 Medicininės pagalbos teikimą sunkina koronaviruso (COVID-19) pandemijos padariniai: dalis ligoninių – vis dar perpildytos sergančiaisiais. Perkeliant ligonius sunku išlaikyti saugų atstumą, todėl auga rizika užsikrėsti COVID-19. Per paskutines dvi savaites pandemijos plitimas dramatiškai išaugo – apie du trečdalius visų Libane patvirtintų atvejų buvo nustatyti per pastarąsias 30 dienų.

Aukoti ir prisidėti prie humanitarinės pagalbos nukentėjusiems Beirute galite Lietuvos Raudonojo Kryžiaus svetainėje internete www.redcross.lt. Visos suaukotos lėšos bus skirtos nukentėjusiems pagalbą suteikiančiam Libano Raudonajam Kryžiui.

2020 05 07 / Padaugėjo neteisėtų Raudonojo Kryžiaus emblemos naudojimo atvejų: kokį pavojų tai kelia?

Lietuvos Raudonasis Kryžius pastebi, kad koronaviruso pandemijos metu padaugėjo neteisėtų emblemos naudojimo atvejų. Raudoną kryžių baltame fone vaizduojanti emblema – ypatingas, visame pasaulyje atpažįstamas ir saugomas simbolis. Karinių konfliktų metu šis ženklas padeda išsaugoti gyvybes, todėl jo naudojimas griežtai reglamentuotas įstatymų.

"Koronaviruso pandemijos metu medikai atlieka ypatingai svarbų darbą, todėl visuomenėje matome daug palaikymo akcijų. Vis dėlto, labai dažnai palaikymo plakatuose pastebime ir raudoną kryžių baltame fone. Tuomet teisiškai atrodo, kad dėkojama ne medikams, o Raudonajam Kryžiui. Su kolegomis pajuokavome, kad rytoj minėsime tarptautinę Raudonojo Kryžiaus dieną, tai smagu, kad mus sveikina, bet iš tikrųjų tai emblemos apsauga yra svarbus dalykas apie kurį būtina kalbėti", – pažymėjo Lietuvos Raudonojo Kryžiaus generalinė sekretorė Gintarė Guzevičiūtė.

Dar 2000-aisiais šalyje priėmus Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugijos, Raudonojo Kryžiaus, Raudonojo Pusmėnulio ir Raudonojo Kristalo emblemos ir pavadinimo įstatymą visos iki tol šį simbolį naudojusios medicinos įstaigos turėjo jo atsisakyti.

Kuo ypatinga Raudonojo Kryžiaus emblema ir kokių pasekmių gali turėti netinkamas šio simbolio naudojimas?

Ypatinga reikšmė visame pasaulyje

Raudonas kryžius baltame fone jau pusantro šimto metų visame pasaulyje simbolizuoja Raudonojo Kryžiaus judėjimą. Tai vienas seniausių ir plačiausiai tarptautiniu mastu vartojamų simbolių, kurio naudojimas griežtai apibrėžiamas kiekvienoje Ženevos konvenciją ratifikavusioje valstybėje.

Tiek taikos, tiek karo metu emblema naudojama kaip atpažinimo ženklas, kad asmuo ar objektas yra susijęs su tarptautiniu Raudonojo Kryžiaus judėjimu. Lietuvoje Raudonojo Kryžiaus emblema yra ir karo medicinos tarnybos skiriamasis ženklas.

Tačiau pagrindinis Raudonojo Kryžiaus emblemos tikslas – apsaugoti karinių konfliktų metu pagalbą teikiančius žmones.

„Kariaujančios pusės negali atakuoti šiuo ženklu pažymėto asmens, pastato ar transporto priemonės. Tai – pati aukščiausia apsauga karo metu. Taip apsaugomi savanoriai, medicinos personalas, medicininė įranga ir įstaigos. Karo metu šiuo simboliu gali būti pažymėtos ir mokyklos, bažnyčios, jei šiuose pastatuose yra įkurtos laikinos ligoninės.

Kariniuose konfliktuose būna atvejų, kai emblemą neteisėtai panaudoja kariaujančios pusės, siekdamos apsaugoti karinę techniką arba užpulti iš pasalų. Jeigu toks neteisėtas Raudonojo Kryžiaus emblemos naudojimas sukelia tragiškas pasekmes, pavyzdžiui, žmonių aukas, tai laikoma karo nusikaltimu, o už tai atsakingas asmuo – karo nusikaltėliu“, – sakė Lietuvos Raudonojo Kryžiaus savanorė, tarptautinės humanitarinės teisės specialistė Neringa Mickevičiūtė.

Simbolį saugo įstatymai

Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugijos, Raudonojo Kryžiaus, Raudonojo Pusmėnulio ir Raudonojo Kristalo emblemos ir pavadinimo įstatymas numato, kad taikos metu emblemą galima naudoti išskirtiniais atvejais ir tik su Lietuvos Raudonojo Kryžiaus leidimu.

Už šio įstatymo pažeidimus ir neteisėtą emblemos naudojimą numatyta administracinė ar net baudžiamoji atsakomybė.

„Matome, kokią ypatingą reikšmę ir misiją turi šis ženklas, todėl labai svarbu suprasti, kad neatsakingas naudojimas silpnina šį simbolį. Jei ši emblema bus naudojamas bet kur, prasidėjus kariniam konfliktui jos sukuriama apsauga bus silpnesnė.

Tai reiškia, kad kariaujančios šalys nežinos, kad šiuo ženklu pažymėtų objektų negalima atakuoti, o tie, kam reikalinga pagalba, nežinos kur kreiptis. Ne veltui šis simbolis tiek metų yra gerbiamas bei saugomas visame pasaulyje.

Todėl norėdami, kad Raudonojo Kryžiaus emblema mus saugotų kariniuose konfliktuose, turime užtikrinti jos apsaugą taikos metu. Karinis konfliktas gali ir neįvykti, tačiau mūsų sąmonėje turi būti susiformavęs supratimas, kad šis ženklas reiškia absoliučią apsaugą, todėl gali būti naudojamas tik įstatymo numatyta tvarka“, – sakė N. Mickevičiūtė.

Lietuvos Raudonasis Kryžius pastebi, kad mūsų šalyje emblema neretai naudojama iliustruojant medikų darbą ar su tuo susijusias socialines akcijas.

"Džiaugiamės, kad mūsų emblema skleidžia pasitikėjimą ir gerą žinią, kitaip nebūtų pasitelkiama kitų iniciatyvų. Tačiau šis ženklas yra labai svarbus ne tik organizacijai, bet ir visam pasauliui. Esant ypatingai sudėtingoms situacijoms Raudonojo Kryžiaus emblema padeda išsaugoti gyvybes, todėl stengiamės užtikrinti atsakingą ir teisingą šio simbolio naudojimą", – sakė Lietuvos Raudonojo Kryžiaus generalinė sekretorė G. Guzevičiūtė.

Raudonojo Kryžiaus emblema simbolizuoja pamatinius organizacijos principus – humaniškumą, nešališkumą, neutralumą, nepriklausomumą, savanoriškumą, vienumą ir universalumą.

2019 11 08 / Lietuvos Raudonasis Kryžius išsirinko naują organizacijos valdybą

Lapkričio 8 dieną vykusiame suvažiavime Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugijos (LRKD) nariai patvirtino naują organizacijos valdybą.

Organizacijos valdybą sudarys 9 nariai – 5 valdybos nariai yra nepriklausomi kandidatai, 3 valdybos nariai yra pasiūlyti Raudonojo Kryžiaus skyrių regionuose, o 1 vieta valdyboje yra dedikuota jaunimo atstovui.

Kaip 5 nepriklausomi kandidatai į LRKD valdybą buvo išrinkti: Gediminas Almantas, UAB "EPSO-G" valdybos pirmininkas, VI "Oro Navigacija" valdybos narys; Remigijus Kalpokas, verslo valdymo, rinkodaros ekspertas, reklamos įmonių bendraturtis ir vadovas; Laura Duksaitė – Iškauskienė, "Master Class Lietuva" direktorė, Ilma Cikanaitė, komunikacijos ir rinkodaros ekspertė, Niels Peter Pretzmann, UAB "Asgaard Oriens" vadovas.

Kaip trys skyrių atstovai į valdybą pateko Valė Gibienė, Alytaus apskrities S.Kudirkos ligoninės ekonomistė, Antanas Damkus, šeimos gydytojas, Nijolė Jakubaitienė, VŠĮ "Harmoningo gyvenimo studija" vadovė. Jaunimo atstovo vietą užims Marius Mirončikas, Lietuvos Raudonojo Kryžiaus savanoris.

"Norėčiau padėkoti visiems LRKD nariams už parodytą pasitikėjimą ir aišku signalą tęsti organizacijos transformacijos procesą. Tai naujos kartos valdyba, į kurios sudėtį įeina įvairių sričių profesionalai iš privataus sektoriaus, regionų atstovai ir jaunimo atstovas. Valdybai tenka ambicingos užduotys – užbaigti prieš trejus metus pradėtą organizacijos pokyčių projektą, stiprinti savanorystės kultūrą Lietuvoje ir tapti patikimu bei efektyviu valstybės partneriu, valdant šalyje nutinkančias krizines situacijas ar nelaimes. Šios kadencijos valdybos laukia nemažai įdomių iššūkių  – toliau stiprinti organizacijos gebėjimus ir programų turinį, glaudžiai bendradarbiauti su regionais, kad visiems būtų suprantami organizacijos tikslai, misija, prioritetai. Taip pat užtikrinti, kad Lietuvos Raudonasis Kryžius taptų pamatuojamą vertę pažeidžiamiems žmonėms kuriančia organizacija," – sakė Valdybos narys Gediminas Almantas.

Naujoji valdyba savanoriškais pagrindais pareigas eis 4 metus, o pirmojo posėdžio metu išrinks valdybos pirmininką.

 
Lietuvos Raudonasis Kryžius – tai unikali humanitarinė jėga, tarptautinio judėjimo dalis, kurios stiprybė yra savanoriai, kasdien padedantys tūkstančiams žmonių Lietuvoje. Svarbiausios organizacijos veiklos: pagalba vienišiems ir sergantiems seneliams, pirmosios pagalbos mokymai, pagalba pabėgėliams ir migrantams.

2019 10 28 / Raudonojo Kryžiaus prezidentas F. Rocca: „Jeigu Lietuvą ištiks ekstremalioji situacija, mes pasirengę padėti“

Šiandien Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijoje pasirašytas istorinis memorandumas, kuriuo Lietuvos Raudonasis Kryžius įsipareigojo glaudžiau bendradarbiauti su Lietuvos Respublikos Vyriausybe ekstremaliųjų situacijų, branduolinių nelaimių ir krizių metu.

Memorandumą pasirašė krašto apsaugos, vidaus reikalų, sveikatos apsaugos, socialinės apsaugos ir darbo ministrai ir Lietuvos Raudonojo Kryžiaus valdybos pirmininkas Gediminas Almantas. Pasirašant memorandumą dalyvavo Tarptautinės Raudonojo Kryžiaus ir Raudonojo Pusmėnulio federacijos prezidentas Francesco Rocca.

"Lietuvos Raudonasis Kryžius yra neįtikėtinos pasaulinės humanitarinės jėgos dalis. Tai 191 nacionalinių draugijų, pasirengusių padėti viena kitai krizės metu, tinklas. Mano vizitas Lietuvoje yra aiškus tarptautinės Raudonojo Kryžiaus bendruomenės noro ir gebėjimo suteikti humanitarinę pagalbą Lietuvai krizės metu ženklas", – teigė F. Rocca.

"Vertiname bendradarbiavimą su didžiausia humanitarine organizacija pasaulyje. Vyriausybė yra pasirengusi prisidėti prie nacionalinės draugijos stiprėjimo. Esame suinteresuoti, kad ji taptų tvaria, efektyvia ir patikima šalies institucijų partnere", – sakė Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis.

Vyriausybės palaikymas ir parama nepaprastai svarbūs

F. Rocca pabrėžė, kad Lietuvos Raudonasis Kryžius, kaip nacionalinė draugija, išgyveno daug. Visų istorinių laikotarpių padariniai yra labai aiškiai pastebimi. Kadaise gyvybinga ir stipri nacionalinė draugija sovietų okupacijos buvo smarkiai pažeista. Okupantai nacionalizavo organizacijos turtą, išteklius ir įvedė ne kokybės, o kiekybės kultūrą – akcentavo kuo didesnį narių, savanorių, teikiamų paslaugų skaičių.

"Todėl be galo džiaugiuosi matydamas, kad Lietuvos Raudonojo Kryžiaus vadovybė pradėjo labai sudėtingą organizacinių pokyčių procesą, kurio tikslas yra pakeisti pasaulėžiūrą nuo kiekybės prie kokybės – drąsiai užduoti klausimą, koks yra tikrasis organizacijos darbo poveikis ir kiek žmonių gyvenimų jis gali žymiai pagerinti", – sakė federacijos prezidentas.

F. Rocca pabrėžė, kad Lietuvos Raudonasis Kryžius negali šio pokyčio įgyvendinti vienas. Dialogas su Vyriausybe ir jos parama yra nepaprastai svarbūs tam, kad šis pokytis būtų sėkmingas. "Turėtume į tai žiūrėti kaip į investiciją – Vyriausybė investuoja į Lietuvos Raudonojo Kryžiaus pajėgumus, kad organizacija galėtų tapti tvaria ir dar svarbesne patikima partnere sprendžiant įvairius humanitarinius iššūkius", – teigė F. Rocca.

Pagalba tokių nelaimių kaip gaisras Alytuje atveju

"Lietuvos Raudonasis Kryžius niekada nepakeis valstybės pareigūnų darbo. Tačiau mūsų visas dėmesys yra sutelktas į žmogų, atsidūrusį krizėje katastrofos, stichijos, tokios nelaimės kaip gaisras Alytuje ar kitų ekstremaliųjų situacijų atveju. Tol, kol pareigūnai atlieka savo darbą likviduodami nelaimės padarinius, Raudonojo Kryžiaus savanoriai iš viso pasaulio, kurių yra daugiau nei 14 milijonų, teikia psichosocialinę pagalbą žmonėms, aprūpina juos vandeniu, maistu, higienos priemonėms, sprendžia jų evakuacijos ir laikino apgyvendinimo saugioje aplinkoje problemas. Mes galime pasirūpinti šimtais tūkstančių žmonių tokiose situacijose, tačiau mums reikia valstybės pripažinimo, įsipareigojimų ir aiškiai apibrėžtų atsakomybės ribų. Tikimės, kad artimiausiu metu galėsime pereiti į kitą kokybinį bendradarbiavimo su valstybe lygį", – sakė Lietuvos Raudonojo Kryžiaus valdybos pirmininkas G. Almantas.

Lietuvos Raudonasis Kryžius – tai unikali humanitarinė jėga, tarptautinio judėjimo dalis, kurios stiprybė yra savanoriai, kasdien padedantys tūkstančiams žmonių Lietuvoje. Svarbiausios organizacijos veiklos: pagalba vienišiems ir sergantiems seneliams, pirmosios pagalbos mokymai, pagalba pabėgėliams ir migrantams.

2019 04 10 / 2 proc. paramą galima dalinti – galimybe pasinaudoja penktadalis

Prasidėjus gyventojų pajamų deklaracijai nevyriausybinės organizacijos kviečia žmones 2 proc. gyventojų pajamų mokesčio skirti geriems tikslams. Visgi dar daug žmonių nežino, kad 2 procentų paramą galima dalinti. Pavyzdžiui, po 1 procentą paramos galima skirti dviem skirtingoms organizacijoms. Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) duomenimis, šia galimybe pernai pasinaudojo apie penktadalį paramą skyrusių gyventojų. Po 1 procentą skirstyti paramą ragina ir Lietuvos Raudonasis Kryžius.

Kasmet 2 procentų paramą skirstyti kelioms organizacijoms pasiruošusių gyventojų daugėja. Lietuvos Raudonasis Kryžius pažymi, kad pernai žmonių, skyrusių 1 procentą paramos, padvigubėjo. Už 2016 metus 1 procentą paramos Lietuvos Raudonajam Kryžiui skyrė apie 13 procentų rėmėjų, už 2017 metus 1 procentą paramos skyrė jau 26 procentai visų paramą Raudonajam Kryžiui skyrusių žmonių.

Pasak Lietuvos Raudonojo Kryžiaus vadovės Gintarė Guzevičiūtės, paramos skirstymas leidžia žmonėms padėti didesniam skaičiui realų pokytį darančių organizacijų.

"Jau ne pirmus metus sąmoningai skatiname žmones dalinti paramą po 1 procentą. Ši mintis kilo padedant seneliams. Pastebėjome, kad senoji karta moka ir nori dalintis. Seneliai nori dalintis rūpesčiu, mintimis, laiku, tačiau dauguma jau nebeturi su kuo. Kas trečias vyresnis negu 65 metų žmogus Lietuvoje gyvena visiškai vienas. Mes norime jiems padėti. Todėl dirbančius žmones taip pat kviečiame dalintis – savo skiriamą 2 procentų paramą dalinti pusiau. Vieną procentą skirti savo įprastai organizacijai, o kitą – Lietuvos Raudonajam Kryžiui, kuris rūpinasi vienišais seneliais ir kitais krizės paliestais žmonėmis", – sako Gintarė Guzevičiūtė.

Kaip dalinti paramą?

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) pažymi, kad gyventojas, nusprendęs paremti pasirinktą paramos gavėją, turi pateikti prašymą pervesti norimą pajamų mokesčio dalį paramos gavėjams ir pateikti jį kartu su pajamų deklaracija.
Prašyme galima nurodyti daugiau nei vieną paramos gavėją (labdaros ir paramos fondą, meno kūrėją, VšĮ ar pan.), tačiau bendra visiems paramos gavėjams skiriama pajamų mokesčio dalis neturi būti didesnė nei 2 procentai.

Pasirinkus paremti tik vieną paramos gavėją, jam gali būti paskirti tiek pilni 2 procentai, tiek mažesnė mokesčio dalis, pavyzdžiui, po 1 ar 0,5 procento. Nusprendus remti daugiau nei vieną paramos gavėją, skiriama pajamų mokesčio dalis gali būti paskirstyta tolygiai po 1 proc. arba gyventojo nuožiūra pasirinktomis dalimis.

Svarbu paminėti, kad paramą vienu prašymu galima skirti ir ilgesniam nei vienerių metų laikotarpiui. Taip galima sutaupyti laiko. Maksimalus laikotarpis – 5 metai (pastarieji praėję kalendoriniai metai ir ateinantys 4 metai).

Pernai 2 proc. paramą nevyriausybinėms organizacijoms skyrė apie 60 procentų dirbančių žmonių.

2019 01 09 / Lietuvos Raudonasis Kryžius efektyvina savo veiklą

Lietuvos Raudonajame Kryžiuje įsibėgėja kompleksinis organizacijos pokyčių projektas. Organizacija siekia tapti tvaria, kokybiška savanoryste grįsta organizacija, kuri šalies mastu įgyvendina vieningas programas ir teikia kokybišką pagalbą ir palaikymą didesniam skaičiui žmonių.

 Iki šiol Lietuvos Raudonasis Kryžius Lietuvos regionuose vykdė daug skirtingų veiklų. Organizacija ilgus metus veikė inertiškai, neturėjo bendrų tikslų, o pasiekti rezultatai neleido užtikrinti maksimalaus efektyvumo ir teikiamų paslaugų kokybės. Todėl 2017 metais organizacijos valdyba priėmė sprendimą keisti veiklos modelį. Naujas veiklos modelis apima šiuos pagrindinius elementus – vieningų humanitarinių programų vykdymą nacionaliniu mastu, savanorystės tinklo stiprinimą ir finansinio organizacijos tvarumo užtikrinimą.

Spręs senelių vienišumo problemą

Pirmiausia, naujas veiklos modelis siekia rasti bendrą vardiklį – vieningas humanitarines programas, palaipsniui įtraukiančias visus Raudonojo Kryžiaus regionus. Šiuo metu viena iš prioritetinių programų yra "Šilti apsilankymai", jos metu savanoriai lanko vienišus senelius jų namuose. "Mūsų tikslas, kad per savanorių vizitus žmonės gautų ne tik bendravimą, bet ir efektyvią psichosocialinę pagalbą ir palaikymą. Siekiame, kad kuo daugiau mūsų skyrių įsitrauktų į šią programą, o tinkamai paruošti savanoriai lankytų kuo daugiau vienišų senelių", – sako Lietuvos Raudonojo Kryžiaus vadovė Gintarė Guzevičiūtė.

Šiandien „Šiltų apsilankymų‘ savanoriai lanko senelius dešimtyje miestų (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Alytuje, Tauragėje, Visagine, Vilkaviškyje, Kuršėnuose, Raseiniuose), lanko 110 senelių. 2019 metais savanoriai senelius aplankys 8000 kartų, o pagalbą gaus 320 senelių, senelius planuojame lankyti ir kituose Lietuvos miestuose.  

Greta "Šiltų apsilankymų" organizacija visoje šalies teritorijoje stiprins pasirengimo veikti ekstremaliose situacijose programą ir toliau sieks kuo didesnį skaičių Lietuvos gyventojų išmokyti pirmosios pagalbos įgūdžių. 2018 metais daugiau nei 13.000 Lietuvos gyventojų išmoko pirmosios pagalbos įgūdžių, organizacija siekia šį skaičių auginti, kad kuo daugiau žmonių nelaimės atveju gebėtų šalia esančiam nukentėjusiam suteikti pagalbą.

Stiprins savanorystės tinklą

Antras svarbus pokyčių elementas yra tai, kad palaipsniui Lietuvos Raudonasis Kryžius pereina prie savanorių grupių veikimo vietos bendruomenėse, kur parengti, įtraukti ir motyvuoti savanoriai yra pagrindiniai programų įgyvendintojai, pagalbos organizatoriai ir teikėjai.

"Vienas iš fundamentaliųjų pasaulinio Raudonojo Kryžiaus judėjimo principų – savanorystė. Tai yra unikalus ir ypatingas Raudonojo Kryžiaus judėjimo principas, vienijantis 11 mln. savanorių visame pasaulyje. „Siekiame savanorystę stiprinti ir Lietuvoje. Mūsų tikslas – įtraukti vietos bendruomenių lyderius savanorystės veiklai tam, kad jie aplink save telktų aktyvius bendruomenės narius įsijungti į mūsų programas. Siekiame savanorius apmokyti, paruošti, motyvuoti, ir taip įgalinti kokybiškai  padėti krizės paliestiems"– teigia Gintarė Guzevičiūtė.

Sieks užsitikrinti finansinį tvarumą

Iki šiol Lietuvos Raudonojo Kryžiaus, kaip ir daugelio kitų Lietuvos nevyriausybinių organizacijų veikla buvo ir vis dar yra priklausoma nuo įvairiausių nacionalinių ir tarptautinių projektinių lėšų. Tačiau projektinės lėšos yra visiškai nestabilus finansavimo šaltinis. Tarptautinė nevyriausybinių organizacijų veiklos praktika rodo, kad veikdamos tokiomis sąlygomis pilietinės organizacijos yra per daug priklausomos nuo valstybės institucijų, jų diktuojamų sąlygų ir prioritetų, o pasibaigus projektiniam finansavimui nebegali suteikti reikalingų paslaugų krizės paliestiems žmonėms.

Būtent dėl to naujai diegiamas organizacijos veiklos modelis apima ir veiksmus, skirtus užtikrinti organizacijos finansinį tvarumą. Šiemet organizacija startavo su nuolatinio aukojimo sistema, kur žmonės kviečiami prisidėti prie Raudonojo Kryžiaus misijos kas mėnesį skiriant auką organizacijai.

"Norime tapti stipria ir solidžia nevyriausybine organizacija, generuojančia lėšas bendroms veikloms visoje Lietuvoje bei veikiančia pagal aukštus skaidrumo ir efektyvumo standartus. Šiandien nevyriausybiniam sektoriui yra keliami labai aukšti lūkesčiai ir tikslai. Tam, kad juos pasiektume, turime pritraukti aukštos kompetencijos komandą. Šioje vietoje konkuruojame su privačiu sektoriumi. Tam, kad būtume pajėgūs konkuruoti, turime veikti pasitelkdami tvarų ir modernų organizacijos modelį. Planuojame šį pokyčių projektą baigti iki šių metų pabaigos",– sako G. Guzevičiūtė.

 

Lietuvos Raudonasis Kryžius lanko ir slaugo vyresnio amžiaus žmones, moko teikti pirmąją pagalbą, padeda žmonėms nukentėjusiems nuo karo, teikia humanitarinę pagalbą krizės paliestiems žmonėms visoje Lietuvoje. Šiuo metu Lietuvos Raudonasis Kryžius turi kiek daugiau nei 900 savanorių.